„Kelių priežiūra“ krypties nekeičia, bet ieškos ir naujų galimybių

Su Rolandu Rutėnu, AB „Kelių priežiūra“ gen. direktoriumi, šnekamės žiemą, kuri šalčio ir sniego šiemet atseikėjo su kaupu ir dar daugiau. „Sezono intensyvumą gerai atspindi panaudotos druskos kiekis. Per šių metų sausį druskos sunaudojome dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus. Būna dienų, kai visi 350 mūsų turimų žiemos technikos vienetų yra šalies keliuose ir dirba pilnu tempu“, – apie ant ekstremalumo ribos balansuojantį sezoną kalba R. Rutėnas. Pokalbį su juo neišvengiamai pradėjome nuo aktualijų, tačiau kelių tvarkymas žiemą – tik viena iš valstybės valdomos bendrovės atsakomybių. Įmonės vadovas pasakoja apie laukiamus pokyčius bei veiklas, kompetencijas, kurios artimiausioje ateityje bus „Kelių priežiūros“ strateginio dėmesio taikiklyje.

nuotrauka::1 left

Strateginiame bendrovės plane 2021–2024 m. įvardinate penkias esmines kryptis. Ar jos visos vienodai reikšmingos?

Jos visos susijusios ir stipriai viena nuo kitos priklausomos. Gal tik, sakyčiau, įsipareigojimas didinti bendrovės vertę yra jau labiau pasekmė, nes šio tikslo link veda visų kitų krypčių įgyvendinimas. O likusios keturios – darbų kokybės užtikrinimas, veiklos diversifikavimas ir efektyvumo didinimas, skaidri ir pažangi organizacija – yra vienodai svarbios strategijos sudedamosios dalys.

Strategiją pradedate nuo siekio užtikrinti atliekamų darbų kokybę ir prisidėti prie saugumo didinimo keliuose. Ar galėtumėt pakomentuoti plačiau, kaip suprantate kokybę ir jos sąsajas su saugumu?

Kokybė turi keletą aspektų. Kalbant apie veiklos organizavimą, keliame sau tikslą laiku pastebėti visus kelių defektus ir laiku juos pašalinti. Norime veikti taip, kad „Kelių priežiūros“ identifikuoti defektai sudarytų absoliučiai didžiąją dalį problemų, kurias pašaliname keliuose. Siekiame, kad kuo toliau, tuo mažesnę dalį tų problemų mums nurodytų prižiūrinčios institucijos.

Tai įgyvendinus, saugumas keliuose jau didės. Iš kitos pusės, saugumo labui norime nuveikti dar daugiau: pastebėję kelio ruožus ar defektus, kurie formaliai dar nėra priskiriami prie šalintinų, tačiau važiuojantiems keliu jau kelia diskomfortą, kelsime šį klausimą kelio savininkui ir siūlysime imtis priemonių nelaukiant, kol jos taps neatidėliotinos. „Kelių priežiūros“ technika kasdien kaip niekas kitas būna Lietuvos keliuose, atlikdama įvairius darbus. Norime veikti proaktyviai, taip didinti vartotojų pasitenkinimą ir prisidėti prie jų saugumo.

Ar kalbant apie veiklos diversifikavimą, veiksite pagal principą „ne viena paslauga ir ne vienas klientas“? 

Būtent. Esame nusimatę dvi kryptis – su esamų paslaugų portfeliu ieškoti naujų klientų ir imtis naujų paslaugų, plėsti jų apimtis. Turime supratimą apie valstybinių kelių priežiūrą, patirtį ir platų geografinį tinklą, leidžiantį operatyviai teikti paslaugas visoje Lietuvoje, tad tokias paslaugas galime teikti ir regioniniu lygiu. Plėsime klientų-savivaldybių ratą. Žinoma, kelių priežiūros sąvoka nėra vienalytė, kai kuriose savivaldybėse ji apima ir miestų gatvių priežiūrą, kuri nėra mūsų sritis. Tačiau ten, kur kalbama apie savivaldybėms priklausančių kelių priežiūrą, tikrai nesame naujokai, aptarnaujame ne vieną ir ne dvi savivaldybes, seniūnijas. Toliau dirbsime ta linkme.

Kita vertus, yra darbų, susijusių su mūsų vykdoma veikla, kuriuos mes perkame rinkoje, bet ne visada liekame patenkinti jų kokybe, kartais ir kainodara. Tad planuojame patys imtis tokių papildomų veiklų. Visa tai – tam, kad būtų užtikrinti geresni finansiniai įmonės rezultatai ir sumažinta priklausomumo nuo vieno kliento rizika.

Viena iš tokių papildomų veiklų, kurią vystote – kelių statyba. Kiek planuojate didinti jos apimtis?

Kelių statyba nėra visiškai nauja „Kelių priežiūrai“ – dar prieš sujungiant regionines kelių tarnybas į bendrą įmonę, kai kuriose jų ši veikla buvo netgi labai išplėtota. Tad pagrindą – išmanymą, žinias, kompetencijas, techniką – turėjome, o dabar jau kryptingai vystome toliau. Smarkiai investuojame į žmonių kompetencijas, atnaujiname technikos parką, investavome į modernios asfalto bazės įrengimą. Praėjusiais metais „Kelių priežiūros“ pajamos iš rangovinės statybų veiklos siekė 30 mln. Eur – dukart daugiau negu prieš metus. Rinkoje turėjome daug užsakymų, net buvo iššūkis viską suspėti, ir labai džiaugiamės, kad pavyko. Patirčių ir kompetencijų prasme ženkliai pasistūmėjome į priekį. Žinoma, ne paslaptis, kad praėję metai kelių infrastruktūros vystymo prasme buvo labai palankūs, valstybė tam skyrė rekordines lėšas. Kelių statybos kryptį tikrai išlaikysime, tačiau tokių augimo tempų nebenumatome.

