Socialinis dialogas: kalba, rodanti kelią iš krizės

Publikuota: 2020-11-18
Jonas Gricius. VDI Vyriausiasis darbo inspektorius: Socialinis dialogas – gerovės valstybės pagrindas. Tik ieškant kompromisų, pasitelkiant visus visuomenės narius įmanoma pasiekti tai, ką vadiname gerovės valstybe.
svg svg
Jonas Gricius. VDI Vyriausiasis darbo inspektorius: Socialinis dialogas – gerovės valstybės pagrindas. Tik ieškant kompromisų, pasitelkiant visus visuomenės narius įmanoma pasiekti tai, ką vadiname gerovės valstybe.

Socialinis dialogas tarp darbdavių, darbuotojų ir vyriausybių gali atlikti lemiamą vaidmenį, darbo vietose ir jautriausiose visuomenės grupėse valdant Covid-19 krizę, atskleidė neseniai paskelbtas tarptautinis tyrimas. Sugrįžti prie socialinio dialogo, kaip esminės platformos, kurioje visuomenės nariams kuriamos vienodai palankios darbo sąlygos, ragina ir Lietuvos institucijos.

Spalio pabaigoje paskelbtame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Tarptautinės darbo organizacijos (International Labour Organization, ILO) ir daugiašalės „The Global Deal“ iniciatyvos atliktame tyrime pabrėžiama, kad socialinis dialogas ne tik gali padėti išbristi iš krizių darbo vietose, bet ir apsaugoti namus, šeimas ir užtikrinti galimybes tiems, kurie bus skaudžiausiai pažeisti pandemijos sukeltos krizės.

„Norint įsigilinti į šią temą, privalome grįžti prie jos pagrindų, kurie Lietuvoje neretai suvokiami pernelyg siaurai – tarsi socialinis dialogas būtų tik darbdavio ir darbuotojo derybos, tarsi tai būtų tik teisinės klišės, kuriose „paprastas žmogus“ nelabai ir susigaudo. Norėtume vystyti šią temą ir prisidėti prie pandemijos pasekmių suvaldymo, išvengiant nelygybės, neproporcingų pasekmių įvairioms pažeidžiamoms visuomenėms grupėms. Socialinis dialogas gali apsaugoti darbdavius, darbuotojus, visuomenę nuo iškreipiančių disbalansų“, – pažymi Jonas Gricius, LR vyriausiasis darbo inspektorius.

Kol kas – paviršutiniška samprata

VDI vadovas primena inspekcijos inicijuoto tyrimo išvadas apie dabartinę socialinio dialogo būklę Lietuvoje: ši tema Lietuvoje daugiausia aptariama iš teisinės perspektyvos, tiek kiek ji yra apibrėžiama per įstatyminę bazę (Darbo kodeksą, DK). Plačiojoje visuomenėje socialinis dialogas aptariamas bendrais bruožais – nemažai respondentų šį fenomeną įvardija tiesiog kaip „dialogą“ tarp darbdavio ir darbuotojo. Tik labiau įsitraukę į procesą asmenys supranta tai kaip darbuotojų ir darbdavių interesų derinimo procesą, suteikiant įgalinimus jų atstovams (profsąjungoms, darbo taryboms, darbdavių organizacijoms). 

Nors sąvokos „socialinis dialogas“, „socialinė partnerystė“ skamba dažnai, tačiau daugeliui tai atrodo tik įmantrūs žodžiai. Jų reikšmė didelė, tik esmė  neaiški.

Plačiąja prasme socialinį dialogą galima suprasti kaip nuolat vykstantį bendravimą ir bendradarbiavimą įvairiais lygiais tarp visuomenės narių, suinteresuotų jų grupių, tam tikrais atvejais – ir valstybės (savivaldybės) institucijų procesą, kurio tikslas – pasiekti susitarimus tam tikrose visuomenės gyvenimo srityse. Socialinis dialogas, kaip visuomeninis reiškinys, glaudžiai susijęs su socialiniu teisingumu ir visuomenės narių pilietiškumu. Tuo tarpu siaurąja prasme socialiniu dialogu galima laikyti darbuotojų, darbdavių ir jų organizacijų, o tam tikrais atvejais ir valstybės ar savivaldybės  institucijų, tarpusavio santykių sistemą, kuria siekiama suderinti darbo santykių dalyvių interesus įvairiu lygmeniu užimtumo (darbo rinkos), visuomeninių darbo teisinių santykių ir su jais susijusių santykių srityje. Sąvokas „socialinis dialogas“ ir „socialinė partnerystė“  Lietuvoje galima laikyti sinonimais.

