Socialinis dialogas: kalba, rodanti kelią iš krizės

Publikuota: 2020-11-18
Jonas Gricius. VDI Vyriausiasis darbo inspektorius: Socialinis dialogas – gerovės valstybės pagrindas. Tik ieškant kompromisų, pasitelkiant visus visuomenės narius įmanoma pasiekti tai, ką vadiname gerovės valstybe.
svg svg
Jonas Gricius. VDI Vyriausiasis darbo inspektorius: Socialinis dialogas – gerovės valstybės pagrindas. Tik ieškant kompromisų, pasitelkiant visus visuomenės narius įmanoma pasiekti tai, ką vadiname gerovės valstybe.

Socialinis dialogas tarp darbdavių, darbuotojų ir vyriausybių gali atlikti lemiamą vaidmenį, darbo vietose ir jautriausiose visuomenės grupėse valdant Covid-19 krizę, atskleidė neseniai paskelbtas tarptautinis tyrimas. Sugrįžti prie socialinio dialogo, kaip esminės platformos, kurioje visuomenės nariams kuriamos vienodai palankios darbo sąlygos, ragina ir Lietuvos institucijos.

Spalio pabaigoje paskelbtame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Tarptautinės darbo organizacijos (International Labour Organization, ILO) ir daugiašalės „The Global Deal“ iniciatyvos atliktame tyrime pabrėžiama, kad socialinis dialogas ne tik gali padėti išbristi iš krizių darbo vietose, bet ir apsaugoti namus, šeimas ir užtikrinti galimybes tiems, kurie bus skaudžiausiai pažeisti pandemijos sukeltos krizės.

„Norint įsigilinti į šią temą, privalome grįžti prie jos pagrindų, kurie Lietuvoje neretai suvokiami pernelyg siaurai – tarsi socialinis dialogas būtų tik darbdavio ir darbuotojo derybos, tarsi tai būtų tik teisinės klišės, kuriose „paprastas žmogus“ nelabai ir susigaudo. Norėtume vystyti šią temą ir prisidėti prie pandemijos pasekmių suvaldymo, išvengiant nelygybės, neproporcingų pasekmių įvairioms pažeidžiamoms visuomenėms grupėms. Socialinis dialogas gali apsaugoti darbdavius, darbuotojus, visuomenę nuo iškreipiančių disbalansų“, – pažymi Jonas Gricius, LR vyriausiasis darbo inspektorius.

Kol kas – paviršutiniška samprata

VDI vadovas primena inspekcijos inicijuoto tyrimo išvadas apie dabartinę socialinio dialogo būklę Lietuvoje: ši tema Lietuvoje daugiausia aptariama iš teisinės perspektyvos, tiek kiek ji yra apibrėžiama per įstatyminę bazę (Darbo kodeksą, DK). Plačiojoje visuomenėje socialinis dialogas aptariamas bendrais bruožais – nemažai respondentų šį fenomeną įvardija tiesiog kaip „dialogą“ tarp darbdavio ir darbuotojo. Tik labiau įsitraukę į procesą asmenys supranta tai kaip darbuotojų ir darbdavių interesų derinimo procesą, suteikiant įgalinimus jų atstovams (profsąjungoms, darbo taryboms, darbdavių organizacijoms). 

Nors sąvokos „socialinis dialogas“, „socialinė partnerystė“ skamba dažnai, tačiau daugeliui tai atrodo tik įmantrūs žodžiai. Jų reikšmė didelė, tik esmė  neaiški.

Plačiąja prasme socialinį dialogą galima suprasti kaip nuolat vykstantį bendravimą ir bendradarbiavimą įvairiais lygiais tarp visuomenės narių, suinteresuotų jų grupių, tam tikrais atvejais – ir valstybės (savivaldybės) institucijų procesą, kurio tikslas – pasiekti susitarimus tam tikrose visuomenės gyvenimo srityse. Socialinis dialogas, kaip visuomeninis reiškinys, glaudžiai susijęs su socialiniu teisingumu ir visuomenės narių pilietiškumu. Tuo tarpu siaurąja prasme socialiniu dialogu galima laikyti darbuotojų, darbdavių ir jų organizacijų, o tam tikrais atvejais ir valstybės ar savivaldybės  institucijų, tarpusavio santykių sistemą, kuria siekiama suderinti darbo santykių dalyvių interesus įvairiu lygmeniu užimtumo (darbo rinkos), visuomeninių darbo teisinių santykių ir su jais susijusių santykių srityje. Sąvokas „socialinis dialogas“ ir „socialinė partnerystė“  Lietuvoje galima laikyti sinonimais.

