Skaitmenizacija nėra tik IT skyriaus rūpestis – tai visų vadovų reikalas
Su Gediminu Buivydu, ISM Executive School Skaitmeninės transformacijos ir verslo modulio vadovu, kalbamės apie tai, kaip skaitmenizacija keičia verslą ir ką galėtų padaryti vadovai, siekdami modernizuoti kasdienę įmonės veiklą.
Nuolat kalbame apie skaitmenizacijos versle svarbą. Kaip jūs įvardintumėte, kas yra skaitmenizacija?
Tai tęstinis procesas, kuomet organizacija, siekdama dirbti efektyviau, savo veikloje diegia įvairius skaitmeninius sprendimus. Verta išskirti kelis lygius. Pirma, galime skaitmeninti popierinius procesus. Kuomet turime skaitmeninius duomenis, tuomet, įvairių sistemų arba įrankių pagalba, galime juos analizuoti arba juos automatizuoti. Pastartuoju metu kylant generatyvinių dirbtinio intelekto (DI) įrankių temai pradedama kalbėti apie automatizaciją ir gąsdinti, kad robotai atims žmonių darbo vietas. Aš raginu atsigręžti į save ir pagalvoti, ar patys nedirbame kaip robotai. Gal reikėtų iš mūsų pačių ištraukti robotus ir tas operacijas atiduoti robotams atlikti. Skaitmeniniame pasaulyje yra daugybė įrankių, kurie mums gali padėti atlikti darbus greičiau ir geriau. Juk anksčiau ant darbo stalo turėdavome sąsiuvinį, skaičiuotuvą, liniuotę, matlankį, skriestuvą, tai irgi buvo įrankiai, kurie tuo metu padėjo dirbti greičiau. Dabar stalas gerokai tuštesnis, beliko tik kompiuteris, o jo pagalba galime atlikti daugiau nei kažkada atlikdavo dešimtys žmonių. Lygiai kaip ir su automatizacija, mes dar labiau didiname savo produktyvumą.
Didžiausia skaitmenizacijos varomoji jėga – ekosistema, kurioje gyvename. Kasdien naudojamės įvairiomis programėlėmis, todėl tikimės teigiamos skaitmeninės patirties ir iš kitų paslaugų teikėjų: draudimo, bankų, energetikos, maisto, finansų ir kitų. Be to, turėdamas gerą skaitmeninę patirtį kaip klientas, darbovietėje darbuotojas tikisi to paties, t.y. niekas nenori dirbti su senomis, neefektyviomis sistemomis, kas sukuria spaudimą darbdaviams diegti modernius skaitmeninius sprendimus
Kaip vertinate skaitmenizacijos tendencijas lietuviško verslo kontekste?
Žvelgiant pasauliniu lygiu, Lietuvos verslo situacija nėra prasta, tačiau reikėtų vertinti kiekvieną sektorių atskirai, nes skaitmenizacija žemės ūkyje nėra lygu skaitmenizacijai telekomunikacijų versle. Mūsų valstybinis sektorius ir pakankamai skaitmenizuotas, tačiau ne visada skaitmeniniai sprendimai yra patogūs vartotojui arba jų sprendiniai nėra patys efektyviausi iš palaikymo ir vystymo perspektyvos. Pramonės industrijoje situacija vėl nevienareikšmiška. Kai kurios įmonės pakankamai skaitmenizuotos ir automatizuotos, kitos nėra pakankamai didelės, kad būtų naudinga diegti tam tikrus skaitmeninius sprendimus, trečios susiduria su vyresne darbo jėga ir dideliais pasipriešinimais pokyčiams.
Paslaugų sektoriai pakankamai skaitmenizuoti, tačiau neretai turi daugybę nesusijusių sprendimų, skirtingų kanalų, o tai sukelia papildomų iššūkių, kuriant gerą klientų patirtį arba labiau išnaudojant turimus duomenis. Sektorius sektoriui nelygu, bet galima sakyti, kad sektoriai, kurie nėra priklausomi nuo fizinės infrastruktūros, lengviausiai ir greičiausiai įsidiegia skaitmeninius sprendimus.
Atidžiai stebite pokyčius verslo pasaulyje. Kokius sėkmingus skaitmenizacijos pavyzdžius Lietuvoje galėtumėte išskirti?