Į kokias dar naujas veiklas ketinate investuoti?

Stebėdami ir pažindami klientų poreikius, analizuodami rinką transporto infrastruktūros segmente, identifikuosime ir naujas galimybes. Kol kas galiu įvardinti vieną papildomą kryptį, dėl kurios sprendimai priimti ir jau formuojama komanda. Tai – horizontalus kelių ženklinimas. Šis projektas jau įgyvendinamas. Kiti – dar analizės stadijoje, renkame duomenis. Neturime tikslo turėti kuo daugiau skirtingų veiklų, pagrindinė bendrovės kryptis liks kelių priežiūra. Tačiau neatmetame, kad kasmet ją papildysime.

Kaip jums sekasi su pernai pradėtu veiklos standartizavimo projektu?

Išanalizavę savo vykdomus kelių priežiūros ir statybos darbus, pamatėme poreikį nustatyti vidinį darbų standartą, kuris apibrėžtų, kiek išteklių reikia ir kokiu tuo metu geriausiu žinomu būdu kiekvienas darbas turi būti atliekamas. Toks darbų standartų ir jų pagrindu sukurtos kasdienio darbų planavimo, užduočių skyrimo bei vykdymo stebėjimo sistemos sukūrimas yra svarbiausias 2021 m. bendrovės projektas. Tikrai platus ir kompleksiškas, apimantis ne tik darbo atlikimo, bet ir vadybinius standartus, ne tik specialistus, bet ir vadovus. Pilotinį projektą jau baigėme, pradedame diegti jo rezultatus visose šalies tarnybose, o jų – daugiau nei penkiasdešimt, tad laukia nemenkas iššūkis.

Turėsime plačią mokymo, ugdymo programą, teks standartizavimo supratimą „atnešti“ iki kiekvieno žmogaus, dirbančio „Kelių priežiūroje.“ Suprantame, kad laukia daug pokalbių, aiškinimo, vardan ko tai darome, kokią naudą turės įmonei ir darbuotojams. Tai pokytis, apimsiantis visą organizaciją – pavyzdžiui, šiuo metu kuriame standartinės vadovo darbo dienos aprašą. Jis reiškia ir tam tikros kultūros diegimą, nes pokyčiai neįvyks vien surašius instrukciją. Pats sau įvardiju, kad veiklos standartizavimas – pats sudėtingiausias mūsų projektas.

Intensyviai dirbate ir organizacijos viduje: nuosekliai didinate darbuotojų kompetencijas, inicijavote Vadovų akademiją, vidinės mentorystės programą. Šįmet planuojate sukurti vidinį mokymų centrą.

Visos šios priemonės skirtos užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamas kompetencijas bei įgyvendinti kritinių pareigybių pamainumo programą. Ją numatome plėsti, įtraukdami vis daugiau pareigybių. Matome pamainumo poreikį, turime galvoti, kaip užtikrinti žinių perdavimą. Greta išvardytų vidinių priemonių, aktyviai bendradarbiaujame ir su mokymo įstaigomis, praėjusiais metais pasirašėme aštuonias sutartis su studentais dėl pilno ar dalinio studijų finansavimo.

Kompetencijos, specialistai yra pagrindinis mūsų išteklius. Tačiau rinkoje trūksta ne tik jaunų kelių inžinerijos specialistų, bet ir mokymo įstaigų, kurios ruoštų mums reikalingus žmones. Atėjo laikas patiems turėti mokymų centrą, kuriame ruoštume mašinų operatorius, dirbančius su kelių priežiūros ir statybų technika. Galvojame ir apie vadybos kompetencijų ugdymą, norime paruošti žmones, kurie vėliau patys galėtų ugdytis specialistus savo padaliniuose, tarnybose visoje Lietuvoje. Toks mokymo centras turėtų pradėti veiklą jau šįmet.

Ką įvardintumėte kaip šių metų strategines veiklos naujoves?

Į šių metų planą įtraukėme keletą papildomų dalykų, kurie ir anksčiau bendrovei buvo svarbūs, tačiau ne strateginiu lygmeniu. Kalbu apie aplinkosaugą ir darbų saugą.

Manome, kad jau esame subrendę aktyviau veikti aplinkosaugos srityje. Šįmet ketiname įvertinti, kokį poveikį aplinkai daro „Kelių priežiūros“ veikla ir ieškoti galimybių bei būdų ją pakoreguoti. Stiprindami darnų, atsakingą požiūrį, prioritetiškai kalbėsime ir apie savo darbuotojų saugumą. Kai įdėmiai išanalizavę pamatėme, kokiomis išties pavojingomis sąlygomis dirba mūsų žmonės keliuose, supratome, kad toks požiūris mums visiškai netinka. Imamės aktyvesnių veiksmų, kad didėtų saugumas. Jis priklauso ne vien nuo mūsų iniciatyvų, daug kas susiję ir su įstatyminiu reguliavimu, pavyzdžiui, eismo reguliavimas ir kontrolė, ženklinimas zonose, kur dirba mūsų darbuotojai. Tačiau norime eskaluoti šiuos klausimus.

Abi šios kryptys ženklina kultūrinį organizacijos pokytį – greta efektyvumo, rezultato, kiekybinių rodiklių „Kelių priežiūra“ siekia būti ir socialiai atsakinga bendrovė.