Trišalė taryba: sėkmingo socialinio dialogo pavyzdys, tačiau tobulėjimui erdvės – dar daug

Reklama publikuota: 2020-12-23
Trišalei tarybai vadovaujanti Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
svg svg
Trišalei tarybai vadovaujanti Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Lietuvos Trišalė taryba – socialinių partnerių susitarimu iš lygiateisių narių (centrinių profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų) sudaryta institucija – didžiausią veiklos proveržį fiksavo 2017-aisiais, svarstant atnaujintą ir šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, teigia Trišalės tarybos atstovai. Jų teigimu, Trišalė taryba nuo to momento veikia sklandžiai, tiesa, tam tikrų patobulinimų reikalauja besikeičianti ekonomikos struktūra ir darbo rinkos permainos.

Svarbiausias ir įsimintiniausias Trišalės tarybos veiklos laikotarpis buvo 2017-ųjų pradžia, kuomet socialiniai partneriai derėjosi ir galiausiai pasiekė sutarimo dėl tam tikrų Darbo kodekso nuostatų, teigia Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

„Tai buvo tikro socialinio dialogo pavyzdys, kuomet tiek darbdaviai, tiek profsąjungos parodė aiškų norą susitarti. Lig šiol tai ir ryškiausias Trišalės tarybos veiklos laikotarpis“, – pažymi K. Krupavičienė.

Sustiprino Trišalės tarybos pozicijas

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jos žodžiais, tuometis laikotarpis padėjo įtvirtinti Trišalės tarybos, kaip itin svarbios institucijos šalyje, pozicijas. Lygiais pagrindais taryboje atstovaujama darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės interesams. Trišalę tarybą sudaro 7 darbuotojų atstovai, 7 darbdavių atstovai ir 7 Vyriausybės atstovai. Vienodas narių skaičius taryboje yra labai svarbus, todėl kiekvienoje šalyje numatyti pakaitiniai nariai. Pasiekusi tarpusavio susitarimus, taryba taip pat pataria Seimui ir Vyriausybei  socialinės, ekonominės ir darbo politikos klausimais.

„Tai labai palankus socialinio dialogo formatas. Susitarimo pasiekiame ne visada, ne visais klausimais, bet tai reiškia, kad vyksta augimo, tobulėjimo procesas. Patys tarybos dalyviai turi ugdyti savo gebėjimus ir kompetencijas, kaupti žinias, kad galėtų valdyti reikiamą informaciją ir priimtų visoms pusėms tinkamus, skaidriais argumentais pagrįstus sprendimus“, – pažymi K. Krupavičienė.

„Solidarumo“ vadovės žodžiais, Trišalė taryba galėtų veikti efektyviau, jei joje atsirastų ir nepriklausomi ekspertai, pateikiantys savo nuomonę svarstomais klausimais: „Tarkime, derybose dėl minimalaus atlyginimo savo nuomonę pateikia Lietuvos bankas, taip pat remiamės Finansų ministerijos duomenimis. Tačiau stinga nepriklausomų ekspertų nuomonės, tai leistų dar geriau įsigilinti į svarstomus jautrius klausimus, turėti platesnį ekonominį supratimą.“

K. Krupavičienė pasigenda ir platesnio Trišalės tarybos veiklos viešinimo – anot jos, šiuo metu viešojoje erdvėje dažniausiai skamba jautriausi taryboje svarstomi klausimai, įskaitant minimalaus atlyginimo svarstymą, tačiau didžioji dalis tarybos veiklos lieka už visuomenės suvokimo ribų.

„Šiuo atveju padėtų ir atskiras tarybos tinklalapis internete, kuriame būtų viešai teikiami svarstomi klausimai, visuomenei būtų matomi visų socialinių partnerių pasiūlymai, nuomonės ir sprendimai. Tuomet taptų aiškiau, kodėl tarybos vaidmuo yra toks svarbus. Galėtume lygiuotis ir į ES pavyzdžius – tarkime, mūsų profsąjunga yra Europos profesinių sąjungų konfederacijos narė, taigi akivaizdžiai matome, kiek dėmesio Europos Komisija skiria konfederacijos pasiūlymams. Lietuvoje turėtume siekti panašaus modelio“, – teigia profesinės sąjungos vadovė.

Socialinio dialogo pavyzdys

Šiuo metu Trišalei tarybai vadovaujanti Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė, pritaria – didžiausias darbas Trišalėje taryboje buvo atliktas, svarstant Darbo kodeksą.

„Tai buvo tikros derybos pačia geriausia to žodžio prasme – pagrįsti argumentai, kompromisų paieška, nuoseklios diskusijos. Būtent tos derybos ryškiausiai atskleidė, kas yra socialinis dialogas, kaip jis vyksta tarp profesinių sąjungų ir darbdavių. Žinoma, Vyriausybei irgi tenka svarbus vaidmuo – tarsi arbitro, kuris prisideda ieškant sutarimo. Valstybė taip pat turi savo poziciją dėl verslo sąlygų ar darbuotojų sąlygų gerinimo, tai svarbi socialinio dialogo dalis“, – pažymi R. Skyrienė.

Jau priėmus Darbo kodeksą, atsiranda naujų pasiūlymų, ir socialinis dialogas tęsiasi toliau. Pasak R. Skyrienės, ypač svarbu, kad svarbiausi darbuotojams ir darbdaviams klausimai pirmiausia yra aptariami Trišalėje taryboje ir tik tuomet svarstomi Seime.

Vis dėlto Trišalės tarybos vadovė mano, kad socialinio dialogo turinys turėtų palaipsniui keistis, atsižvelgiant į realijas – Lietuvoje profesinės sąjungos atstovauja sąlyginai nedideliam skaičiui darbuotojų, daugelyje įmonių profesinių sąjungų tiesiog nėra.

„Manau, kad čia gali būti svarbių permainų, ir paties socialinio dialogo samprata turėtų transformuotis – galbūt reikėtų šiame dialoge įvardinti ne profesines sąjungas, o darbuotojus. Juk ir tose įmonėse, kur nėra profesinių sąjungų, dialogas tarp darbdavio ir darbuotojų dažniausiai vyksta. Be to, vyksta darbo rinkos struktūriniai pokyčiai – situaciją iš esmės keičia skaitmenizacija, gimsta nauji darbo vietų modeliai. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį iki 50 proc. darbuotojų bus susikūrę sau darbo vietas patys. Kas už juos derėsis? Turėtų derėtis jie patys, tačiau profesinės sąjungos su savo patirtimi galėtų jiems padėti“, – svarsto R. Skyrienė.

Ji priduria, kad naujos ekonominės tendencijos verčia profesines sąjungas keistis, tapti modernesnėmis ir lankstesnėmis. „Jos įsikūrė, kai darbas vyko kone vergijos sąlygomis, bet juk tai – praeitis. Darbų pobūdis keičiasi, ir tai nėra vien Lietuvos tendencija. Keičiasi patys darbdaviai, auga jų socialinė atsakomybė. Jie vis labiau vertina darbuotojus, jų kompetencijas, kadangi darbuotojų trūksta“, – pažymi Trišalės tarybos vadovė. 

Ragina ieškoti bendrų sprendimų

R. Skyrienės teigimu, svarbiausia – kad dialogas tarp darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų ir darbdavių apskritai vyksta, kad gimsta naujos iniciatyvos, kurios gali būti aptariamos diskusijose.

„Turbūt vienintelis mano raginimas būtų – diskutuoti konstruktyviau, ne tiesiog išsakyti kiekvienam savo nuomonę, bet ir kiekvienu konkrečiu atveju rasti sprendimus. Galėtume imti pavyzdį iš Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC), į kurios nuomonę atsižvelgia sprendimų priėmėjai. Šioje institucijoje kiekvienam klausimui suformuojama suinteresuotoms šalims atstovaujanti darbo grupė, kuri įsigilina į svarstomą iniciatyvą ir pateikia bendrą poziciją. Būtent to – gebėjimo po diskusijų suformuluoti bendrą poziciją – dar stinga Trišalei tarybai. Puiku, kad taryba jau tapo išsamių diskusijų platforma, tačiau žengiant toliau, reikėtų didesnio noro rasti sprendimus, o ne tiesiog ginčytis“, – mano R. Skyrienė.

[infogram id="2877a9c5-d0e9-49a7-86cd-1402c05b6a64" prefix="NZe" format="interactive" title="Copy: TR: Darbo insp"]

nuotrauka::1 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Vadyba“
Nuo šiol bus taikoma skaidresnė dienpinigių mokėjimo tvarka

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, 2021 metais darbo ginčų komisijos gavo beveik 5.400 prašymų...

Vadyba
12:13
VŽ klausomiausi podkastai kovą

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Verslo aplinka
2022.04.01
Prognozuojama, kad darbuotojų kaita šiemet augs pusantro karto: kaip reikia keistis vadovams Premium 4

Daugelis, prasidėjus karui, manė, kad darbuotojų migracija bus kur kas mažesnė ar sustos. Visgi, anot...

