Vidutinės darbo pajamos trečiąjį ketvirtį augo 11%

„Sodros“ duomenimis, vidutinės darbo pajamos „į rankas“ padidėjo 95 Eur (10,5%) iki 998 Eur. Vien rugpjūtį jos siekė 1.000 Eur.

Kristina Zitikytė, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja teigia, jog pajamų augimui reikšmės turėjo minimalios algos, algos bazinio dydžio didinimas valstybės tarnautojams, neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo pakeitimai.

„Vis dėlto tikėtina, kad išaugusias dalies gyventojų darbo pajamas „suvalgė“ infliacija. Jos lygis šių metų rugsėjį siekė 6,3%, kai tuo tarpu 2020 metų rugsėjį buvo 0,7%“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ji. 

Vidutinės pajamos daugiausiai – 18% – didėjo viešojo valdymo sektoriuje: ministerijose, audito tarnybose ir kitose valstybės institucijose. Atlyginimai valstybės sienos apsaugos tarnyboje augo nuo 1.607 Eur iki 1.927 Eur.

Pasak K. Zitikytės, apdraustųjų skaičius augo ir rugsėjį buvo 3% didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat mažėjo žmonių, kurie gavo nedarbo išmokas: rugsėjį jas gavo apie 66.000, kai pernai  – apie 90.000. 

Vilniuje ir Neringoje vidutinės darbo pajamos – per 1.000 Eur į rankas

Didžiausios vidutinės darbo pajamos rugsėjį buvo Neringoje (1.300 Eur „į rankas“), Vilniuje, Kauno mieste ir rajone bei Vilniaus rajone.

„Abejotina, ar neringiškiai uždirba daugiausiai Lietuvoje. Nekilnojamąjį turtą šiame kurorte įsigiję sostinės gyventojai linkę deklaruoti čia ir gyvenamąją vietą“, – kalbėjo K. Zitikytė.

Vilniuje vidutinės pajamos perkopė 1.100 Eur po mokesčių, Kaune – 992 Eur. Po to rikiuojasi Kauno ir Vilniaus rajonų savivaldybės.

Mažiausias vidutines pajamas – nuo 725 iki 750 Eur į „rankas“ – gauna pasienio savivaldybių, kurios labiausiai nutolusios nuo didžiųjų miestų – Kalvarijų, Pagėgių miestų, Kelmės, Skuodo, Biržų – gyventojai.

Per metus daugiausiai – 13% – vidutinės pajamos pakilo kurortuose: Palangoje, Druskininkuose, Birštone. Per 10% jos augo Molėtuose, Kauno rajone ir mieste bei Vilniuje.

Tarp savivaldybių didėja darbo pajamų atotrūkis

„Nuo 2016-ųjų darbo pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų šalies savivaldybių pradėjo didėti ir šį rugsėjį pasiekė 45%. Sostinėje vidutinės darbo pajamos rugsėjį siekė 1.830 Eur (prieš mokesčius), o kitų savivaldybių vidurkis – 1.260 Eur“,  – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Didelis – 37% – atotrūkis tarp dešimties savivaldybių su didžiausiais darbo pajamų vidurkiais (1.550 Eur) bei dešimties savivaldybių su mažiausiais vidurkiais (1.130 Eur).

Anot Kristinos Zitikytės, tai lemia kelios priežastys – didmiesčiuose didesnė verslo ir valstybės institucijų koncentracija, čia žmonės traukia norėdami daugiau uždirbti. Kaip rodo apžvalga, daugiausia dirbančiųjų susitelkę penkiuose didžiausiuose miestuose ir jų rajonuose, likusiose savivaldybėse gyvena 44% Lietuvos dirbančiųjų.

Per 10 metų dirbančių žmonių skaičius labiausiai – vidutiniškai trečdaliu – išaugo Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Alytaus, Trakų rajonuose.  Labiausiai sumažėjo – vidutiniškai 7% – Visagine, Joniškio, Rokiškio, Skuodo, Akmenės, Pakruojo, Varėnos, Pasvalio rajonuose ir Panevėžio mieste.

„Mažesni miestai, kuriuose galimybės užsidirbti yra mažesnės, tampa vyresnių žmonių miestais. Savivaldybėse, kuriose vidutinės darbo pajamos mažiausios, daugiau ir nedarbo išmokų gavėjų, mažesnės žmonių galimybės praradus darbą grįžti į darbo rinką“ – sako „Sodros“ ekspertė.

Šiemet daugiausia nedarbo išmokos gavėjų, tenkančių 1.000 apdraustųjų, yra Zarasų, Rokiškio, Jurbarko, Ignalinos ir Širvintų rajonuose – 70. Vilniuje 1.000 apdraustųjų tenka 41 nedarbo išmokos gavėjas.

Mažesnės pajamos – vyresni dirbantieji

Savivaldybėse, kuriose gyventojai gauna mažiausias darbo pajamas, daugiausia yra 50-59 metų amžiaus darbuotojų. 

Biržuose, Pagėgiuose ir Kelmės rajonuose šio amžiaus yra kas trečias dirbantysis. Tuo tarpu Vilniuje ir Kaune, kur vidutinis darbo užmokestis aukščiausias, kas trečias dirbantysis yra 30-39 metų.

Šiandien dešimčiai apdraustųjų Anykščių, Ignalinos, Biržų, Kelmės, Šilutės, Šakių rajonuose vidutiniškai tenka septyni ir daugiau senatvės pensijos gavėjų.

Palyginti, Vilniaus miesto ir rajono, Trakų, Kauno, Šilalės, Širvintų, Šiaulių rajonuose dešimčiai dirbančiųjų tenka trys senatvės pensijos gavėjai.