Darbdavių realybė – kasdien į darbą ateina tūkstančiai neblaivių darbuotojų
„Jeigu įmonės netikrina blaivumo, tai 0,8% žmonių kasdien į darbą ateina neblaivūs. Tai reiškia, kad Lietuvos masteliu kasdien yra 10.000 neblaivių darbuotojų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė Darius Didžgalvis, UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“, veikiančios su prekės ženklu „dirbkblaivus.lt“, vadovas.
Anot jo, tokie duomenys užfiksuoti tada, kai įmonėse tikrinamas blaivumas pirmą kartą, prieš tai nepranešus darbuotojams.
Sistemoje dirbkblaivus.lt kasdien testuojama apie 120.000 darbuotojų. Anot D. Didžgalvio, įmonėse, kuriose blaivumas tikrinamas, nuo 2022 m. sausio iki šių metų gegužės neblaivių darbuotojų skaičiuojama nuo 0,1 iki 0,27%.
Anot jo, tikrinamose įmonėse daugiausia neblaivių žmonių dirba pirmadieniais, sekmadieniais ir šeštadieniais. Blaiviausi žmonės būna trečiadieniais ir ketvirtadieniais.
D. Didžgalvio nuomone, taip yra dėl to, kad pirmadienį apskritai dirba daugiau žmonių, o savaitgalį darbovietėse yra mažesnė kontrolė, mažiau priežiūros.
Statyboje neblaivių sumažėjo
Daugiausia neblaivių darbuotojų – žemės ūkio (0,21%), paslaugų ir komunaliniame (0,2%) sektoriuose. Taip pat daugiau darbuotojų neblaivūs dirbo prekybos (0,15%), gamybos (0,14%) įmonėse.
Anot D. Didžgalvio, statybų sektoriuje per pastaruosius metus neblaivių darbuotojų dalis sumažėjo beveik dukart – dabar tokių darbuotojų ten yra 0,13%, o prieš metus buvo 0,29%. Blaiviausias yra transporto ir logistikos sektorius – čia fiksuojama 0,11% neblaivių atvejų.
Anot dirbkblaivus.lt vadovo, tokią pažangą pavyko pasiekti įvedant darbuotojų blaivumo patikrinimus, juos šviečiant, informuojant.
Neatsakingiausi jauni darbuotojai
Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė, teigė, kad anot 2021 m. atlikto departamento tyrimo, kuriame dalyvavo 551 respondentai, daugiausia į darbą neblaivūs ateina jauni suaugusieji.
„Alkoholio vartojimas darbovietėje yra labiausiai būdingas tai darbingiausiai amžiaus grupei nuo 25 iki 29 metų“, – sakė ji.
Anot jos, 62% asmenų nurodė, kad iš visų psichoaktyvių medžiagų didžiausią dėmesį reikėtų skirti alkoholio prevencijai, tačiau dauguma asmenų taip pat nurodė, kad darbovietės nėra linkusios šiais klausimais darbuotojų konsultuoti, vykdyti profilaktinę alkoholio naudojimo prevenciją.
„Įmonės naudoja kietąsias priemones – nušalina nuo darbo, gauna papeikimą, kažkokia kita neigiama forma išreiškiamas tas darbdavio nepasitenkinimas, kad darbuotojas yra neblaivus, o toms minkštosiomis priemonėmis, darbuotojų konsultavimo, pagalbos suteikimo – tokių priemonių taikoma žymiai mažiau“, – sakė G. Belian.
D. Didžgalvis pabrėžė, kad statybų sektoriaus patirtis rodo, kuriuo keliu turėtų eiti ir kitos įmonės.
„Iš savo duomenų matome, kad įmonėje įvedus kasdieninę blaivumo patikrą jau po 2 mėnesių neblaivių darbuotojų skaičius sumažėja 2 kartus, o po trejų metų reguliariai taikomos procedūros – net 4–5 kartus“, – nurodė jis.