Vadyba
2022.04.01
„Compensa“ valdybai vadovauja T. Milašius

Tomas Milašius perima vadovavimą Baltijos šalyse paslaugas teikiančiai gyvybės draudimo bendrovei „Compensa...

Vadyba
2022.04.01
„Sodra“: ligos išmoką už dvi pirmas nedarbingumo dienas gaus visi darbuotojai 2

Darbuotojui susirgus, nuo balandžio 1 d. kiekvienas darbdavys mokės jam ligos išmoką už dvi pirmąsias...

Vadyba
2022.04.01
Psichologas J. Burokas: ukrainiečiai kur kas tvirtesni už mus Premium

„Pasitraukusieji nuo karo išgyveno įvairiausių patirčių ir, mano galva, nėra tokie trapūs, kaip mums kartais...

Laisvalaikis
2022.04.01
Specialistų trūksta, alga ne per didžiausia: stringa Kibernetinio saugumo centro vadovo paieška Premium 1

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) kol kas sunkiai sekasi surasti naująjį Nacionalinio kibernetinio saugumo...

Inovacijos
2022.04.01
Euro zonoje nedarbas vasarį siekė 6,8%, Lietuvoje – 7%

Vasarį euro zonoje darbo neturėjo 6,8% darbo ieškančių asmenų – 0,1 proc. punkto mažiau nei sausio mėnesį.

Vadyba
2022.03.31
Tarp TOP 20 įtakingiausiųjų – nauji vardai

Šių metų potencialios įtakos indekso TOP 20 kone pusė pernai čia nebuvusių vardų. Tarp naujai patekusių yra...

Rinkodara
2022.03.31
Viliasi, kad naujas bandymas perkrauti valstybės tarnybą nemeluos Premium 5

Ingridos Šimonytės Vyriausybė puoselėja planus padėti viešojo administravimo sistemos pertvarkos pagrindus,...

Verslo aplinka
2022.03.31
„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaus 54 iš 60 savivaldybių 1

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaus 54 iš 60 savivaldybių, sako Jurgita Šiugždinienė, Švietimo,...

Vadyba
2022.03.30
Tadas Dovbyšas: stipri organizacijos kultūra – geriausia instrukcija visiems gyvenimo atvejams Verslo tribūna

Nepaisant rimtus išbandymus atnešusio pandeminio laikotarpio, draudimo bendrovė ERGO stiprino tiek komandos...

PowerUP
2022.03.30
Iš „Inter Rao Lietuva“ stebėtojų tarybos pasitraukė J. Garbaravičius ir R. Davidovičius 2

Verslininkas Jonas Garbaravičius pasitraukė iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ netiesiogiai...

Pramonė
2022.03.29
Geidžiamiausių darbdavių vasario atlygio medianos Premium

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kokias algų medianas šių metų antrąjį mėnesį darbuotojams mokėjo...

Vadyba
2022.03.29
V. Vasiliauskas: geras, kompetentingas biurokratas yra vertybė Premium 16

Vyriausybė tikisi pradėti viešojo administravimo reformos įgyvendinimą. Pasak premjerės patarėjo Vito...

Verslo aplinka
2022.03.29
Atidaromas didžiausias dienos SPA centras Vilniaus mieste Verslo tribūna 1

Vilniaus senamiestyje, verslo ir laisvalaikio komplekse „Bokšto skveras“, vilniečiams ir miesto svečiams...

Verslo aplinka
2022.03.29
Startuolio savo noru nepaliko nė vienas darbuotojas: ką galima būtų pritaikyti ir kitoms organizacijoms Premium 3

Lietuviškas transporto užsakymų valdymo startuolis „GoRamp“ per pastaruosius kelerius metus užaugino komandą...

Vadyba
2022.03.28
Kokias algų medianas vasarį mokėjo didžiausi šalies darbdaviai Premium

„Sodros“ duomenys rodo, kad šių metų vasarį ant aukščiausiojo atlyginimų medianų laiptelio ir toliau laikosi...

Vadyba
2022.03.28
Ukrainiečių įdarbinimas: procesas palengvintas, tačiau dar yra likę daug nežinomųjų Premium

Kalbinti verslų atstovai, nors ir giria pagreitėjusį procesą, kartu pripažįsta, kad dar yra daug tobulintinų...

Vadyba
2022.03.28
Rusiją palaikantys darbuotojai – kaip elgtis vadovui? 2

Šiuo metu vadovams iškyla daug nestandartinių klausimų. Vienas iš jų – kaip elgtis su Rusijos karinius...

Vadyba
2022.03.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku