Trišalė taryba: sėkmingo socialinio dialogo pavyzdys, tačiau tobulėjimui erdvės – dar daug

Svarbiausias ir įsimintiniausias Trišalės tarybos veiklos laikotarpis buvo 2017-ųjų pradžia, kuomet socialiniai partneriai derėjosi ir galiausiai pasiekė sutarimo dėl tam tikrų Darbo kodekso nuostatų, teigia Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

„Tai buvo tikro socialinio dialogo pavyzdys, kuomet tiek darbdaviai, tiek profsąjungos parodė aiškų norą susitarti. Lig šiol tai ir ryškiausias Trišalės tarybos veiklos laikotarpis“, – pažymi K. Krupavičienė.

Sustiprino Trišalės tarybos pozicijas

Jos žodžiais, tuometis laikotarpis padėjo įtvirtinti Trišalės tarybos, kaip itin svarbios institucijos šalyje, pozicijas. Lygiais pagrindais taryboje atstovaujama darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės interesams. Trišalę tarybą sudaro 7 darbuotojų atstovai, 7 darbdavių atstovai ir 7 Vyriausybės atstovai. Vienodas narių skaičius taryboje yra labai svarbus, todėl kiekvienoje šalyje numatyti pakaitiniai nariai. Pasiekusi tarpusavio susitarimus, taryba taip pat pataria Seimui ir Vyriausybei  socialinės, ekonominės ir darbo politikos klausimais.

„Tai labai palankus socialinio dialogo formatas. Susitarimo pasiekiame ne visada, ne visais klausimais, bet tai reiškia, kad vyksta augimo, tobulėjimo procesas. Patys tarybos dalyviai turi ugdyti savo gebėjimus ir kompetencijas, kaupti žinias, kad galėtų valdyti reikiamą informaciją ir priimtų visoms pusėms tinkamus, skaidriais argumentais pagrįstus sprendimus“, – pažymi K. Krupavičienė.

„Solidarumo“ vadovės žodžiais, Trišalė taryba galėtų veikti efektyviau, jei joje atsirastų ir nepriklausomi ekspertai, pateikiantys savo nuomonę svarstomais klausimais: „Tarkime, derybose dėl minimalaus atlyginimo savo nuomonę pateikia Lietuvos bankas, taip pat remiamės Finansų ministerijos duomenimis. Tačiau stinga nepriklausomų ekspertų nuomonės, tai leistų dar geriau įsigilinti į svarstomus jautrius klausimus, turėti platesnį ekonominį supratimą.“

K. Krupavičienė pasigenda ir platesnio Trišalės tarybos veiklos viešinimo – anot jos, šiuo metu viešojoje erdvėje dažniausiai skamba jautriausi taryboje svarstomi klausimai, įskaitant minimalaus atlyginimo svarstymą, tačiau didžioji dalis tarybos veiklos lieka už visuomenės suvokimo ribų.

„Šiuo atveju padėtų ir atskiras tarybos tinklalapis internete, kuriame būtų viešai teikiami svarstomi klausimai, visuomenei būtų matomi visų socialinių partnerių pasiūlymai, nuomonės ir sprendimai. Tuomet taptų aiškiau, kodėl tarybos vaidmuo yra toks svarbus. Galėtume lygiuotis ir į ES pavyzdžius – tarkime, mūsų profsąjunga yra Europos profesinių sąjungų konfederacijos narė, taigi akivaizdžiai matome, kiek dėmesio Europos Komisija skiria konfederacijos pasiūlymams. Lietuvoje turėtume siekti panašaus modelio“, – teigia profesinės sąjungos vadovė.

Socialinio dialogo pavyzdys

Šiuo metu Trišalei tarybai vadovaujanti Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė, pritaria – didžiausias darbas Trišalėje taryboje buvo atliktas, svarstant Darbo kodeksą.

„Tai buvo tikros derybos pačia geriausia to žodžio prasme – pagrįsti argumentai, kompromisų paieška, nuoseklios diskusijos. Būtent tos derybos ryškiausiai atskleidė, kas yra socialinis dialogas, kaip jis vyksta tarp profesinių sąjungų ir darbdavių. Žinoma, Vyriausybei irgi tenka svarbus vaidmuo – tarsi arbitro, kuris prisideda ieškant sutarimo. Valstybė taip pat turi savo poziciją dėl verslo sąlygų ar darbuotojų sąlygų gerinimo, tai svarbi socialinio dialogo dalis“, – pažymi R. Skyrienė.

Jau priėmus Darbo kodeksą, atsiranda naujų pasiūlymų, ir socialinis dialogas tęsiasi toliau. Pasak R. Skyrienės, ypač svarbu, kad svarbiausi darbuotojams ir darbdaviams klausimai pirmiausia yra aptariami Trišalėje taryboje ir tik tuomet svarstomi Seime.

Vis dėlto Trišalės tarybos vadovė mano, kad socialinio dialogo turinys turėtų palaipsniui keistis, atsižvelgiant į realijas – Lietuvoje profesinės sąjungos atstovauja sąlyginai nedideliam skaičiui darbuotojų, daugelyje įmonių profesinių sąjungų tiesiog nėra.

„Manau, kad čia gali būti svarbių permainų, ir paties socialinio dialogo samprata turėtų transformuotis – galbūt reikėtų šiame dialoge įvardinti ne profesines sąjungas, o darbuotojus. Juk ir tose įmonėse, kur nėra profesinių sąjungų, dialogas tarp darbdavio ir darbuotojų dažniausiai vyksta. Be to, vyksta darbo rinkos struktūriniai pokyčiai – situaciją iš esmės keičia skaitmenizacija, gimsta nauji darbo vietų modeliai. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį iki 50 proc. darbuotojų bus susikūrę sau darbo vietas patys. Kas už juos derėsis? Turėtų derėtis jie patys, tačiau profesinės sąjungos su savo patirtimi galėtų jiems padėti“, – svarsto R. Skyrienė.

Ji priduria, kad naujos ekonominės tendencijos verčia profesines sąjungas keistis, tapti modernesnėmis ir lankstesnėmis. „Jos įsikūrė, kai darbas vyko kone vergijos sąlygomis, bet juk tai – praeitis. Darbų pobūdis keičiasi, ir tai nėra vien Lietuvos tendencija. Keičiasi patys darbdaviai, auga jų socialinė atsakomybė. Jie vis labiau vertina darbuotojus, jų kompetencijas, kadangi darbuotojų trūksta“, – pažymi Trišalės tarybos vadovė. 

Ragina ieškoti bendrų sprendimų

R. Skyrienės teigimu, svarbiausia – kad dialogas tarp darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų ir darbdavių apskritai vyksta, kad gimsta naujos iniciatyvos, kurios gali būti aptariamos diskusijose.

„Turbūt vienintelis mano raginimas būtų – diskutuoti konstruktyviau, ne tiesiog išsakyti kiekvienam savo nuomonę, bet ir kiekvienu konkrečiu atveju rasti sprendimus. Galėtume imti pavyzdį iš Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC), į kurios nuomonę atsižvelgia sprendimų priėmėjai. Šioje institucijoje kiekvienam klausimui suformuojama suinteresuotoms šalims atstovaujanti darbo grupė, kuri įsigilina į svarstomą iniciatyvą ir pateikia bendrą poziciją. Būtent to – gebėjimo po diskusijų suformuluoti bendrą poziciją – dar stinga Trišalei tarybai. Puiku, kad taryba jau tapo išsamių diskusijų platforma, tačiau žengiant toliau, reikėtų didesnio noro rasti sprendimus, o ne tiesiog ginčytis“, – mano R. Skyrienė.

[infogram id="2877a9c5-d0e9-49a7-86cd-1402c05b6a64" prefix="NZe" format="interactive" title="Copy: TR: Darbo insp"]

nuotrauka::1 nocrop