Pastaraisiais metais skirtingų sektorių įmonės aktyviai investuoja į skaitmeninius sprendimus, kurie leidžia klientams lengviau naudotis įvairiomis paslaugomis, o verslui efektyvinti savo veiklą. Jau pripratome prie e.prekybos sprendimų, kai už prekes ir paslaugas galime sumokėti naudodamiesi e.parduotuvėmis. Savo sutartis, mokėjimus ir paslaugas valdyti savitarnos sistemose. Klientų aptarnavimas perkeliamas į socialinius tinklus, pokalbių langus interneto svetainėse. Skaitmeninių sprendimų pagalba galime užsisakyti pavėžėjimo paslaugą, užsisakyti maisto iš restoranų, parduotuvių, užsisakyti automobilius trumpoms kelionėms arba net įsigyti automobilį per aplikaciją be jokių ilgų biurokratinių procesų.
Mums praktiškai nebereikia eiti į banko skyrius, visus savo finansus galime valdyti telefonu. Didžiajai daliai mokesčių mokėtojų, kurių pajamų deklaracijos yra standartinės, pajamų deklaravimas tapo žymiai lengvesnė procedūra, nes veikia virtualius vedlys.
Įmonių vadovai pradeda domėtis skaitmenizacijos tendencijomis, tačiau kol kas neskuba diegti šių sprendimų? Kaip manote, kodėl?
Vadovai supranta skaitmenizacijos svarbą, tačiau klausimas – kaip. Dažniausiai apie skaitmenizaciją mąstoma per klasikinio verslo prizmę, t.y. investuojama tik į patikrintus sprendimus, neretai – pavėluotai. Mūsų rinkoje dominuoja klasikinis verslas, kuris neišnaudoja galimybių augti dešimtimis kartų, nes vadovai ryžtasi auginti verslą 5-10 proc. Atkreipčiau dėmesį į dvi sąvokas: skaitmenizacija ir skaitmeninė transformacija. Skaitmenizacija reiškia, kad mūsų ambicija didinti verslo metinę apyvartą apie 10 proc. Jeigu verslo ambicija yra augimas dešimt kartų, tuomet verta galvoti apie skaitmeninę transformaciją, kai, remdamiesi savo rinkos išmanymu, ieškome naujų būdų, kaip auginti verslą, pasitelkiant skaitmeninius sprendimus. Investuojame į skaitmeninius produktus, paslaugas, o tai atveria kitus augimo horizontus, nes skaitmeniniame pasaulyje su mažiau gali padaryti daugiau. Nesunku palyginti, kiek žmonių dirba didžiuosiuose viešbučių tinkluose ir kiek darbuotojų turi apgyvendinimo platforma „Airbnb“, kuri iš esmės pakeitė rinką. Pvz., viešbučių tinkle „Marriot“ šis skirtumas yra 40 kartų. Lietuvoje, dažniausiai, investicijas į verslą skaičiuojame per trumpo laikotarpio atsipirkimo prizmę, o ne vertiname naudą, kurią galime gauti ilguoju laikotarpiu. Realybė tokia, kad organizacija, siekianti tvaraus ilgalaikio augimo, turi subalansuoti abu šiuos laikotarpius.
Organizacijoms, norinčios atrasti tą balansą, kyla daug iššūkių, jau nekalbant apie tai, kad didelė dalis iniciatyvų stringa įgyvendinimo fazėje. Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Deloitte“ išanalizavo beveik 5 tūkst. tarptautinių kompanijų finansinių duomenų ir nustatė, kad norint maksimaliai padidinti skaitmeninės transformacijos vertę, svarbu atrasti balansą tarp verslo strategijos ir pasirinktų būdų jai įgyvendinti. Tinkama skaitmeninės transformacijos veiksmų kombinacija gali sukurti iki 1,25 trl. USD vertės, o netinkami sprendimai gali kainuoti daugiau nei 1,5 trl. USD nuostolio.
Vadovų atsakomybių ribos yra labai plačios, todėl kartais jie tiesiog nespėja įsigilinti į naujoves. Dalis vadovų domėjimąsi technologijomis deleguoja IT skyriui. Ką jūs pasiūlytumėte laiko neturinčiam, bet sekti aktualijas norinčiam, vadovui?
Informacijos, naujų įrankių, sprendimų srautas yra per intensyvus. Informaciniame triukšme sunku suprasti, kas yra vertinga, o kas – tik madinga. Pastaroji generatyvinių DI įrankių banga mums atneša šimtus naujų įrankių kiekvieną dieną. Situaciją lyginčiau su „YouTube“, nes jei norėtume peržiūrėti viską, kas įkelta per minutę, prireiktų 8 valandų
Objektyviai vertinant, vadovui savarankiškai neįmanoma suspėti nuolat sekti naujienas, mokytis, kaip naujus įrankius taikyti praktiškai ir t.t. Taigi, ką daryti?
