Išmokomis skatins aktyviau įdarbinti užsieniečius

Tad siekiant paskatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą iš užsienio, nuo karo bėgančių ukrainiečių įdarbinimą ir užsienyje dirbančių lietuvių grįžimą, jau nuo liepos 1-osios įsigalioja Užimtumo įstatymo pakeitimai.

Pagrindiniai pokyčiai:

• Norėdamas įdarbinti užsienietį, darbdavys turės pateikti informaciją apie jo kvalifikaciją arba darbo patirtį (iki šiol – abu dalykus). Jei atlyginimas – didesnis nei vidutinis darbo užmokestis – nebereikalaujama nei kvalifikacijos, nei darbo patirties.
• Jei užsienietis ketins dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą – netaikomas darbo rinkos testas. Iki šiol į laisvą vietą Užimtumo tarnyba bandydavo rasti vietinį darbuotoją.
• Vienu mėnesiu trumpinami visi leidimų laikinai gyventi išdavimo terminai: anksčiau taikytas 4 mėn. laikotarpis trumpės iki 3 mėn., aukštos kvalifikacijos darbuotojams – iki 1 mėn. (tiesa, Latvijoje jis gali būti išduodamas per 5 dienas).
• Juos gauti bus galima dar būnant užsienio valstybėje. Dabar leidimą gyventi užsienietis gali gauti tik fiziškai būdamas Lietuvos teritorijoje, o tam, kad į ją atvyktų, gali reikėti vizos.
• Iš užsienio pritrauktiems darbuotojams bus mokama vienkartinė 2.993 Eur išmoka (4,1 MMA dydžio), jei jis nuo 2022 m. laikomas nuolatiniu šalies gyventoju, nors prieš tai pastaruosius penkerius metus gyveno užsienyje. Su darbdaviu turės būti sudaryta neterminuota darbo sutartis, o jo profesija įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.

Pokyčiai laukti ne vienerius metus

Rokas Subačius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų asistentas, teigia, kad reikšmingi pokyčiai migracijos sistemoje yra laukti ne vienerius metus, o šiuo metu, esant itin aukštam laisvų darbo vietų lygiui, jie yra itin svarbūs. Tai, kad įdarbinant užsieniečius, užteks įrodyti jų kvalifikaciją arba darbo patirtį, o ne abu dalykus, leis lengviau įdarbinti tuos, kurie yra tinkami darbui, bet nebūtinai turi kvalifikaciją arba dar nespėjo įgyti patirties.

O trumpinami terminai bei leidimų laikinai gyventi išdavimas per išorės paslaugų tiekėjus, jo nuomone, paspartins užsieniečių įdarbinimo procesus, ypač tų, kurie Lietuvoje planuoja dirbti ir gyventi ilgesnį laikotarpį. Tad šie pokyčiai turėtų padėti spręsti darbo rinkos problemas, nes užsieniečius bus galima įdarbinti greičiau, mažės administracinė našta atvykstantiems asmenims, darbdaviams, taip pat ir pačioms institucijoms.

Ekspertas teigia, kad atsakomybės dėl darbuotojo atitikimo darbo vietai perdavimas darbdaviui yra reikšmingas ir sveikintinas patobulinimas, kadangi darbui tinkantis asmuo ne visada gali turėti reikalaujamą diplomą arba patirtį įrodantį dokumentą.

Jis išskiria, kad svarbu tai, kad priėmus šį pakeitimą nuosekliai atsisakoma patvirtintų įmonių sąrašo (nes dabar kaip tik joms taikoma ši palengvinta tvarka). Į patvirtintų įmonių sąrašą Migracijos departamento sprendimu įtraukiamos įmonės, atitinkančios įstatymo ir vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus. Sąraše esančioms įmonėms yra taikomas palengvintas reikalavimas pateikti informaciją apie užsieniečio kvalifikaciją arba darbo patirtį. Priėmus įstatymo pakeitimus, anksčiau sąraše buvusioms įmonėms taikyta palengvinta tvarka bus taikoma visoms įmonėms. Taip yra ne tik suvienodinamos sąlygos, bet ir sutaupoma lėšų ir laiko, kurie naudojami aptariamam sąrašui sudaryti ir administruoti.

Tačiau, pasak R. Subačiaus, migracijos sistema dėl to toli gražu netaps tobula, nėra atsisakoma visų neefektyvių ir nenaudingų įrankių.

„Atsakomybę už įdarbinamą užsienietį yra svarbu pilnai perduoti darbdaviui, galutinai atsisakant institucijoms nepagrįstai priskirto darbuotojo atitikmens vertinimo. Darbuotojo atsakomybė bei pareigos gali būti dar labiau įtvirtinamos praplečiant jau dabar naudojamo tarpininkavimo rašto funkcijas“, – vieną iš įrankių įvardija ekspertas.

Taip pat skaitykite:

• Didžiausios gegužės algų medianos
• 50 mln. Eur investicija Klaipėdoje – galimybė pramonei nebemindžikuoti ties inovacijų slenksčiu
• Nauji atostogų formatai: ar sugrįš darbuotojas po 2 mėnesių poilsio?  

Beveik 3.000 Eur išmokos

Siekiant pritraukti užsienyje dirbančius aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų specialistus, numatyta kiekvienam naujai pritrauktam darbuotojui mokėti  2.993 Eur (4,1 MMA dydžio siekiančią) atvykimo išmoką. 

Svarbu, kad į išmoką gali pretenduoti tiek Lietuvos, tiek užsienio šalies pilietis, tik būtina atitikti tam tikrus reikalavimus: minimas darbuotojas pastaruosius penkerius metus negalėjo būti laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju; jis su darbdaviu sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl darbo funkcijų atlikimo Lietuvos teritorijoje; jis čia išdirba ne mažiau nei pusmetį; jo bruto („ant popieriaus“) atlyginimas siekia bent 3.000 Eur; jo darbas patenka į aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą. 

Pastarasis dokumentas šiuo metu dar nėra patvirtintas, tačiau turėtų būti panašus į šiuo metu galiojantį „Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą“ – jame daugiausiai galima rasti informacinių technologijų, inžinierinių, kai kurių gamybos technologijų profesijų.

Užimtumo įstatymo pakeitimai taip pat numato finansines paskatas ir darbdaviams. Štai už kiekvieną į Lietuvą pritrauką minėtas sąlygas atitinkantį aukštą pridėtinę vertę kuriančios profesijos atstovą darbdavys gaus įdarbinto asmens vidutiniam vieno mėnesio bruto darbo užmokesčiui lygią išmoką. Tiesa, išmoka negali būti didesnė nei 7,2 MMA (minimali mėnesinė alga) arba apie 5.250 Eur. Manoma, kad ši suma padės kompensuoti darbdavių patiriamas specialistų užsienyje paieškos išlaidas.

Kaip pastebi Algirdas Pekšys, teisės firmos „Sorainen“ partneris, šios finansinės paskatos ne tik paskatins kai kuriuos specialistus iš užsienio persikelti dirbti į Lietuvą, bet ir padrąsins darbdavius pasidairyti potencialių darbuotojų užsienyje. Tiesa, paskata darbdaviams už pritrauktą darbuotoją nebus taikoma darbuotojų relokacijos iš vienos grupės įmonės užsienyje į kitą grupės įmonę Lietuvoje atveju – reikalaujama, kad pastaruosius penkis kalendorinius metus surastas darbuotojas nebūtų buvęs darbdavio ar kitos jo grupės įmonės darbuotoju.

„Itin svarbu, kad į Lietuvą atvykstantys aukštos kvalifikacijos specialistai padės auginti ir vietinius darbuotojus. Juk tuomet galėtų sparčiau ir efektyviau vykti dalinimasis žiniomis ir mažiau patyrusių kolegų ugdymas“, – pranešime žiniasklaidai teigia advokatas.

Skatins ir ukrainiečių įdarbinimą

Nuo liepos įsigaliosiančiuose Užimtumo įstatymo pakeitimuose taip pat numatytos sąlygos, kaip paskatinti dėl Rusijos Federacijos šių metų vasario 24 d. pradėtų vykdyti karinių veiksmų Ukrainoje iš šios šalies pasitraukusių ukrainiečių įdarbinimą Lietuvoje. Svarbu, kad jiems netaikomas reikalavimas dirbti pagal profesiją, įtrauktą į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. 

Taigi, pakanka neterminuotos darbo sutarties dėl bet kokių darbo funkcijų, numatyta žemesnė atlygio kartelė – pakanka 1.752 Eur siekiančio bruto atlyginimo vietoje 2.993 Eur. Tiesa, jei kitiems darbuotojams mokamas vidutinis atlyginimas yra didesnis, tada ir ukrainiečiams reikia mokėti ne mažiau. Taip pat dėl atvykimo išmokos į Užimtumo tarnybą bus galima kreiptis vos po 3 mėnesių nuo darbo Lietuvoje pradžios.

A. Pekšys akcentuoja, įdarbinus darbuotoją pagal tokias ukrainiečiams pritaikytas lengvatines sąlygas, darbdavys negalės pretenduoti į išmoką už užsienyje dirbančio ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios profesijos specialisto pritraukimą.

„Galima daryti išvadą, kad atvykimo išmoka ukrainiečiams nėra būdas pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų atstovus. Tai labiau paramos forma, solidarizuojantis su prasidėjus karui savo namus palikusiais ukrainiečiais, skatinant juos ateiti į Lietuvos darbo rinką“, – sako „Sorainen“ partneris.