Rusiją palaikantys darbuotojai – kaip elgtis vadovui?

Kaip akcentuoja Aurelija Daubaraitė, advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, situacija, kai darbuotojas viešai pritaria tarptautiniams nusikaltimams, gali būti vertinama remiantis Baudžiamuoju kodeksu, kuriame numatoma, kad viešai pritaręs tarptautiniams nusikaltimams (pavyzdžiui, nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams), juos neigiantis ar šiurkščiai menkinantis žmogus, tai darantis grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba jei dėl to būtų sutrikdyta viešoji tvarka, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Tai numatoma Konstitucijoje, kuria taip pat draudžiama ir karo propaganda. Žinoma, Baudžiamajame kodekse neužsimenama apie karą Ukrainoje, tačiau Seimui priėmus Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą smerkiančią rezoliuciją, tokiai agresijai viešai pritariantis asmuo potencialiai galėtų būti laikomas darančiu nusikaltimą“, – pranešime cituojama A. Daubaraitė.

Ji priduria, kad atsakomybė už minėtą nusikaltimą gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui. Jei jis toleruoja tokios informacijos skleidimą įmonės viduje, įmonės partneriams ar klientams, tai gali būti laikoma teisės aktų pažeidimu.

„Darbdavio pareigos numatytos ir Darbo kodekse – egzistuoja prievolė imtis priemonių, kad kiekvienam darbuotojui būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos fizinės ir psichologinės darbo sąlygos. Jos, toleruojant kenksmingą ir nusikaltimo požymių turintį darbuotojo elgesį, natūralu, nėra užtikrinamos“, – teigia „Sorainen“ vyresnioji teisininkė.

Taip pat skaitykite:

• Vadovų atsakomybė Ukrainos įvykių kontekste
• Moterys valdybose: Lietuva vis dar atsilieka nuo pasaulinių tendencijų
• Darbuotojai, kurie jaučiasi per daug prižiūrimi, dirba daug prasčiau

Tad norint užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, darbdavys turėtų drausti darbuotojams darbo aplinkoje reikšti tarptautiniams nusikaltimams pritariančias pažiūras. Tokie darbdavio reikalavimai ir jiems užtikrinti būtini veiksmai negali būti laikomi mobingu, emocine prievarta ar diskriminacija. 

Siekiant išvengti nesusipratimų, rekomenduojama, jog įmonė pirmiausia aiškiai iškomunikuotų darbuotojams, jog viešas pritarimas tarptautiniams karo nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gali būti laikomas nusikaltimu. Todėl tokių pažiūrų demonstravimas darbo vietoje (įskaitant e. erdvę), darbo metu ar susijusioje su darbu aplinkoje yra neleistinas ir gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

„Darbo kodekse numatyta, kad darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika yra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Situacijas, kurios yra laikomos tokiu šiurkščiu pažeidimu, bei pagrindinius darbuotojų komunikacijos ir pažiūrų demonstravimo principus galima apsibrėžti ir įmonės vidiniuose dokumentuose. Nustačius tokį pažeidimą, priklausomai nuo jo sunkumo ir kitų aplinkybių, darbuotojui gali būti įteikiamas įspėjimas dėl galimo atleidimo už antrą tokį patį pažeidimą arba jis gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos“, – sako A. Daubaraitė.