Pirmiausia vadovams derėtų kreiptis į profesionalus, kurie domisi tendencijomis ir praktiškai jas taiko. Tokiu būdu vadovas nuosekliai plės akiratį ir supratimą. Siekiant užtikrinti tvarų šios temos vystymą organizacijoje, vertėtų surasti organizacijoje žmogų, kurio viena iš darbo funkcijų būtų technologinių inovacijų paieška ir jų pilotiniai diegimai. Iš pradžių inovacijų paieškai skirti dieną per savaitę, vėliau išmėginti bandomąjį projektą, kaip inovacijos veikia realioje darbo aplinkoje. Tokiu būdu įmonėje inovacijos būtų diegiamos su minimalia rizika, neskubant, aiškinantis klaidas ir jas taisant.
Trečiasis kelias – studijuoti ISM Vadovų magistrantūroje, kur yra specialus modulis, skirtas skaitmenizacijai. Išklausę šį modulį vadovai ne tik susipažįsta su skaitmenizacijos aktualijomis bei įrankiais, bet, svarbiausia, suformuoja mąstymo būdą, kaip atsirinkti tinkamiausias skaitmenizacijos tendencijas ir išmokti tinkamai veikti neapibrėžtume bei informacijos triukšme. 3-4 mėnesiai – tiek trunka šis modulis, nėra itin didelė laiko investicija, turint omenyje, kad skaitmenizacija netrumpalaikė tendencija, o mūsų verslo realybė, kurios svarba tik augs. Sėkmingam vadovui svarbu turėti bendrą supratimą apie technologijas, kaip jos veikia ir kaip jos gali prisidėti prie verslo tikslų pasiekimo. Vadovai, įgiję bendrųjų skaitmenizacijos žinių, geba atsirinkti su kuriais partneriais verta dirbti ir kokius įrankius diegti. Tokiam vadovui įvairūs paslaugų pardavėjai vargu ar įsiūlys pirkti kažkokį skaitmeninį įrankį tarsi sidabrinę kulką, išsprendžiančią visas verslo problemas, mat vadovas jau turės platesnį požiūrių ir nuomonę. Kita vertus, skaitmeninių žinių turintis vadovas galės pats tinkamai diskutuoti su įmonės IT padaliniu bei efektyviau priimti sprendimus.
Iš praktikos galiu pasakyti, kad modulio metu vadovai dalijosi įspūdžiais, kaip gavę bendrųjų žinių, sustabdė kitų metų IT biudžetavimą, nes suprato, kad vysto ne tuos sprendinius, kiti vadovai minėjo, kad įmonių strategijose skaitmenizaciją minėjo, kaip vieną iš strateginių krypčių ir turėjo aiškų planą, kaip įgyvendins numatytas iniciatyvas. Po modulio vadovų žinutė buvo aiški – ši tema turi būti privaloma visiems vadovams, norintiems būti sėkmingiems šioje ekonomikoje.
Mūsų modulio tikslas – liberalizuoti technologijų temą ir suprantamai paaiškinti, kaip veikia skaitmenizuoti sprendimai ir kaip galima juos tinkamai išnaudoti tiek darbe, tiek gyvenime. Skaitmenizacija nėra IT skyriaus rūpesnis, o visų vadovų reikalas, todėl šiame ISM modulyje įvairių sričių vadovai lavina skaitmeninį mąstymą, kurį vėliau sėkmingai pritaiko kasdienėje veikloje.
Kaip vadovui ugdyti skaitmeninę mąstyseną, kaip lavinti savo pozityvų požiūrį į inovacijas?
Reikia suprasti, kad skaitmenizacija nėra galutinis tikslas, nes svarbiausia atsakyti į klausimą: ar aš noriu būti efektyvus ir kurti vertę. Kad ir kaip paprastai skambėtų, bet viskas įmonėje prasideda nuo vadovo. Paprastas pavyzdys, susijęs su šių dienų aktualijomis – jeigu vadovas pats neišbando „ChatGPT“, tai nereikia tikėtis, kad organizacijoje bus skatinamos naujovės. Vadovas savo pavyzdžiu turi parodyti, kad technologijos, naujovės yra svarbios verslui ir skatinti komandą mokytis, viską bandyti praktiškai. Nors technologijų kompanija „Nokia“ savo istorijoje turėjo nesėkmių, bet bendrovė, kad ir pakeitusi verslo modelį, veikia iki šiol. Įdomu tai, kad visi kompanijos vadovai gilina žinias apie dirbtinio intelekto technologijas, tokias kaip mašininis mokymasis. Jie supranta, kad tokių technologijų išmanymas, supratimas, kaip jos veikia, sukurs jiems didesnį konkurencinį pranašumą prieš konkurentus.
