„Google“ neatgauna prarasto darbuotojų pasitikėjimo

Darbo teisės pažeidimus nagrinėjančios agentūros skunde teigiama, kad „Google“ netinkamai taikė darbo taisyklių politiką – pvz., ribojo, kaip ir kam galima naudoti darbo kalendorius, persekiojo aktyvius, daugiau žmonių dėl bendro tikslo mėginančius sutelkti darbuotojus. Dokumente taip pat rašoma, kad įmonė neteisėtai sekė darbuotojų veiklą, tardė juos apie galimai organizuojamą veiklą. L. Berlandą ir K. Spiers „Google“ pirmiausia nušalino nuo pareigų, o 2019 m. pabaigoje atleido, esą, kaip pavyzdį kitiems darbuotojams, kas jų laukia.

Siunčia žinią

L. Berlandas mėgino sutelkti darbuotojus tuomet, kai „Google“ paskelbė ketinanti bendradarbiauti su konsultacijų bendrove „IRI Consultants“, kuri garsėja savo nusistatymu prieš profsąjungas ir darbuotojų organizacijas.

„Tai, kad „Google“ nusprendė samdyti IRI, buvo nedviprasmiškas pareiškimas, kad korporacijos vadovybė daugiau netoleruos jokių darbuotojų mėginimų sutelkti jėgas, – L. Berlando pareiškimą cituoja leidinys „The Verge“. – Vadovybė norėjo darbuotojams pasiųsti žinią, tačiau dabar NDST siunčia žinią jiems: darbuotojai turi teisę susitelkti.“

K. Spiers buvo atleista po to, kai sukūrė iššokantį pranešimą, kuris korporacijos darbuotojų kompiuterio lange pasirodydavo, kai šie apsilankydavo „IRI Consultants“ tinklalapyje. Žinutėje, anot „The Guardian“, buvo rašoma: „Google“ darbuotojai turi teisę dalyvauti bendroje, sutelktinėje veikloje“.

„Google“ teigimu, K. Spiers taip pažeidė įmonės saugumo politiką, dėl to nukentėjo specialistės reputacija.

„NDST mano vardu pateikė skundą. Jie teigia, kad iš darbo buvau atleista neteisėtai. Aš tik norėjau padėti savo kolegoms. Tačiau „Google“ apie mane paskleidė daug melo, todėl kolegos ir visai nepažįstami žmonės dabar galvoja, kad elgiausi neteisėtai. Agentūra gali priversti korporaciją sugrąžinti man darbo vietą, tačiau niekas nebeatstatys prarastos reputacijos“, – komentuoja K. Spiers.

Pažymima, kad atleistų darbuotojų buvo daugiau, tačiau NDST nuomone tik L. Berlandą ir K. Spiers „Google“ atleido neteisėtai.

Turi susitarti

Anot L. Berlando, NDST sprendimas reikšti skundą – ypač reikšmingas laikais, kai „akivaizdžiai matome, kaip saujelė IT milijardierių savo rankose telkia galią, kontroliuoja mūsų gyvenimus ir visuomenę“.

„The New York Times“ skelbia, kad tuo atveju, jeigu „Google“ nepanorės susitarti su buvusiais darbuotojais gražiuoju, agentūra skundą pateiks Administracinių bylų teismui. Pralaimėjusi, korporacija privalėtų sumokėti darbuotojams kompensaciją, lygią dėl atleidimo prarastų atlyginimų sumai, arba vėl juos pasamdyti.

Vis dėlto, „Google“ tvirtina, kad girdi darbuotojus, didžiuojasi organizacijos kultūra ir jokių darbo teisės pažeidimų savo veiksmuose neįžvelgia.

„Didžiuojamės savo įmonės kultūra, ginsime ją nuo visų asmenų, kurie tyčia nepaiso taisyklių“, – žiniasklaidai išplatintame laiške tvirtina korporacijos atstovai.

Bendrovė teigia, kad nuo NDST nieko neslepia ir noriai teikia visą reikiamą informaciją.

Į NDST skundą „Google“ privalo atsakyti iki gruodžio 16 d., teismas abi puses išklausys 2021 m. balandžio 12 d.

Vertinant ieškinių korporacijai istoriją, tikimasi, kad „Google“ su atleistais darbuotojais norės tartis. Pvz., 2019 m. įmonė savo kaltės nepripažino, tačiau susitarė su buvusiu darbuotoju, kuris ieškinyje teigė, kad specialisto paslaugų atsisakyta dėl jo reiškiamų konservatyvių pažiūrų.

Ne pirmas skandalas

Visgi šis skundas rodo, kad įtampa bendrovėje, kuri ilgą laiką vadinta vienu geidžiamiausių pasaulio darbdavių, auga. Pastaruoju metu „Google“ krečia skandalai dėl netinkamo elgesio su darbuotojais.

Tūkstančių bendrovės darbuotojų pasipiktinimo bangą sukėlė korporacijos požiūris į netinkąmą Andy Rubino, vieno iš buvusių vadovų, elgesį. „Android“ tėvu vadinamas A. Rubinas su „Google“ atsisveikino 2014 m. rudenį, tuometinis CEO Larry Page’as viešai palinkėjo jam „viso ko geriausio“. Vėliau „Google“ investavo į A. Rubino kuriamus startuolius. Tačiau 2017 m. paaiškėjo, kad A. Rubinas „Google“ buvo priverstas palikti po vidinio tyrimo, kurio išvadose teigiama, kad būdamas vienu iš aukščiausio lygio vadovų jis „turėjo neleistinų santykių su pavaldine“.

2018 m. „The New York Times” paskebė, kad, nepaisant „Google“ personalo skyriaus atlikto tyrimo ir aiškių, vadovui nepalankių išvadų, palikdamas korporaciją A. Rubinas gavo 90 mln. USD vertės išeitinę kompensaciją. Taip pat pranešta, kad netinkamu seksualiniu elgesiu 2014 m. buvo apkaltinti iš viso trys bendrovės aukščiausio lygio vadovai.

Tuomet darbuotojų streikuose dalyvavo apie 20.000 „Google“ specialistų. Vertindamas pavaldinių veiksmus, Sundaras Pichai, „Google“ CEO, kalbėjo: „Visi jaučiame pyktį ir nepasitenkinimą, „Google“ taikome aukščiausius standartus ir šįkart jie nuvylė. Pirmiausia reikia pripažinti savo klaidas ir atsiprašyti. Tačiau to neužtenka – kalbas turi lydėti darbai“.

CNN primena, kad bendrovės darbuotojai protestavo ir tuomet, kai „Google“ nusprendė bendradarbiauti su JAV Gynybos departamentu ir drauge kurti dirbtinio intelekto sprendimus, kurie pagerintų dronų atakų efektyvumą. Darbuotojai piktinosi ir netinkama IT milžinės klimato kaitos politika.

VŽ rašė, kad vasarį personalo vadovės pareigas korporacijoje paliko Eileen Naughton. Manoma, kad tokio sprendimo priežastis – tarp bendrovės darbuotojų ir vadovybės aštrėjanti įtampa, kurios nepavyko suvaldyti.

Pernai „Google“ įdiegė ir naują darbuotojų skundų sistemą. Darbuotojų teigimu, skundą turintis specialistas nebegali iškart kontaktuoti su padalinio, kuriame dirba, personalo skyriumi. Vietoj to visi stoja į virtualią eilę kaip banke. Specialistai skundžiasi, kad dabar jų problemos patikimos žmonėms, kurie neturi visiškai jokių žinių ir supratimo apie situaciją konkrečiame įmonės biure.