Į vyresnius darbuotojus atsigręžė ir startuoliai
Viena iš galimybių vyresniems asmenims – dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, kurios padeda greičiau sugrįžti į darbo rinką. Pernai vyresni nei 50 m. amžiaus asmenys Užimtumo tarnybos priemonėse sudarė 32,2%. Daugiausiai jų buvo įdarbinti subsidijuojant (6.000), profesinio mokymo programas rinkosi (3.300). Dauguma vyresnių klientų įgijo socialinio darbuotojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus ir slaugytojo padėjėjo profesines kvalifikacijas ar kompetencijas, rašoma pranešime.
„Kasmet didėjantis įsitraukimas į profesinio mokymo programas rodo besikeičiantį vyresnių žmonių požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą ir norą būti savo karjeros šeimininkais. Kintanti darbingo amžiaus asmenų struktūra skatina ir darbdavius permąstyti savo organizacijų vertybes. Vyresnio amžiaus darbuotojai vis labiau bus vertinami dėl didesnės patirties, savarankiškumo, gebėjimo analizuoti ir perduoti žinias kolegoms“, – sako Gytis Darulis, Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Stebima nauja tendencija pasaulyje – startuoliai į plėtros planus įtraukia ir vyresnių žmonių, kurie būtų atsakingi už vadybos, operacijų valdymo, rinkodaros ar pardavimų valdymo funkcijas, įdarbinimą. Tai siejama su darbo patirtimi bei gebėjimu priimti nestandartinius sprendimus.
Praėjusiais metais Lietuvoje kai kurie vyresni nei 50 m. klientai ryžosi dalyvauti ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų mokymo programose: mokėsi grafinio dizaino, fotografijos ir vaizdo produkcijos kūrimo, „Phyton“ programavimo kalbos, kompiuterizuoto staklių, robotų ar kitokių prietaisų valdymo.
Nusivertina ir patys
G. Darulio teigimu, dažnai vyresnio amžiaus žmonėms reikalinga kur kas aktyvesnė pagalba.
„Didžiausią darbo rinkai besirengiančių klientų grupę sudaro būtent vyresni nei 50 m. asmenys. Pasitikėjimo savimi ir motyvacijos ugdymas, įvairių kliūčių užimtumui šalinimas – prioritetinė paslaugų teikimo dalis. Tik vėliau kalbama apie integraciją į darbo rinką“, – sako jis.
Praktika rodo, kad vyraujantys stereotipai griauna ir vyresnių žmonių pasitikėjimą darbdaviais. Kuo ilgiau jie neranda darbo, tuo labiau mažėja ambicijos, nes jaučiasi prastesni už jaunus talentus. Net turėdami išsilavinimą ir didelę patirtį jie dažnai renkasi nekvalifikuoto darbo pozicijas. Kita vertus, vyresni asmenys dažnai patys neslepia, kad jiems sunkiau prisitaikyti prie naujausių technologijų transformacijos tempų. Visgi reikėtų įvertinti, kad perkopus 50-metį laukia dar penkiolika profesinio gyvenimo metų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų kovo 1 d. šalyje vyresnių nei 50 m. asmenų registruotas nedarbas mažėjo labiausiai iš visų amžiaus grupių – 2,8% procentinio punkto, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Vyresni darbo neturintys asmenys sudarė 13,6% tos pačios amžiaus grupės šalies gyventojų.
