„TeleSofto“ vadovo kėdę užleidęs A. Stonys: „Užsiauginti pamainą sau komandos viduje – didelis pasiekimas“

Prie „TeleSofto“ vairo stovite nuo pat įmonės veiklos pradžios: ne tik ją įkūrėte, bet ir sėkmingai jai vadovavote beveik 20 metų. Sakoma, jog verslo pradininkai retai geba ilgus metus savo rankose išlaikyti įmonės vadeles ir kartu sėkmingai plėsti verslą, kurti inovacijas. Kaip jums pavyko tiek metų derinti šias veiklas ir kodėl nutarėte imtis pokyčių būtent dabar?

Manau, jog pagrindinė sėkmės formulė yra ne tik paprasta, bet ir puikiai pasiteisinusi – visus tuos metus ne derinau užduotis, o jas delegavau. Kitaip tariant, įgalindavau kitus žmones daryti tai, ką jie sugeba geriausiai. Viena pagrindinių „TeleSofto“ deklaruojamų vertybių – pasitikėjimas. Ji tame sąraše yra atsidūrusi tikrai ne šiaip sau. Visiškai pasitikiu savo komanda, taigi natūralu, kad ilgainiui jos nariai ima gebėti valdyti ne tik savo „kambarius“, bet ir visą „namą“.

Įkūrėjui perduoti įmonės valdymą į kito žmogaus rankas – nelengvas uždavinys. Ar sunku buvo apsispręsti, kam patikėsite vadovo kėdę?

Mūsų atveju tikrai nebuvo jokių sunkumų. Kaip šeimoje ar kokioje nors bendruomenėje, taip ir įmonėje atsiranda aktyviausi, daugiausia atsakomybių prisiimantys ir didžiausią iniciatyvą demonstruojantys nariai, kuriuos vertina visa komanda. „TeleSofte“ tokiu žmogumi tapo Šarūnas, ne vienerius metus itin aktyviai įsitraukęs į daugybę išorinių ir vidinių įmonės valdymo procesų. Taigi šis pasikeitimas, sakyčiau, yra labiau formalumas – realybėje Šarūnas jau ilgą laiką nešė atsakomybę už įmonės rezultatus. Iš kitos pusės, užsiauginti įmonės vadovą jos viduje man, kaip įkūrėjui, yra labai didelis pasiekimas. Ir kartu – pasitikėjimo savo priimtu sprendimu garantas.

Kaip komanda sureagavo į vadovo pasikeitimą?

Dauguma šią žinią sutiko labai natūraliai, tarsi žinodami, jog toks pokytis – tik laiko klausimas. Čia veikiausiai svarbų vaidmenį ir vėl atlieka toji pasitikėjimo vertybė, kuri leidžia visus pokyčius įmonėje priimti organiškai. O ir tas pokytis labai sąlyginis – su savo įkurta įmone nei atsisveikinti, nei skirti jai mažiau dėmesio neketinu. Mano manymu, toks funkcijų pasikeitimas yra tolygus visos įmonės žingsniui pirmyn.

Ar su naujuoju vadovu iš anksto aptarėte tolesnio darbo kartu principus? Ar yra sritys, nuo kurių atsitrauksite visiškai?

Tam ruošėmės jau kone visus metus, dar iki „TeleSofto“ biuro Nigerijoje atidarymo. Pastarasis žingsnis tik dar labiau priartino prie viską keičiančio fakto sau pripažinimo – mes jau nebesame tik lietuviško kapitalo įmonė. Užaugome į tarptautinę komandą, turinčią savo padalinius Abudžoje, veiklą vykdome Ciuriche, San Franciske. Jie sudaro tarsi atskirą įmonių grupę, tad mane, kaip verslo savininką, labiausiai ir gena prie šios grupės oficialaus įkūrimo. Kol kas, manyčiau, Šarūno pagrindinės valdymo sritys apims „TeleSofto“ Lietuvoje veiklą, kurioje mielai dalyvausiu, tačiau į vadovavimą nebesikišiu. Pastaraisiais metais Šarūnas kur kas geriau jaučia ir atliepia komandų Lietuvoje poreikius, o aš galiu šį procesą su malonumu stebėti ir įsitraukti į bendras komandines veiklas ne kaip jų funkcinis vadovas, o kaip idėjinis mentorius.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1470?placement=

Minite, jog pokyčiai vadovybėje – tik funkciniai ir „TeleSofto“ veikloje pats aktyviai dalyvausite ir toliau. Kas numatyta jūsų darbotvarkėje artimiausiu metu?

Paskutiniu metu daugiausia fokusavausi į ryšių mezgimą su esamais bei potencialiais partneriais, intensyviai dalyvauju visuomeninėje veikloje – visas šias veiklas ketinu tęsti ir toliau. Taip pat planuoju stiprinti atstovavimą „TeleSoftui“ išorinėse iniciatyvose, pavyzdžiui, aktyviau įsitraukti į „TeleSofto“ partnerių tinklą“ (angl. TeleSoftas Impact Partner Network) ir vystyti naujus projektus. Patirtis rodo, jog tokios iniciatyvos lemia įmonės sėkmę tiek Lietuvos, tiek pasaulinėje IT ekosistemoje.

Ar transformacija vadovybėje bei įmonės valdyme turės įtakos ir kitiems verslo planams, tikslams? Ar grupės įkūrimą matote kaip kitą žingsnį?

Dėl įmonių grupės įkūrimo – tai yra ambicija, tačiau aiškiai juntame poreikį įforminti mūsų padalinių santykius. Kol kas dar sprendžiame, koks formatas tinkamiausias, ir šis verslo vystymo žingsnis tikrai rikiuojasi tarp mano prioritetinių būsimų uždavinių.

Pastaruoju metu esate itin aktyviai įsitraukęs ir į tarptautinio labdaros ir paramos fondo „Pagalbos sparnas“ veiklą. Prasidėjus karui, reguliariai leidžiatės į žygius konvojais į pavojingiausias vietas Ukrainos teritorijoje. Ar ši staigi jūsų asmeninė mobilizacija turėjo įtakos spartesniems pokyčiams įmonės viduje?

Sprendimą buvome aptarę ir priėmę jau anksčiau, tačiau karo situacija ir mano paties jai skiriamas dėmesys, įsitraukimas neabejotinai šį procesą dar labiau paspartino. Dabar man tikrai tenka daug važinėti į Ukrainą, kone reguliariai lankausi ties fronto linija, todėl labai žmogiškai priėmiau faktą, kad nutikti gali visaip. Žinoma, apie neigiamą scenarijų norisi mąstyti kuo mažiau, tačiau šių dienų realybė išties privertė neatidėlioti nieko ateičiai.