Hibridinio darbo privalumus jaučia 8 iš 10 lietuvių

Tai, kad darbuotojai vertina nuotolinį darbą bei jo privalumus, atskleidžia ir naujausi tyrimai – net 8 iš 10 lietuvių pastebi hibridinio darbo naudą, rodo „Manpower“ užsakymu rinkų tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Panašios nuotaikos darbo rinkoje vyrauja ir visose Baltijos šalyse bei Švedijoje.

Į klausimą, kokią naudą teikia hibridinis darbo modelis, lietuviai (47%) ir latviai (56%) vieningai kaip didžiausią privalumą išskyrė efektyvų laiko valdymą. Švedijos ir Estijos gyventojams jis antroje vietoje – šį aspektą įvardijo 38% švedų ir 52% estų. 

O štai pirmoje vietoje skandinavams ir estams – geresnis profesinio ir asmeninio gyvenimo balansas. Daugiau nei pusė apklaustųjų – 58% švedų ir 55% estų – įvardijo šią hibridinio darbo naudą. Tiesa, lietuviams ir latviams šis privalumas taip pat svarbus, jis liko antroje vietoje – darbo ir asmeninio gyvenimo balansą išskyrė 43% lietuvių ir 52% latvių.

Taip pat Baltijos šalių gyventojai ir švedai teigia įžvelgiantys ir kitas hibridinio darbo modelio naudas: greitesnis bendravimas su klientais ir partneriais, naujos karjeros galimybės ar net laiko ar pinigų sutaupymas.

Taip pat skaitykite:

• Kaip laiku atkreipti dėmesį į darbuotojų psichinę būklę
• Hibridinis modelis įtikina ne visus: kaip vadovauti hibridinei komandai
• Prognozuojama, kad darbuotojų kaita augs pusantro karto: kaip reikia keistis vadovams

Hibridinio darbo iššūkiai vadovams

Nuotolinis darbas nuolat didina ir žmonių lūkesčius organizacijoms. Trokštama, kad šios pasirūpintų jų gerove – pradedant nuo saugių darbo sąlygų, baigiant mokymais ir psichine sveikata. Būtent pastaroji dažnai yra aptariama tik darbuotojų, o ne vadovų kontekste, pastebi  Božena Petikonis-Šabanienė, „Manpower“ Lietuvos padalinio direktorė.

„Nors nuotolinis darbas ir yra puiki darbuotojų pritraukimo priemonė, ji vadovams kelia nemažai  susirūpinimo. 2021 m. pabaigoje „ManpowerGroup“ atliko pasaulinį darbdavių tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad 47% vadovų jaučiasi pozityviai bei ramiai. Ir tai džiugina. Tačiau rezultatai atskleidė ir ne tokias malonias naujienas – beveik pusė (44%) vadovų pastaruoju metu išgyvena stresą, baimę ar kitas neigiamas emocijas“, – pranešime cituojama B. Petikonis-Šabanienė.

Be to, pasak jos, nuotolinis darbas pastiprino ir vadovų vienišumo jausmą – atlikus panašią apklausą Lietuvoje, paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis vadovų mūsų šalyje dirbdami nuotoliniu būdu jaučiasi vieniši.

Anot jos, pagrindinės tokių neigiamų emocijų priežastys yra susijusios su nuotolinio darbo iššūkiais – kai „per ekraną“ tenka atrasti naujų būdų užmegzti ryšį su darbuotojais, sukurti organizacijos kultūrą ar sustyguoti komandos bendradarbiavimą.