Darbuotojams stinga įgūdžių: kas dėl to kaltas

(iš kairės) Jurgis Kovas, personalo atrankos įmonės „Biuro“ vadovas, Dovilė Tamkvaitė, komunikacijos agentūros „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“ direktorė, Giedrė Štuopė, „Vivus Finance“ vadovė, Lina Skersytė, „Lidl Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė. VŽ koliažas.

Sparčiai tobulėjant technologijoms, vietoje nestovi ir verslas. Kiekvienais metais keičiantis darbdavių poreikiams, nauji darbuotojų įgūdžiai įgauna didesnę svarbą. Visgi žmonės ne visada spėja keistis kartu su darbo rinka ir jos reikalavimais.

„Reikalingų kompetencijų turinčių žmonių paieška neretai užsitęsia ilgiau, nei planuota, dėl to stringa ir organizacijų tikslai, nespėjama koja kojon žengti su besikeičiančia rinka. Tokia tendencija neigiamai veikia ir darbuotojus: iš jų reikalaujama įgūdžių, kurių jie paprasčiausiai neturi. Nespėdami įgyti reikalingų kompetencijų, žmonės iš jos gali būti išstumti. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. darbo neteks apie 15% pasaulio gyventojų“, – sako Jurgis Kovas, personalo atrankos įmonės „Biuro“ vadovas.

Anot jo, įgūdžių spragos susiformavimui įtakos turi daugybė veiksnių. Vienas jų yra ūkio pokyčiai – industrinę ekonomiką Lietuvoje keičia paslaugų ekonomika. Toje pačioje industrinėje ekonomikoje reikia nebe rankomis darbą atliekančių darbininkų, bet tokių, kurie galėtų prižiūrėti įrenginius. Automatizacija, robotizacija ir apskritai visas IT sektorius auga, o kartu didėja darbuotojų jame poreikis, kurio patenkinti nespėjama.