„Dažnas nesusimąsto, kad socialinis dialogas yra tapęs kiekvieno asmens kasdienybe. Socialinis dialogas svarbus ne tik dirbantiesiems, bet ir darbdaviams, jų organizacijoms bei valstybėms“, – pabrėžia J. Gricius.

Tokio plataus supratimo Lietuvoje dar trūksta.

Kaip pasiekti pažangos?

Pasak J. Griciaus, socialinio dialogo pažangą paskatintų visuotinis supratimas, kad tai naudinga visoms pusėms: darbuotojams, darbdaviams ir visuomenei bei valstybei. To galima siekti, viena vertus, inicijuojant daugiašales viešas diskusijas, kita vertus – labai svarbu, kad socialinio dialogo samprata pagaliau priartėtų prie kiekvieno žmogaus asmeniškai ir individualiai.

„Kuo daugiau pastangų turi būti sutelkta į  kolektyvinių derybų skatinimą įvairiais lygmenimis bei socialinę partnerystę įvairiomis formomis. Socialinio dialogo vystymas įmanomas tik mažinant nepasitikėjimą, ieškant kompromisų visais klausimais. Nepasitikėjimą mažina atviras dalijimasis informacija ir sėkmingų derybų patirtys“,  – pabrėžia VDI vadovas.

Svarbių perspektyvų socialiniam dialogui – tuo pačiu, ir platesnio masto socialinei partnerystei – Lietuvoje atveria galimybė vykdyti kolektyvines derybas ir sudaryti kolektyvines sutartis. Darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir jų organizacijos Darbo kodekso numatyta tvarka turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ar pakeitimo.

Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos, tai – išimtinė profesinių sąjungų teisė. Jei nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties.

Kolektyvinių sutarčių sudarymo srityje dar yra erdvės didesnei pažangai, pažymi J. Gricius. Anot jo, kolektyvinės sutartys sudaro galimybę ne tik išsakyti, bet ir aiškiai išdėstyti darbdavių bei darbuotojų interesus, juos subalansuoti. Kuomet derybos vyksta sąžiningai ir geranoriškai – sprendimai vertinami geriau ir abi pusės yra linkusios tokių susitarimų sąžiningai laikytis, kadangi jie pasiekti tarpusavio derybų ir kompromiso keliu. Visi šie procesai turi teigiamos įtakos verslui: darbuotojai noriau atlieka užduotis, jos vykdomos stabiliau ir našiau, tai leidžia jiems gerinti darbo sąlygas ir didinti atlyginimus.  Darbdaviui, savo ruožtu, kolektyvinės sutartys užtikrina sklandesnę veiklą ir didina pasitikėjimą juo.

„Kolektyvinės sutartys – tik viena iš socialinės partnerystės teisinės dėlionės detalių. Šįkart šią detalę paryškinu todėl, kad tai – vienas aiškiausių pavyzdžių, kaip tikrovėje veikia socialinis dialogas. Kuo efektyviau bendradarbiaus socialiniai partneriai, tuo sklandžiau funkcionuos visuomenė – nuo kiekvieno žmogaus individualiai iki organizacijų“, – pažymi J. Gricius.

Kolektyvinės sutartys Lietuvoje

  • Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Kolektyvinių sutarčių registre nuo 2017 m. spalio mėn. Lietuvoje užregistruota 321 kolektyvinė sutartis, iš jų 304 – darbdavio lygmens kolektyvinės sutartys, 13 – šakos kolektyvinių sutarčių, viena nacionalinio lygmens ir trys teritorinės kolektyvinės sutartys. Visos šios kolektyvinės sutartys iš viso yra taikomos 269 326 darbuotojams. 29 proc. kolektyvinių sutarčių galioja privačiame, 71 proc. – viešajame sektoriuje.
  • Vertinant pagal ekonomines veiklos rūšis, absoliuti dauguma kolektyvinių sutarčių sudaryta švietimo ir mokymo įstaigose, įkandin rikiuojasi transporto, socialinio darbo ir globos, sveikatos priežiūros įmonės.
  • Nepaisant tam tikros pažangos, kolektyvinėse sutartyse  aptariant darbo apmokėjimo, darbo laiko ir poilsio bei kitas sąlygas, ministerija pastebi,kad  sutartyse vis dar trūksta originalių kokybiškų nuostatų, pavyzdžiui, dėl lyčių lygybės, dėl streso ir psichologinio smurto darbo aplinkoje ir pan. Vis dar dažnai  tiesiog nurodoma, kad tam tikri klausimai sprendžiami pagal Darbo kodeksą.

nuotrauka::1 nocrop

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Vilnius Tech“ turi naują komunikacijos vadovę

Ilma Cikanaitė pradėjo vadovauti Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Viešosios...

Vadyba
09:05
„Stay“ interviu: galimybė vadovui išsiaiškinti, kokie darbuotojų lūkesčiai ir planai Premium

COVID-19 sujudinus verslo pamatus, bendrovės ieško būdų, ne tik kaip amortizuoti veiklą, bet ir suka galvą,...

Vadyba
2020.11.18
Vadovavimas pandemijos metu: kaip kovoti su emociniu nuovargiu?

Šalyje kilus antrajai koronaviruso bangai ir nemažai daliai verslo įmonių vėl pradėjus dirbti nuotoliniu...

Vadyba
2020.11.18
Socialinis dialogas: kalba, rodanti kelią iš krizės Verslo tribūna

Socialinis dialogas tarp darbdavių, darbuotojų ir vyriausybių gali atlikti lemiamą vaidmenį, darbo vietose ir...

Vadyba
2020.11.18
Kaip paskatinti mokytis iš bendradarbių, dirbant nuotoliniu būdu Premium

Nuotolinis darbas gerokai apskabė darbuotojų galimybes vieniems iš kitų mokytis darbo vietoje. Įmonės rado...

Vadyba
2020.11.17
Kaip organizuoti nuotolinį darbą: iššūkiai ir rizikos darbdaviui Verslo tribūna 1

Nuotolinio darbo institutas nėra naujas Lietuvos darbo teisės sistemoje, tačiau jo pritaikymą platesniam...

Vadyba
2020.11.17
„Kelių priežiūra“: darbuotojų ugdymas augina konkurencingumą Verslo tribūna

AB „Kelių priežiūra“ įkurta 2017 m., sujungus 11 regioninių kelių priežiūros įmonių. Pora metų vėliau prie...

2020.11.16
„Vilniaus prekyba“ turi naują vadovą  22

Nerijaus Numos šeimos biurui „Metodika B. V.“ iki šiol vadovavęs Nerijus Maknevičius tampa „Vilniaus...

Prekyba
2020.11.16
Lietuvos bankų asociacija turi naują prezidentę 2

Ekonomistė dr. Eivilė Čipkutė išrinkta Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidente. Ji pareigas pradės eiti...

Vadyba
2020.11.16
Dėl pensinio amžiaus atleidžiami valstybės tarnautojai galės gauti išeitinę išmoką

Pensinio amžiaus sulaukę ir dėl to atleidžiami valstybės tarnautojai galės gauti dviejų mėnesių išeitinę...

Vadyba
2020.11.15
Sudegintų banknotų prezentacija: kaip laimėti auditorijos dėmesį Premium

Kiek kainuoja bloga prezentacija? Ogi tiek, kad mažiau būtų išleista, jei pranešėjas ne nuobodžiai kalbėtų, o...

Verslo klasė
2020.11.15
Vadovauti nuotoliniu būdu reikia naujų įgūdžių

Nuotolinio darbo tema šiais metais aptarinėjama kaip niekad aktyviai. Daug bendrovių džiaugiasi pradėjusios...

Vadyba
2020.11.15
Visuomenė nebėra pakanti užgaunantiems jos interesą Premium 5

Kas bendra yra tarp potencialaus investuotojo, provincijoje tarpstančio socialinių išmokų gavėjo, uolaus...

Verslo klasė
2020.11.15
Moterų profesorių vis daugiau, bet kliūčių jų karjerai – irgi Premium 1

Lietuvos aukštosiose mokyklose dėsto 598 profesorės. Per ketverius praėjusius metus moterų, užimančių...

Vadyba
2020.11.15
A. Jonkus: politikai yra prasčiausi klientai Premium

Su Artūru Jonkumi, komunikacijos ekspertu, kalbamės apie viešųjų ryšių galią, politiką bei patirtį.

Vadyba
2020.11.14
Tėvystės atostogos karjeros nestabdo Premium

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas rodo, kad trečdalis vyrų baiminasi, kad išėjimas...

Vadyba
2020.11.14
Įmonės vis dažniau skelbia prastovas

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3.699...

Vadyba
2020.11.13
Pasaulio talentų reitinge Lietuva pakilo į 27 vietą

Pasaulio talentų reitinge IMD World Talent Report 2020, kurį sudaro Šveicarijos IMD Pasaulio konkurencingumo...

Vadyba
2020.11.12
„Ignitis grupės“ stebėtojų taryboje – du nauji nariai

Energetikos įmonių „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybą papildė Bentas Christensenas ir Judith Buss.

Vadyba
2020.11.12
Naujoje verslo realybėje reikia vadovų, kurie girdi Premium

Lyderystės ekspertai sako, kad neseniai pasibaigusi JAV prezidento rinkimų drama labai aiškiai parodė, kaip...

Vadyba
2020.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus