Darbo rinkoje toliau auga pasiūlos ir paklausos neatitikimas

27,2% laisvų darbo vietų skirta kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams, tuo tarpu tokio darbo ieškančių asmenų pirmąjį ketvirtį buvo 3,4 karto mažiau. Panašus santykis įrenginių ir mašinų operatorių bei surinkėjų – turintiems tokią kvalifikaciją vidutiniškai tenka 3,5 laisvos darbo vietos, informuojama Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Pasiūlos ir paklausos neatitiktys fiksuojamos ir tarp atskirų profesijų. Transporto ir logistikos įmonėms trūksta 8.000 darbuotojų – tiek laisvų darbo vietų jos įregistravo Užimtumo tarnyboje pirmąjį ketvirtį. Tai 13,5 karto daugiau darbo pasiūlymų nei norinčių dirbti tokį darbą klientų. Autobusų ir troleibusų vairuotojams skirta 1.900 darbo skelbimų – 22,2 karto daugiau nei darbo ieškančių asmenų.

„Kodėl darbo rinkoje susiklostė tokios kvalifikacijų disproporcijos? Priežastys įvairios. Tai ne vien nauji reikalavimai darbo vietoms, technologijų ir skaitmenizavimo diegimas ar migracija, – komentuoja Gytis Darulis, Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas. – Gerokai sunkiau perorientuoti ir pritaikyti žmogų dirbti naujomis sąlygomis, greitai perkvalifikuoti, nes tai susiję ir su asmeniniais poreikiais ir jų galimybėmis.“

Tokia neatitiktis – tipiškas visos Europos reiškinys. Santechnikai, vamzdynų montuotojai, slaugytojai, analitikai, suvirintojai, tolimųjų reisų vairuotojai, statybų inžinieriai, programinės įrangos kūrėjai, betonuotojai, staliai, gydytojai – tai profesijos, turinčios tarptautinę paklausą visame žemyne.

Taip pat skaitykite:

• Darbuotojams nenustygstant ir toliau migruojant, išeitis – samda į priekį
• Mažesnis atlygis dirbant iš namų – ar tokia taktika gali ateiti ir į Lietuvą?
• Opcionai – vis labiau populiarėjanti motyvavimo priemonė, kurią norint integruoti tenka įveikti sunkumus

Regionuose – dar didesnė neatitiktis

Regioninė profesinė neatitiktis dar labiau ryškesnė ir specifinė. Darbo ieškančių žmonių profesinės kompetencijos dažnai yra ne tokios, kurių reikia darbdaviams arba kvalifikuoti asmenys gyvena ne tose teritorijose, kur yra darbo pasiūlymų.

Pasak G. Darulio, strategiškai patogūs regionai, išsidėstę šalia didžiųjų miestų, leidžia suderinti gyvenimą atokesnėse vietovėse ir greitai pasiekti norimas darbo vietas didmiesčiuose. Sunkiau tai padaryti mažuose miesteliuose ir atokiose vietovėse darbo ieškantiems žmonėms, ypač jei rajone žemas ekonominis aktyvumas ir nedidelė  įmonių plėtra.

Net aukštu užimtumu pasižyminčioje Vilniaus apskrityje labiausiai trūksta įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų. Šios profesijos vienam asmeniui  vidutiniškai tenka 9,7 laisvos darbo vietos. Kauno apskrityje šioje profesijų grupėje darbo pasiūlymų ir darbo ieškančių asmenų santykis – 3,1, Alytaus apskrityje – 2,1. 

Klaipėdos ir Vilniaus apskrityje stebimas kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų  stygius – laisvų darbo vietų registruota 4,5 karto daugiau nei norinčių tokį darbą dirbti, Šiaulių – 4,1, Alytaus – 3,3. 

Nekvalifikuoto darbo ieškantiems daugiausiai galimybių susirasti darbą tik Vilniaus apskrityje – vienam tokio darbo norinčiam vidutiniškai tenka 2,9 laisvos darbo vietos. Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse laisvų darbo vietų nekvalifikuotam darbui buvo šiek tiek daugiau nei norinčių jį dirbti. Kituose regionuose darbo pasiūlymų nekvalifikuotam darbui mažiau nei tokio darbo ieškančiųjų.