Vadovai, norintys lavinti skaitmeninį mąstymą, turėtų daugiau galvoti apie galutinį klientą, jo patirtį. Kalbėdami apie skaitmenizaciją, dažnai pabrėžiame įrankius, o juk įrankiai tik padeda pasiekti tikslą, kuris dažniausiai susijęs su žmonėmis: ar darbuotojai moka tinkamai jais naudotis, ar užduotis atlieka greičiau, ar klientams patogiau naudotis įmonės teikiamomis paslaugomis ir pan.
VERSLO TRIBŪNA
Darbuotojų kaita šiandien yra natūrali verslo realybė: žmonės ieško naujų iššūkių, nori išbandyti naujas karjeros kryptis, keičia darbdavius, sektorius ir netgi miestus. Visgi dalis išėjusiųjų grįžta – pastaraisiais metais į Jonavos „Achemą“ kasmet sugrįžta 10-15 proc. buvusių gamyklos darbuotojų.
Kokia buvo jos kaip asmenybės ir profesionalės kelionė nuo vaikystės iki šiandien? Kas yra Birutės Alter Ego profesiniame kelyje? Sužinokite laidoje.
Pastarieji metai verslo aplinkoje buvo kupini iššūkių ir netikėtumų, rizika nuolat auga, o šiandien reikalingi saugikliai gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikėjo prieš dešimtmetį. Šioje aplinkoje ir verslo draudimo produktai Lietuvoje pernai pasiekė lūžio tašką – pajamų prasme jie aplenkė privačių klientų draudimo produktus. Vien tik „Lietuvos draudimas“ per pastaruosius dvejus metus su verslo civiline atsakomybe susijusioms žaloms išmokėjo 1,6 milijono eurų.
Peržiūrėdami darbuotojų papildomų naudų krepšelius, darbdaviai vis dažniau renkasi priemones, kurios leidžia valdyti riziką, mažina neapibrėžtumą ir suteikia apčiuopiamą finansinę grąžą. Simona Dervinienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė, pabrėžia, kad verslo lyderystę rinkoje šiandien lemia tikslingi, aiškiai sukonstruoti sprendimai, kurie realiai veikia kritiniais momentais ir užtikrina ne tik darbuotojo, bet ir jo šeimos finansinį saugumą.
Jūsų nuomone, kokia verslo ateitis, jei vadovas pro pirštus žiūrės į skaitmenizaciją?
Sunku prognozuoti verslo ateitį, neturint krištolinio rutulio, nes sektorių specifika skirtinga. Remiantis „S&P 500“ įmonių reitingu per pastaruosius 50 m., galima daryti išvadą, kad ilgainiui dalis bendrovių išnyks, dalis – susijungs, dalis – išaugs, atsiras naujų verslų. Tokios pačios tendencijos galioja ir kalbant apie skaitmenizaciją. Vienintelis skirtumas nuo praeities yra tas, kad pokyčiams įvykti nebereikės ilgų dešimtmečių. Dėl skaitmenizacijos greičio rinkos kinta sparčiau. Prieš pusmetį apie „ChatGPT“ žinojome nedaug, o dabar šis įrankis tapo labiausiai pastaruoju laikotarpiu aptarinėjama verslo tema ir spėjo praeiti įvairius ciklus (susidomėjimą, bandymą, atšokimą, nuoseklų naudojimąsi). Jei nemoki šiuo įrankiu naudotis, esi žingsniu atsilikęs. Dar po metų, jei nežinosi, kaip išnaudoti šį įrankį, būsi atsilikęs dviem žingsniais. Taip žingsnis po žingsnio takoskyra didės, kurią konkurentai tikrai išnaudos. Vadovas, kuris stokos skaitmenizacijos žinių, ilgainiui pats, kaip specialistas, taps nekonkurencingas rinkoje: sunkiai ras bendrą kalbą su technologiškai raštingais darbuotojais, tokiam vadovui bus sudėtinga kilti karjeros laiptais.
ISM Executive School vienija didžiausią besimokančių vadovų bendruomenių Lietuvoje. Apie priėmimą į ISM Executive School modulį Skaitmeninė transformacija ir verslas daugiau informacijos rasite ČIA. Jeigu turite klausimų, rašykite el. p. [email protected]
