Apklausa: neįgaliųjų padėtis darbo rinkoje gerėja nežymiai

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
A
A
2022-07-16 Vadyba

Ne vienerius metus bandant gerinti neįgaliųjų užimtumo situaciją šalyje, situacijos pasikeitimą į gerąją pusę pastebi ir patys neįgalieji, ir Lietuvos visuomenė. 30% gyventojų mano, jog neįgaliųjų užimtumas per pastaruosius trejus metus pagerėjo, panašiai (34%) yra galvojančių, kad nepakito ar pablogėjo, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

„Akivaizdu, kad visuomenėje nėra vieningos nuomonės apie šiandieninę neįgaliųjų užimtumo situaciją. Apie tai, kad neįgaliuosius būtina geriau integruoti į darbo rinką, nuolat kalbama. Situacija išties palaipsniui gerėja, bet proveržio, kurio laukia ir patys neįgalieji, kol kas nėra. Einama teisingu keliu, bet padirbėti dar reikia“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja Simona Kunigonytė, Dirbančių neįgaliųjų asociacijos (DNA) vadovė.

Gegužės pabaigoje atlikta apklausa atskleidė, kad 6% Lietuvos gyventojų neįgaliųjų užimtumą per pastaruosius trejus metus laiko reikšmingai pagerėjusiu, 24% – šiek tiek pagerėjusiu. Toks pats skaičius (24%) žmonių mano, kad neįgaliųjų užimtumas nepakito, 7% – kad jis šiek tiek pablogėjo, 3% – kad pablogėjimas reikšmingas. 35% apklausos dalyvių šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Daugiausia pasisakiusių už tai, kad neįgaliųjų užimtumo situacija reikšmingai arba šiek tiek pagerėjo, buvo tarp ūkininkų (58%), namų šeimininkių (39%), kaimo vietovių gyventojų (33%). Apie pablogėjusią situaciją dažniausiai pasisakė asmenys su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (33%), bedarbiai (23%), moksleiviai bei studentai (17%).

„Koks bebūtų visuomenės požiūris į neįgaliųjų užimtumą, jų situacija darbo rinkoje tebėra problema. Nors išankstinės nuostatos dėl neįgaliųjų įdarbinimo pamažu keičiasi, tačiau ne paslaptis, kad negalią turintys asmenys vis dar yra dalies darbdavių matomi kaip dirbantys neefektyviai, todėl įdarbinami nenoriai. Neįgaliųjų situacijos darbo rinkoje gerėjimui nepasitarnavo ir COVID-19 pandemija, kuomet neįgaliesiems tapo sunkiau ir įsidarbinti, ir išlaikyti turimą darbą“, – sako S. Kunigonytė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra apie 147.000 dirbti galinčių darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš kurių dirba tik 42.000. Metų pradžioje apie 13.700 neįgalių asmenų buvo užregistruoti kaip ieškantys darbo. 

VŽ rašė, kad Seime kelią skinasi neįgaliųjų įdarbinimo reforma, tačiau kyla klausimų dėl subsidijų laikotarpio.

Simona Kunigonytė, Dirbančių neįgaliųjų asociacijos (DNA) vadovė. Organizacijos nuotr.
Simona Kunigonytė, Dirbančių neįgaliųjų asociacijos (DNA) vadovė. Organizacijos nuotr.

Pasak S. Kunigonytės, papildomu įtampos šaltiniu neįgaliesiems tapo Rusijos karas Ukrainoje ir jo pasekmės pasaulio bei Lietuvos ekonomikai. Kad neįgalieji dėl karo gali nukentėti darbo rinkoje, mano ir dalis apklausos dalyvių – tokią poziciją išsakė 21%.

Ji teigia, kad neįgalieji gali pagrįstai baimintis dar vieno ekonominio sunkmečio, nes dalies jų asmeninės patirtys rodo, jog įmonėms susidūrus su ekonominiais sunkumais, neįgalūs darbuotojai atleidžiami vieni pirmųjų, o pagerėjus sąlygoms juos vėl įdarbinti skubama ne visada.  

Tiesa, panašiai situacija klostosi ne tik Lietuvoje. JAV po 2008-2009 m. pasaulio ekonominės krizės atliktas nacionalinis namų ūkių tyrimas parodė, kad per pirmuosius šios krizės metus neįgalių darbuotojų darbo rinkoje sumažėjo apie 13%, kai tuo tarpu neįgalumo neturinčių darbuotojų – vos 4%.

„Įvairūs sunkmečiai kelia įtampą visiems gyventojams. Tačiau kaip parodė ir atlikta apklausa, kai kurios visuomenės grupės, viena iš jų – neįgalūs asmenys, yra labiau pažeidžiamos ir matomos kaip silpnosios darbo rinkos grandys. Norėtųsi, kad darbingo amžiaus neįgaliųjų lygybė užimtumo srityje būtų užtikrinta efektyviau“, – komentuoja DNA vadovė.

„Spinter tyrimai“ apklausoje gegužės 18–27 d. dalyvavo 1.013 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

Nedarbas Lietuvoje rugpjūtį buvo mažesnis už ES vidurkį

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.

Vadyba
2022.09.30
Pareigas palieka „Telia Lietuvos“ valdybos pirmininkas

Douglas Gordonas Lubbe, kuris bendrovės „Telia Lietuva“ valdybos pirmininko pareigas ėjo nuo 2020 m.

Vadyba
2022.09.30
Įmonių sprendimai, leidę pritraukti klientų ar net išsaugoti verslą Premium

Net nedidelis postūmis verslui gali suteikti sparnus arba apsaugoti nuo artėjančios suirutės. Vis dėlto...

Gazelė
2022.09.30
T. Lamanauskas išrinktas į aukštas pareigas Telekomunikacijų sąjungoje

Lietuvis Tomas Lamanauskas ketvirtadienį buvo išrinktas Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU),...

Inovacijos
2022.09.29
Atlyginimai nepasieks infliacijos: kaip tai sprendžia ir galėtų spręsti verslas Premium

Atlyginimai neprivalo pasiekti infliacijos, ypač kai jų didėjimas nėra automatinis reiškinys, tvirtina...

Vadyba
2022.09.29
Nuomonės lyderių TOP 30: infliacijos fone prekybininkai užleido vietą ekonomistams 2

Šių metų pirmą pusmetį verslo nuomonės lyderiai komunikavo gerokai aktyviau, o pagal komunikacijos apimtis...

Rinkodara
2022.09.29
Darbuotojų medžioklės sezonas atidarytas: kaip pasinaudoti krize Verslo tribūna

Šiandien darbdavys nebėra darbo jėgos pirkėjas, jis tapo darbo vietos pardavėju. Pardavinėti darbo vietą turi...

Startuolių pasirengimas recesijai: samdo lėčiau, kai kurie – atleidžia Premium 2

2021-ieji Lietuvos startuolių ekosistemai buvo istoriniai metai – per juos pritraukta apie 420 mln. Eur...

Inovacijos
2022.09.29
Registrų centras: yra sprendimas, leidžiantis kasdien turėti aktualius klientų duomenis Verslo tribūna 1

Pasaulyje egzistuoja ne vienas puikus klientų duomenų valdymo sistemos sprendimas, užtikrinantis efektyvų...

PowerUp ruduo
2022.09.29
Netikėtas gamintojų sprendimas: rezultatu patenkinti visi Premium

Verslui vis dar reikia darbuotojų, jeigu darbymetis – jų prireikia daugiau, o gamybos procese atsiranda...

Gazelė
2022.09.29