„Dažnas nesusimąsto, kad socialinis dialogas yra tapęs kiekvieno asmens kasdienybe. Socialinis dialogas svarbus ne tik dirbantiesiems, bet ir darbdaviams, jų organizacijoms bei valstybėms“, – pabrėžia J. Gricius.

Tokio plataus supratimo Lietuvoje dar trūksta.

Kaip pasiekti pažangos?

Pasak J. Griciaus, socialinio dialogo pažangą paskatintų visuotinis supratimas, kad tai naudinga visoms pusėms: darbuotojams, darbdaviams ir visuomenei bei valstybei. To galima siekti, viena vertus, inicijuojant daugiašales viešas diskusijas, kita vertus – labai svarbu, kad socialinio dialogo samprata pagaliau priartėtų prie kiekvieno žmogaus asmeniškai ir individualiai.

„Kuo daugiau pastangų turi būti sutelkta į  kolektyvinių derybų skatinimą įvairiais lygmenimis bei socialinę partnerystę įvairiomis formomis. Socialinio dialogo vystymas įmanomas tik mažinant nepasitikėjimą, ieškant kompromisų visais klausimais. Nepasitikėjimą mažina atviras dalijimasis informacija ir sėkmingų derybų patirtys“,  – pabrėžia VDI vadovas.

Svarbių perspektyvų socialiniam dialogui – tuo pačiu, ir platesnio masto socialinei partnerystei – Lietuvoje atveria galimybė vykdyti kolektyvines derybas ir sudaryti kolektyvines sutartis. Darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir jų organizacijos Darbo kodekso numatyta tvarka turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ar pakeitimo.

Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos, tai – išimtinė profesinių sąjungų teisė. Jei nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties.

Kolektyvinių sutarčių sudarymo srityje dar yra erdvės didesnei pažangai, pažymi J. Gricius. Anot jo, kolektyvinės sutartys sudaro galimybę ne tik išsakyti, bet ir aiškiai išdėstyti darbdavių bei darbuotojų interesus, juos subalansuoti. Kuomet derybos vyksta sąžiningai ir geranoriškai – sprendimai vertinami geriau ir abi pusės yra linkusios tokių susitarimų sąžiningai laikytis, kadangi jie pasiekti tarpusavio derybų ir kompromiso keliu. Visi šie procesai turi teigiamos įtakos verslui: darbuotojai noriau atlieka užduotis, jos vykdomos stabiliau ir našiau, tai leidžia jiems gerinti darbo sąlygas ir didinti atlyginimus.  Darbdaviui, savo ruožtu, kolektyvinės sutartys užtikrina sklandesnę veiklą ir didina pasitikėjimą juo.

„Kolektyvinės sutartys – tik viena iš socialinės partnerystės teisinės dėlionės detalių. Šįkart šią detalę paryškinu todėl, kad tai – vienas aiškiausių pavyzdžių, kaip tikrovėje veikia socialinis dialogas. Kuo efektyviau bendradarbiaus socialiniai partneriai, tuo sklandžiau funkcionuos visuomenė – nuo kiekvieno žmogaus individualiai iki organizacijų“, – pažymi J. Gricius.

Kolektyvinės sutartys Lietuvoje

  • Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Kolektyvinių sutarčių registre nuo 2017 m. spalio mėn. Lietuvoje užregistruota 321 kolektyvinė sutartis, iš jų 304 – darbdavio lygmens kolektyvinės sutartys, 13 – šakos kolektyvinių sutarčių, viena nacionalinio lygmens ir trys teritorinės kolektyvinės sutartys. Visos šios kolektyvinės sutartys iš viso yra taikomos 269 326 darbuotojams. 29 proc. kolektyvinių sutarčių galioja privačiame, 71 proc. – viešajame sektoriuje.

  • Vertinant pagal ekonomines veiklos rūšis, absoliuti dauguma kolektyvinių sutarčių sudaryta švietimo ir mokymo įstaigose, įkandin rikiuojasi transporto, socialinio darbo ir globos, sveikatos priežiūros įmonės.
  • Nepaisant tam tikros pažangos, kolektyvinėse sutartyse  aptariant darbo apmokėjimo, darbo laiko ir poilsio bei kitas sąlygas, ministerija pastebi,kad  sutartyse vis dar trūksta originalių kokybiškų nuostatų, pavyzdžiui, dėl lyčių lygybės, dėl streso ir psichologinio smurto darbo aplinkoje ir pan. Vis dar dažnai  tiesiog nurodoma, kad tam tikri klausimai sprendžiami pagal Darbo kodeksą.

nuotrauka::1 nocrop

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Socialinis dialogas vyksta, tačiau partneriai ragina siekti didesnio pagreičio Verslo tribūna

Apie socialinį dialogą ir socialinę partnerystę viešojoje erdvėje diskutuojama pakankamai daug, tačiau...

Vadyba
06:00
Kuo rizikuoja karantino taisyklių nepaisantis verslas Premium

Detalių taisyklių gausa ir kaita lemia situacijas, kai verslas nespėja taikyti naujų reikalavimų, abejoja jų...

Vadyba
05:45
„Deutsche Bank“ svarsto visam laikui įteisinti dvi nuotolinio darbo dienas per savaitę

Vokietijos bankininkystės milžinas „Deutsche Bank“ svarsto priimti naują politiką, pagal kurią darbuotojams...

Verslo aplinka
2020.11.24
Startavo pirmoji moksleivių kuriamų verslų akcijų birža Verslo tribūna

Lapkričio 23 dieną jaunimo ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior...

Vadyba
2020.11.24
Prie „Circle K Lietuva“ vadovų komandos prisijungia M. Plešakienė

Margarita Plešakienė pradeda eiti degalinių tinklų valdytojos bendrovės „Circle K Lietuva“ Žmogiškųjų...

Vadyba
2020.11.24
Keičiasi „Viena Sąskaita“ vadovas

Aušra Čiuplienė pradeda eiti bendrovės „Viena Sąskaita“ generalinės direktorės pareigas. Ji pakeis nuo...

Vadyba
2020.11.24
Prarastoji COVID-19 karta: jaunimo nedarbo lygis tik auga Premium 1

Pirmieji žingsniai darbo rinkoje dažniausiai būna netvirti, o pandemijos sąlygomis ieškoti pirmojo darbo ar...

Vadyba
2020.11.24
„Fresh Post“ įsikūrė Kaune, greitam sveikam maistui bręsta ir Vakarai Verslo tribūna

Nepabijojęs karantino duris Kauno verslo centre „Magnum“  atvėrė trečias Lietuvoje salotų ir žaliųjų...

Paslaugos
2020.11.24
Daugėja bedarbių iš paslaugų sektoriaus

Nekvalifikuoti darbininkai šiais metais sudarė didžiausią skaičių (33,4%) darbo netekusių asmenų, o nedarbo...

Vadyba
2020.11.23
„Telia Lietuvos“ valdyboje – D. G. Lubbe

Integruotų telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ valdyboje dirbs „Telia Company“ grupės verslo Švedijoje...

Vadyba
2020.11.23
PC „Europa“ turi naują vadovę, planuoja permainas  1

Prekybos centrui „Europa“ nuo kitos savaitės pradės vadovauti Eglė Juškienė. Ji pakeis iki šiol penkerius...

Prekyba
2020.11.23
Šalyje yra 18.400 laisvų darbo vietų 3

Šių metų III ketv. pabaigoje šalyje buvo 18.400 laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, suskaičiavo...

Vadyba
2020.11.23
Startuoja pirmoji Lietuvos moksleivių verslų akcijų birža [Atidarymo transliacija] Verslo tribūna 1

Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ lapkričio 23-27 dienomis...

Vadyba
2020.11.23
Šešios sritys ir trys klausimai, kaip verslą paversti atsparesniu

Šiemet pasaulį užgriuvę iššūkiai privertė verslą bent dalį procesų iškelti į skaitmeninę erdvę. Prasidėjęs...

Vadyba
2020.11.21
Darbuotojai prisijaukino technologijas ir seniesiems darbo įpročiams taria „sudie“ Premium

Ekstremali situacija tapo darbo rinkos pokyčių katalizatoriumi. Ilgai ieškoję tinkamiausio recepto, kaip į...

Vadyba
2020.11.21
K. Meidė: lyderystė krizės metu yra lengvesnė nei štilyje Premium 1

Privalu operatyviai spręsti net ir mažas krizes, nes, nieko nedarant, tai gali atvesti į dar didesnę.

Prekyba
2020.11.20
Keičiasi „Baltic Mill“ grupės vadovas

„Baltic Mill“ įmonių grupės vadovu tapo Vygantas Reifonas, iki šiol penkerius metus ėjęs grupės finansų...

Vadyba
2020.11.20
Lietuvos Raudonajam Kryžiui vadovaus K. Meidė 6

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės pareigas nuo gruodžio 1 d. pradės eiti Kristina Meidė. Ji pakeis...

Vadyba
2020.11.20
Naujais vadovais „McDonald’s“ taiso reputaciją Premium

Greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald’s“ personalo vadove JAV paskirta Tiffanie Boyd. Nuoseklus vadovų...

Vadyba
2020.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus