Apklausa: neįgaliųjų padėtis darbo rinkoje gerėja nežymiai

„Akivaizdu, kad visuomenėje nėra vieningos nuomonės apie šiandieninę neįgaliųjų užimtumo situaciją. Apie tai, kad neįgaliuosius būtina geriau integruoti į darbo rinką, nuolat kalbama. Situacija išties palaipsniui gerėja, bet proveržio, kurio laukia ir patys neįgalieji, kol kas nėra. Einama teisingu keliu, bet padirbėti dar reikia“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja Simona Kunigonytė, Dirbančių neįgaliųjų asociacijos (DNA) vadovė.

Gegužės pabaigoje atlikta apklausa atskleidė, kad 6% Lietuvos gyventojų neįgaliųjų užimtumą per pastaruosius trejus metus laiko reikšmingai pagerėjusiu, 24% – šiek tiek pagerėjusiu. Toks pats skaičius (24%) žmonių mano, kad neįgaliųjų užimtumas nepakito, 7% – kad jis šiek tiek pablogėjo, 3% – kad pablogėjimas reikšmingas. 35% apklausos dalyvių šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Daugiausia pasisakiusių už tai, kad neįgaliųjų užimtumo situacija reikšmingai arba šiek tiek pagerėjo, buvo tarp ūkininkų (58%), namų šeimininkių (39%), kaimo vietovių gyventojų (33%). Apie pablogėjusią situaciją dažniausiai pasisakė asmenys su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (33%), bedarbiai (23%), moksleiviai bei studentai (17%).

„Koks bebūtų visuomenės požiūris į neįgaliųjų užimtumą, jų situacija darbo rinkoje tebėra problema. Nors išankstinės nuostatos dėl neįgaliųjų įdarbinimo pamažu keičiasi, tačiau ne paslaptis, kad negalią turintys asmenys vis dar yra dalies darbdavių matomi kaip dirbantys neefektyviai, todėl įdarbinami nenoriai. Neįgaliųjų situacijos darbo rinkoje gerėjimui nepasitarnavo ir COVID-19 pandemija, kuomet neįgaliesiems tapo sunkiau ir įsidarbinti, ir išlaikyti turimą darbą“, – sako S. Kunigonytė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra apie 147.000 dirbti galinčių darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš kurių dirba tik 42.000. Metų pradžioje apie 13.700 neįgalių asmenų buvo užregistruoti kaip ieškantys darbo. 

VŽ rašė, kad Seime kelią skinasi neįgaliųjų įdarbinimo reforma, tačiau kyla klausimų dėl subsidijų laikotarpio.

Pasak S. Kunigonytės, papildomu įtampos šaltiniu neįgaliesiems tapo Rusijos karas Ukrainoje ir jo pasekmės pasaulio bei Lietuvos ekonomikai. Kad neįgalieji dėl karo gali nukentėti darbo rinkoje, mano ir dalis apklausos dalyvių – tokią poziciją išsakė 21%.

Ji teigia, kad neįgalieji gali pagrįstai baimintis dar vieno ekonominio sunkmečio, nes dalies jų asmeninės patirtys rodo, jog įmonėms susidūrus su ekonominiais sunkumais, neįgalūs darbuotojai atleidžiami vieni pirmųjų, o pagerėjus sąlygoms juos vėl įdarbinti skubama ne visada.  

Tiesa, panašiai situacija klostosi ne tik Lietuvoje. JAV po 2008-2009 m. pasaulio ekonominės krizės atliktas nacionalinis namų ūkių tyrimas parodė, kad per pirmuosius šios krizės metus neįgalių darbuotojų darbo rinkoje sumažėjo apie 13%, kai tuo tarpu neįgalumo neturinčių darbuotojų – vos 4%.

„Įvairūs sunkmečiai kelia įtampą visiems gyventojams. Tačiau kaip parodė ir atlikta apklausa, kai kurios visuomenės grupės, viena iš jų – neįgalūs asmenys, yra labiau pažeidžiamos ir matomos kaip silpnosios darbo rinkos grandys. Norėtųsi, kad darbingo amžiaus neįgaliųjų lygybė užimtumo srityje būtų užtikrinta efektyviau“, – komentuoja DNA vadovė.

„Spinter tyrimai“ apklausoje gegužės 18–27 d. dalyvavo 1.013 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.