Darbo tarybos: į konstruktyvų dialogą – per diskusijas

Reklama publikuota: 2020-12-17
svg svg

Darbo tarybos, sulig 2017-aisiais atnaujintu Darbo kodeksu įgijusios naują vaidmenį socialinėje partnerystėje, iki šiol visuomenėje ir darbo rinkoje vertinamos nevienprasmiškai. Egzistuoja dvejopas požiūris į darbo tarybas. Viena vertus, darbo tarybos tapo svarbiu informacijos tarp darbuotojų ir darbdavio tekėjimo kanalu, tačiau egzistuoja ir nuomonė, kad darbo tarybų institutas – formalus, nesugeba apginti darbuotojų interesų ir neatlieka kitose šalyse jam priskirtos funkcijos.

Raimondas Tamošauskas,  Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas, atkreipia dėmesį, kad nuo pirmųjų darbo tarybų įsteigimo praėjo treji metai, taigi, dabar turėtų būti renkama antroji kadencija.

„Nesame nusiteikę optimistiškai darbo tarybų atžvilgiu. Manėme ir manome, kad teises, kurios dabar suteiktos darbo taryboms, turėtų turėti profesinės sąjungos. Tačiau sulig darbo tarybų atsiradimu profesinių sąjungų teisės buvo sumažintos, ypač informavimo srityje“, – pažymi R. Tamošauskas.

Dviejų institutų sankirta

Anot jo, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, atsiranda du institutai – darbo tarybos ir profesinės sąjungos. Iš jų vienas (pirmasis) neatlieka siektino vaidmens – atstovavimo darbuotojų interesams, o antrasis – profsąjungos – praranda galimybę dalyvauti darbdavio ir darbuotojų dialoge.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Darbo tarybos yra formalus institutas. Įmonėje išrenkami žmonės, tačiau jie neturi instrumentų ir išteklių, taigi negali atlikti savo pareigų. Jiems stinga teisinių žinių, konsultantų, netgi žinių, su kuo konsultuotis. Taip nutiko todėl, kad Lietuvoje pradėtas įgyvendinti hibridinis modelis – mėginta pasižiūrėti į Vokietiją, Austriją, kur darbo tarybos sėkmingai veikia. Tačiau tose šalyse žmogus, išrinktas į darbo tarybą, atleidžiamas nuo darbo. Jo etatas ir darbas – atstovauti darbuotojų interesams. Taigi darbo tarybos veikia, bet jei viskas atliekama pripuolamai, tiek, kiek leidžia darbdavys – turime nekokį rezultatą“, – sako R. Tamošauskas.

Vienos iš didžiausių Lietuvos profesinių sąjungų vadovo teigimu, darbo tarybos yra parankios darbdaviams – darbo tarybos suteikia galimybę tvirtinti vidines įmonės tvarkas, taisykles, keisti darbo grafikus, darbo tvarkos taisykles be didelių diskusijų su darbuotojais.

„Tai anksčiau buvo profesinių sąjungų prerogatyva, o jos rūpinosi, kad nebūtų pažeidžiami darbuotojų interesai. Darbo tarybos negali taip apginti darbuotojų, nes neturi tam instrumentų“, – pabrėžia pašnekovas.

Jo teigimu, klaidingas įsivaizdavimas, kad jei įmonė nedidelė, tai jos darbuotojų interesus sunku apginti profesinės sąjungos lygiu.

„Tam yra šakinės profesinės sąjungos, prie kurių gali jungtis nedidelės įmonės. Tačiau pažvelkime, kaip veikia darbo taryba didžiulėje, per visą Lietuvą išsiplėtusioje bendrovėje – žmonės, surinkti iš skirtingų miestų, aptaria reikalus, su kuriais net nėra susipažinę. Kuo didesnė įmonė, kuo plačiau išsiplėtusi šalyje – tuo prasčiau joje veikia darbo taryba. Yra įmonių, kuriose darbuotojų interesai apskritai neatstovaujami. Tarkime, jei gamybos įmonės darbo taryboje dauguma atstovų yra iš administracijos, o iš gamybos – vos vienas, tai reiškia, kad žmonių, dirbančių gamykloje, interesai niekaip neginami“, – aiškina profesinės sąjungos vadovas.

Kodėl Lietuvoje, anot R. Tamošausko, neveikia darbo tarybų modelis? Jo teigimu, priežastis – fundamentali: sėkmingam darbo tarybų veikimui būtini ištekliai, visų pirma laikas ir žmonės, kuriems suteikiami atitinkami finansai veikti.

Pasak Maistininkų profesinės sąjungos vadovo, idealus socialinis dialogas Lietuvoje turėtų vykti per profesines sąjungas, kadangi pastarosios turi patirties ir išteklių.

„Dabartinė situacija – iš skirtingų automobilių modelių paimtų dalių surinktas automobilis, kuris kažkodėl turėtų važiuoti. Tačiau jis nepajudės“, – palygina R. Tamošauskas.

