Darbuotojų iš užsienio įdarbinimas: 3 patarimai, kurie padės išvengti dažniausių problemų

Nors galimybės samdant užsienio specialistus yra neribotos, tačiau tarptautinės darbuotojų paieškos procesas tikrai ne visada yra sklandus. 

Pasak Liinos Laas, vienaragio „Deel“, suteikiančio galimybę samdyti nuotolinius darbuotojus iš daugiau nei 130 šalių, plėtros vadovės Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione, daugelio problemų galima išvengti. Pranešime žiniasklaidai ji dalijasi, kaip tai padaryti.

Darbuotojų iš užsienio paieška vyksta kitaip

Paprastai samdant specialistus nuotoliniu būdu atsiranda galimybė įdarbinti geriausius talentus pasaulyje, tačiau kartais įmonės dėl kelių reikšmingų priežasčių tiesiog praranda tokią galimybę.

Pavyzdžiui, visi žino, kaip vyksta įdarbinimas vietos rinkoje. Tiek darbuotojai, tiek pačios įmonės naudojasi įvairiais tinklalapiais specialistų ir darbo vietų paieškai, o vietinės talentų paieškos agentūros gali rasti žmonių konkurentų įmonėse. Tačiau ieškant specialistų užsienyje viskas veikia kiek kitaip. Paprastai paieškos vyksta tik internete, o vienintelė galimybė filtruoti galimus kandidatus – jų CV ir buvusių klientų atsiliepimų peržiūra.

Susidurdamos su milžiniška potencialių darbuotojų pasiūla, įmonės dažnai renkasi pigiausią variantą arba tiesiog tuos asmenis, apie kuriuos galima rasti daugybę teigiamų atsiliepimų. Tačiau labai svarbu patikrinti, ar skaitomų atsiliepimų autoriai turi tuos pačius kokybės standartus, kaip ir jūsų įmonė. 

Taip pat pravartu atkreipti dėmesį į tai, ar būsimų darbuotojų laiko juosta ir darbo etika atitinka jūsų poreikius. Tokiai nuomonei pritaria ir Laimonas Vainoris, IT paslaugų eksporto įmonės „Adroiti“ verslo procesų vadovas. Plačiau apie šios įmonės patirtį šiuo klausimu skaitykite ČIA.

Kitas svarbus aspektas – darbdavys žino vietos įmones, kuriose kandidatas dirbo. Tačiau tuo atveju, jei potencialus darbuotojas yra iš kitos šalies, jo patirtis dažnai gali pasirodyti per gera arba nepakankama. Štai kodėl geriau atsirinkti keletą kandidatų ir pateikti jiems kelias paprastas (arba apmokamas) bandomąsias užduotis. Taip įmonė galės sąžiningai ir objektyviai pasirinkti geriausią kandidatą.

Taip pat skaitykite:

• „ACME grupės“ patirtis: kaip atlygio sistemos pokytis gali sustiprinti komandą
• Dar aktualiau vasarą: darbuotojų motyvacijai pasitelkia ir pasitikėjimo dienas
• Patirtys įtraukiant ukrainiečius į organizacijas: svarbiausia – kalbėtis
• Nuotolinis darbas: kaip motyvuoti, kad tai netaptų mirusių sielų komanda

Suplanuoti kiekvieną priėmimo proceso žingsnį

Vadovės nuomone, nuotoliniai darbuotojai prie naujų pareigų dažniausiai prisitaiko lėčiau. Tačiau nuotolinių darbuotojų priėmimo procesas reikalauja didelių pastangų ne tik iš žmogaus, bet ir iš samdančiosios bendrovės.

Organizacija turi suteikti tinkamas komunikacijos priemones. Jei įmanoma, ji turėtų paskirti vieną asmenį, kuris užtikrintų, kad naujas kolega sklandžiai pradėtų savo darbą ir palengva susipažintų su darbovietės kultūra. 

Būtina suplanuoti kiekvieną priėmimo proceso žingsnį ir, svarbiausia, užtikrinti sklandžią komunikaciją tarp komandos narių, kad naujokas jaustųsi patogiai, nebijotų klausti ir aiškiai žinotų, į ką kreiptis. Paprastai, jei priėmimo procesas įvyksta sėkmingai, nuotoliniai darbuotojai yra tokie pat ar net labiau produktyvūs, palyginti su dirbančiaisiais biure.

Dar vienas aspektas, kuris padeda naujiems darbuotojams greičiau įeiti į naują bendrovę – tai vadinamieji įmonių vertybių ir kultūros vadovėliai (angl. handbooks). Daugiau apie tai – šiame straipsnyje.

Kiekvienoje šalyje galioja skirtingi įstatymai

Nuotoliniu būdu specialistus samdydamos įmonės taip pat susiduria su įvairiais teisiniais iššūkiais. Visos sutartys turi atitikti darbo įstatymus toje šalyje, kurioje dirba asmuo. 

Įmonės turi apsisaugoti nuo konfidencialumo pažeidimų, saugoti savo intelektinę nuosavybę, mokėti reikiamus mokesčius, suteikti darbuotojams visas teises ir privilegijas, kurių reikalauja jų gyvenamoji šalis. Tai sukelia nemenkų iššūkių, tačiau jau yra sukurta įvairių platformų, padedančių užtikrinti visų teisinių ar mokestinių reikalavimų laikymąsi vos keliais mygtukų paspaudimais.

Taip pat, anot L. Laas, verta atminti, kad teisinių skirtumų išmanymas yra itin reikšmingas ne tik samdant, bet ir pradėjus dirbti su naujuoju darbuotoju per atstumą. Pavyzdžiui, kai kurios šalys, tokios kaip Prancūzija, Italija, Ispanija, Belgija, Airija ir Portugalija, yra priėmusios įstatymus dėl poilsio laisvės dirbant nuotoliniu būdu. Apie Portugalijos patirtį VŽ plačiau rašė ČIA.

Šiose šalyse draudžiama susisiekti su nuotoliu dirbančiaisiais ne darbo valandomis. Ir tai tėra vienas iš daugybės galimų teisinių skirtumų pavyzdžių. Savaime suprantama, ypač didelį dėmesį į šalių įstatymų skirtumus reikėtų atkreipti tada, kai darbuotojas samdomas iš kito žemyno – ES įstatymai dažniausiai yra bent jau panašūs, o tolesnėse šalyse skirtumai gali būti ypač reikšmingi.