Atviri duomenys gali sukurti apie 2% šalies BVP, Lietuvos atveju tai būtų apie 1 mlrd. Eur

Statistikos departamentas (SD) iki 2026 m. planuoja sutvarkyti ir atverti apie 400 valstybės registrų ir informacinių sistemų, kuriuos šiuo metu valdo apie 150 institucijų. Šiuo metu SD savo duomenis padėjo atverti 14 institucijų, o iki 2023 m. kovo mėn. jų skaičius turėtų išaugti iki 30.

„Atvėrus visų valstybės duomenų registrus tikimės sulaukti šių duomenų panaudojimo proveržio, nes visa ši informacija bus sutvarkyta ir taps vientisos valstybės duomenų ekosistemos dalimi“, – planais dalijasi dr. Jūratė Petrauskienė, Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė.

Paruošti naudoti

2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo redakcijai Statistikos departamentas taps Valstybės duomenų agentūra. Pagal naująją įstatymo redakciją SD tampa atsakingas už sprendimams priimti reikalingų valstybės duomenų surinkimą, saugojimą, tvarkymą, panaudojimą bei jų analizę. Šioje valstybės duomenų ekosistemoje svarbi vieta tenka ir duomenų atvėrimui. Vertingų smulkiausių duomenų kaupimas bendroje ekosistemoje, jų jungimas ir naujų atvirų duomenų rinkinių sudarymas pagelbės sprendžiant įvairius valstybės valdymo klausimus, o verslas juos galės naudoti kurdamas įvairius savo produktus.

Atvirieji duomenys yra paruošti kalbėtis su kompiuterinėmis sistemomis, kurios juos gali persikelti pas save, filtruoti pagal kategorijas, raktinius žodžius, institucijas bei kitus kriterijus ar kitaip analizuoti. Anot J. Petrauskienės, atvirus duomenis galima naudoti duomenų analitikai, moksliniams tyrimams, įvairiems informaciniams produktams kurti. Skaičiuojama, kad atviri duomenys gali sukurti apie 2% šalies BVP, Lietuvos atveju tai būtų apie 1 mlrd. Eur.

Šiuo metu per Statistikos departamento valdomą duomenų ekosistemą jau yra atverta daug Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų. Pavyzdžiui, galima analizuoti asmenų, dirbančių pagal individualią veiklą, rodiklius, taip pat nekilnojamojo turto, žemės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio skaičius. Jau atverta ir informacija apie bankrotus bei restruktūrizaciją. Taip pat galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktus duomenis apie klimato kaitą, Aplinkos apsaugos agentūros – apie oro ir ežerų ekologinę būklę. Atverti ir Bendrojo pagalbos centro duomenys apie bendruoju pagalbos numeriu 112 gautus pranešimus ir jų lokalizaciją. Taip pat jau prieinami Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos kaupiami sveikatos priežiūros įstaigų licencijų duomenys, Geologijos tarnybos surinkta informacija apie gamtos ir naudinguosius išteklius, ir daugelis kitų duomenų.

Pasiteisino Covid-19 metu

„Vienas pirmųjų mūsų atvirųjų duomenų projektų startavo Covid-19 pandemijos metu, kai pandemijos duomenų tvarkymo funkcija buvo patikėta SD, – pažymi SD generalinė direktorė. – Jis parodė, kad SD yra pajėgus atlikti tokius darbus“. Covid-19 duomenys renkami iš juos kaupiančių institucijų, patikrinami, sujungiami su kitais turimais duomenimis ir suprantamu, aiškiu būdu pateikiami visuomenei švieslentėse bei atveriami Lietuvos atvirų duomenų portale. Visa ši informacija nuolat atnaujinama. Vėliau sekė tokie patys nelegalios migracijos ir karo pabėgėlių iš Ukrainos projektai.

Anot J. Petrauskienės, vadovaujantis Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu, valstybės institucijos turėtų atverti savo duomenis pasitelkusios Statistikos departamento sistemą, nes atverti pačioms, kaip parodė patirtis, dažnai stinga reikalingos kompetencijos ir žmogiškųjų išteklių.

„Centralizavus duomenų atvėrimo procesą po Statistikos departamento stogu, šis procesas įgauna pagreitį, nes mes turime atitinkamas kompetencijas, technologijas, motyvaciją ir šiam procesui reikalingą teisinę bazę“, – pabrėžia J. Petrauskienė.