Darbo tarybų pažanga

Vis dėlto VU Teisės fakulteto dekanas, profesorius Tomas Davulis, pabrėžia – net jei išlieka skeptiško požiūrio į darbo tarybas, pažanga aiškiai stebima, o prie to didele dalimi prisideda vis didesnis darbuotojų išprusimas ir nauji darbdavių vadybos gebėjimai. 

„Darbo tarybos įmonių lygmeniu išsprendžia keletą labai svarbių dalykų. Pirmiausia, jos suteikia galimybę darbuotojams ir darbdaviui turėti institucionalizuotą ryšį. Žinoma, tokį ryšį gali užmegzti ir pavieniai darbuotojai, tai įmanoma, tačiau tuomet nėra bendrai atsižvelgiama į visų darbuotojų situaciją. O kai išrenkamos darbo tarybos, galima tartis su jomis, ne su kiekvienu darbuotoju atskirai. Išnyksta tokios atgyvenos, kaip bendri susirinkimai įmonių salėse, pokalbis vyksta ne prieštaravimų, konflikto būdu, bet civilizuotai – žmonės, atstovaujantys visiems darbuotojams, gali tartis su darbdaviu, vyksta sklandus konsultavimosi ir informavimo procesas“, – teigia T. Davulis.

Jo teigimu, darbo taryboms suteikta informavimo funkcija labai svarbi, kadangi informacijos turėjimas leidžia darbuotojams jaustis įmonės dalimi. „Priimami sprendimai – dėl naujovių, diegiamų technologijų, darbo laiko ir pan. – darbuotojams tampa žinomi, jie gali dėl šių sprendimų pasisakyti. Formuojasi naujoji žmogaus teisė – žinoti ir dalyvauti jo situaciją nulemiančiuose sprendimuose. Skatinama partnerystė, o senasis „vilko ir avelės“, viršesnio darbdavio ir nuolankaus darbuotojo, naratyvas traukiasi į šalį“, – apibūdina vienas iš darbo tarybų instituto Lietuvoje autorių.

Pasak T. Davulio, kalbant apie informavimą, svarbus ir priimamo sprendimo patikrinimas: „Neretai būna taip, kad sprendimus „pakiša“ teisininkai, konsultantai ar finansininkai, tačiau nežinia, kaip tas sprendimas suveiks darbuotojų lygmeniu, kaip jie sugebės jį suprasti, įgyvendinti. Informavimo ir konsultavimo procedūra, dar prieš įsigaliojant sprendimui, leidžia aptarti jį darbo taryboje. Tuomet yra šansų, kad sprendimas bus kokybiškesnis.“

Įvardindamas esminius darbo tarybų ir profesinių sąjungų skirtumus socialinio dialogo kontekste, T. Davulis pastebi, kad darbo tarybos atstovauja visiems darbuotojams, o profesinės sąjungos iš principo atstovauja tik savo nariams. Jis atkreipia dėmesį ir į konfliktišką profesinių sąjungų prigimtį.

„Profesinių sąjungų misija – kovoti už savo narius – yra svarbi, bet jų prieštaravimas, konfliktas su darbdaviu yra antagonistinis. Negalime pakeisti nuolatinės profsąjungų konflikto būsenos su darbdaviu, pavyzdžiui, dėl atlyginimų darbo laiko ar kitų dalykų. Tai trukdo sėsti prie vieno stalo kasdien, ieškant kompromisų. Permanentiniai prieštaravimai trukdo kasdieniam dialogui, gimsta konfliktai, streikai. Visa tai – teoriniai pagrindai, kurie parodo, kad darbo tarybos yra geras modelis, taip pat ir tai, kad vien profesinės sąjungos be darbo tarybų nėra gerai“, – svarsto vienas dabartinio Darbo kodekso autorių.

Padėtis, kalbant apie darbo tarybų steigimąsi Lietuvoje, keičiasi, teigia T. Davulis, viena to priežasčių – tai, kad darbuotojai tampa labiau išprusę ir labiau suvokia, jog dialogas su darbdaviu – svarbu.

„Mano požiūriu, darbo tarybos – labai teigiamas reiškinys. Pirmiausia, tai svarbus įmonės demokratijos elementas, įtraukiantis darbuotojus į įmonės veiklą. Be to, tai papildomas filtras, gerinant darbdavio sprendimų kokybę“, – apibendrina T. Davulis.

[infogram id="9ac2e341-f618-4094-a084-140e33337c90" prefix="XTW" format="interactive" title="TR: Darbo insp"]

nuotrauka::1 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Vadyba“
„Eurovaistinė internete“ darbo užkulisiai: griežtos kontrolės ir intuityvaus aptarnavimo balansas Verslo tribūna

Nors e. vaistinių sektoriaus specifika paremta griežtu reguliavimu ir kontrole, jai galioja bendri e.

Prekyba
05:30
Privatūs lėktuvai: godumo simbolis ar nauda verslui Premium

Ekspertai teigia, kad privatūs lėktuvai leidžia greitai įvertinti konkretaus asmens vidinius instinktus...

Vadyba
2022.06.30
„Vakarų laivų remontas“ locmanui neišmokėjo 35.600 Eur už viršvalandžius

Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad „Vakarų laivų remontas“ darbuotojui neišmokėjo 35.600 Eur už...

Vadyba
2022.06.30
Migrantai galės įsidarbinti vos atšaukus jų judėjimo ribojimus 1

Seimas leido migrantams, įskaitant ir nelegaliai į Lietuvą patekusius ir prieglobsčio prašančius žmones,...

Vadyba
2022.06.30
„Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ naujasis vadovas – R. Čepaitis

Nuo liepos 1 d. naujuoju „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovu paskirtas Robertas Čepaitis, pastaruoju...

Vadyba
2022.06.30
Nedarbas Lietuvoje gegužę buvo mažesnis už ES vidurkį

Nedarbas gegužę Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.

Vadyba
2022.06.30
„Elektrum Lietuvos“ valdymo struktūros pokyčiai: atsiranda trijų narių valdyba

Latvijos grupei „Latvenergo“ priklausanti viena didžiausių Lietuvoje privačių energetikos bendrovių „Elektrum...

Vadyba
2022.06.30
Vasarą darbas kitoks: „Spiečiai“ kviečia pakeisti aplinką darbostogoms

Vasarą 13 savivaldybių įsikūrę bendradarbystės centrai „Spiečiai“ atveria erdves planuojantiems darbostogas...

Gazelė
2022.06.30
„AmerisourceBergen“ paslaugų centro Lietuvoje vadovu paskirtas L. Jankauskas

Pasaulinės sveikatos paslaugų įmonės „AmerisourceBergen“ verslo paslaugų centro Lietuvoje vadovu paskirtas...

Vadyba
2022.06.30
Naudos gavėjų duomenų teikimas: trys aktualūs klausimai ir atsakymai Verslo tribūna

Verslas ir organizacijos vis aktyviau teikia duomenis apie savo naudos gavėjus į naująją Registrų centro...

Lietuvos vežėjai: Vakarų kompanijoms konkuruoti su verslais iš Europos periferijos lengva nebus Premium 4

Palaipsniui įsigaliojančios Europos Sąjungos (ES) Mobilumo paketo nuostatos keičia visos Europos transporto...

Logistika
2022.06.30
„Teltonika Telematics“ vadovas: ne kiekviena klaida yra nusižengimas Premium

Trečias geidžiamiausias darbdavys Lietuvoje „Teltonika Telamatics“ dalijasi sėkmės istorija, kaip į...

Vadyba
2022.06.30
Du su valstybe siejamų bendrovių vadovai sukaupė milijoninį turtą

Du bendrovių, kurių akcininkė yra savivaldybė ar valstybė, vadovai yra milijonieriai, rodo vieši Valstybinės...

Vadyba
2022.06.29
Turtingiausių strateginių įmonių vadovų TOP 10 – M. Armonaitis, M. Rudnickis, A. Latakas

Tarp strateginių Lietuvos įmonių vadovų pagal deklaruoto 2021 m. turto ir lėšų vertę išsiskyrė Klaipėdos...

Vadyba
2022.06.29
Pilkos biuro juokelių, komplimentų ir replikų zonos: gali padėti vienas puslapis Premium

Savaime suprantamų taisyklių, kaip bendrauti komandoje, nėra – taip sutartinai sako organizacijų, kurios turi...

Vadyba
2022.06.29
Dirbantieji nelegaliai praras bedarbio statusą

Nuo liepos 1 d., nustačius nelegalų darbą arba nedeklaruotą savarankišką veiklą, bus naikinamas bedarbio...

Vadyba
2022.06.29
M. Navickienė: ruduo – geriausias metas priimti sprendimą dėl MMA

Monika Navickienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, sako, kad rudenį būtų tinkamiausias metas priimti...

Vadyba
2022.06.29
Užimtumo sistemos pertvarka pareikalaus bent kelių mėnesių

Užimtumo tarnyba praneša, kad nuo liepos 1-osios keičiant užimtumo sistemą prireiks maždaug trijų mėnesių...

Vadyba
2022.06.29
Tvari IT įranga – mada ar ateitis? Verslo tribūna

Kol vienos įmonės vis dar abejoja dėl investicinės grąžos į tvarumą, kitos gi imasi lyderystės ir brėžia...

Inovacijos
2022.06.29
Europos darbo rinkos rodikliai kristelėjo

Europos darbo rinkos rodikliai birželį pajuto neigiamas geopolitinių pokyčių pasekmes. Europos valstybinių...

Vadyba
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku