Socialinis dialogas: kalba, rodanti kelią iš krizės

Reklama publikuota: 2020-11-18
Jonas Gricius. VDI Vyriausiasis darbo inspektorius: Socialinis dialogas – gerovės valstybės pagrindas. Tik ieškant kompromisų, pasitelkiant visus visuomenės narius įmanoma pasiekti tai, ką vadiname gerovės valstybe.
svg svg
Jonas Gricius. VDI Vyriausiasis darbo inspektorius: Socialinis dialogas – gerovės valstybės pagrindas. Tik ieškant kompromisų, pasitelkiant visus visuomenės narius įmanoma pasiekti tai, ką vadiname gerovės valstybe.

Socialinis dialogas tarp darbdavių, darbuotojų ir vyriausybių gali atlikti lemiamą vaidmenį, darbo vietose ir jautriausiose visuomenės grupėse valdant Covid-19 krizę, atskleidė neseniai paskelbtas tarptautinis tyrimas. Sugrįžti prie socialinio dialogo, kaip esminės platformos, kurioje visuomenės nariams kuriamos vienodai palankios darbo sąlygos, ragina ir Lietuvos institucijos.

Spalio pabaigoje paskelbtame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Tarptautinės darbo organizacijos (International Labour Organization, ILO) ir daugiašalės „The Global Deal“ iniciatyvos atliktame tyrime pabrėžiama, kad socialinis dialogas ne tik gali padėti išbristi iš krizių darbo vietose, bet ir apsaugoti namus, šeimas ir užtikrinti galimybes tiems, kurie bus skaudžiausiai pažeisti pandemijos sukeltos krizės.

„Norint įsigilinti į šią temą, privalome grįžti prie jos pagrindų, kurie Lietuvoje neretai suvokiami pernelyg siaurai – tarsi socialinis dialogas būtų tik darbdavio ir darbuotojo derybos, tarsi tai būtų tik teisinės klišės, kuriose „paprastas žmogus“ nelabai ir susigaudo. Norėtume vystyti šią temą ir prisidėti prie pandemijos pasekmių suvaldymo, išvengiant nelygybės, neproporcingų pasekmių įvairioms pažeidžiamoms visuomenėms grupėms. Socialinis dialogas gali apsaugoti darbdavius, darbuotojus, visuomenę nuo iškreipiančių disbalansų“, – pažymi Jonas Gricius, LR vyriausiasis darbo inspektorius.

Kol kas – paviršutiniška samprata

VDI vadovas primena inspekcijos inicijuoto tyrimo išvadas apie dabartinę socialinio dialogo būklę Lietuvoje: ši tema Lietuvoje daugiausia aptariama iš teisinės perspektyvos, tiek kiek ji yra apibrėžiama per įstatyminę bazę (Darbo kodeksą, DK). Plačiojoje visuomenėje socialinis dialogas aptariamas bendrais bruožais – nemažai respondentų šį fenomeną įvardija tiesiog kaip „dialogą“ tarp darbdavio ir darbuotojo. Tik labiau įsitraukę į procesą asmenys supranta tai kaip darbuotojų ir darbdavių interesų derinimo procesą, suteikiant įgalinimus jų atstovams (profsąjungoms, darbo taryboms, darbdavių organizacijoms). 

Nors sąvokos „socialinis dialogas“, „socialinė partnerystė“ skamba dažnai, tačiau daugeliui tai atrodo tik įmantrūs žodžiai. Jų reikšmė didelė, tik esmė  neaiški.

Plačiąja prasme socialinį dialogą galima suprasti kaip nuolat vykstantį bendravimą ir bendradarbiavimą įvairiais lygiais tarp visuomenės narių, suinteresuotų jų grupių, tam tikrais atvejais – ir valstybės (savivaldybės) institucijų procesą, kurio tikslas – pasiekti susitarimus tam tikrose visuomenės gyvenimo srityse. Socialinis dialogas, kaip visuomeninis reiškinys, glaudžiai susijęs su socialiniu teisingumu ir visuomenės narių pilietiškumu. Tuo tarpu siaurąja prasme socialiniu dialogu galima laikyti darbuotojų, darbdavių ir jų organizacijų, o tam tikrais atvejais ir valstybės ar savivaldybės  institucijų, tarpusavio santykių sistemą, kuria siekiama suderinti darbo santykių dalyvių interesus įvairiu lygmeniu užimtumo (darbo rinkos), visuomeninių darbo teisinių santykių ir su jais susijusių santykių srityje. Sąvokas „socialinis dialogas“ ir „socialinė partnerystė“  Lietuvoje galima laikyti sinonimais.

„Dažnas nesusimąsto, kad socialinis dialogas yra tapęs kiekvieno asmens kasdienybe. Socialinis dialogas svarbus ne tik dirbantiesiems, bet ir darbdaviams, jų organizacijoms bei valstybėms“, – pabrėžia J. Gricius.

Tokio plataus supratimo Lietuvoje dar trūksta.

Kaip pasiekti pažangos?

Pasak J. Griciaus, socialinio dialogo pažangą paskatintų visuotinis supratimas, kad tai naudinga visoms pusėms: darbuotojams, darbdaviams ir visuomenei bei valstybei. To galima siekti, viena vertus, inicijuojant daugiašales viešas diskusijas, kita vertus – labai svarbu, kad socialinio dialogo samprata pagaliau priartėtų prie kiekvieno žmogaus asmeniškai ir individualiai.

„Kuo daugiau pastangų turi būti sutelkta į  kolektyvinių derybų skatinimą įvairiais lygmenimis bei socialinę partnerystę įvairiomis formomis. Socialinio dialogo vystymas įmanomas tik mažinant nepasitikėjimą, ieškant kompromisų visais klausimais. Nepasitikėjimą mažina atviras dalijimasis informacija ir sėkmingų derybų patirtys“,  – pabrėžia VDI vadovas.

Svarbių perspektyvų socialiniam dialogui – tuo pačiu, ir platesnio masto socialinei partnerystei – Lietuvoje atveria galimybė vykdyti kolektyvines derybas ir sudaryti kolektyvines sutartis. Darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir jų organizacijos Darbo kodekso numatyta tvarka turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ar pakeitimo.

Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos, tai – išimtinė profesinių sąjungų teisė. Jei nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties.

Kolektyvinių sutarčių sudarymo srityje dar yra erdvės didesnei pažangai, pažymi J. Gricius. Anot jo, kolektyvinės sutartys sudaro galimybę ne tik išsakyti, bet ir aiškiai išdėstyti darbdavių bei darbuotojų interesus, juos subalansuoti. Kuomet derybos vyksta sąžiningai ir geranoriškai – sprendimai vertinami geriau ir abi pusės yra linkusios tokių susitarimų sąžiningai laikytis, kadangi jie pasiekti tarpusavio derybų ir kompromiso keliu. Visi šie procesai turi teigiamos įtakos verslui: darbuotojai noriau atlieka užduotis, jos vykdomos stabiliau ir našiau, tai leidžia jiems gerinti darbo sąlygas ir didinti atlyginimus.  Darbdaviui, savo ruožtu, kolektyvinės sutartys užtikrina sklandesnę veiklą ir didina pasitikėjimą juo.

„Kolektyvinės sutartys – tik viena iš socialinės partnerystės teisinės dėlionės detalių. Šįkart šią detalę paryškinu todėl, kad tai – vienas aiškiausių pavyzdžių, kaip tikrovėje veikia socialinis dialogas. Kuo efektyviau bendradarbiaus socialiniai partneriai, tuo sklandžiau funkcionuos visuomenė – nuo kiekvieno žmogaus individualiai iki organizacijų“, – pažymi J. Gricius.

Kolektyvinės sutartys Lietuvoje

  • Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Kolektyvinių sutarčių registre nuo 2017 m. spalio mėn. Lietuvoje užregistruota 321 kolektyvinė sutartis, iš jų 304 – darbdavio lygmens kolektyvinės sutartys, 13 – šakos kolektyvinių sutarčių, viena nacionalinio lygmens ir trys teritorinės kolektyvinės sutartys. Visos šios kolektyvinės sutartys iš viso yra taikomos 269 326 darbuotojams. 29 proc. kolektyvinių sutarčių galioja privačiame, 71 proc. – viešajame sektoriuje.

  • Vertinant pagal ekonomines veiklos rūšis, absoliuti dauguma kolektyvinių sutarčių sudaryta švietimo ir mokymo įstaigose, įkandin rikiuojasi transporto, socialinio darbo ir globos, sveikatos priežiūros įmonės.
  • Nepaisant tam tikros pažangos, kolektyvinėse sutartyse  aptariant darbo apmokėjimo, darbo laiko ir poilsio bei kitas sąlygas, ministerija pastebi,kad  sutartyse vis dar trūksta originalių kokybiškų nuostatų, pavyzdžiui, dėl lyčių lygybės, dėl streso ir psichologinio smurto darbo aplinkoje ir pan. Vis dar dažnai  tiesiog nurodoma, kad tam tikri klausimai sprendžiami pagal Darbo kodeksą.

nuotrauka::1 nocrop

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kokius darbuotojus motyvuoti opcionais Premium

Lietuvoje darbuotojų motyvacijos skatinimą akcijų opcionais vykdo visiems gerai žinomi rinkos dalyviai...

Vadyba
16:29
„Revolut“ plečia komandą Lietuvoje ir dar 6 šalyse 8

Pasaulinė finansų platforma „Revolut“, turinti 15 milijonų klientų visame pasaulyje ir daugiau nei 300.000 iš...

Vadyba
10:02
I. Šimonytė: nereikėtų skatinti pigios darbo jėgos įsivežimo 23

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar Lietuvoje reikia skatinti pigios darbo jėgos įvežimą. Anot jos,...

Vadyba
2021.04.01
Karjera įmonės viduje: kodėl tam verta skirti daugiau dėmesio būtent dabar? Premium

Neapibrėžtumo laikotarpiu darbuotojai pradėjo vertinti ne tik darbo turinį ir atlygį, bet dar labiau atsisuko...

Vadyba
2021.04.01
Keičiasi TV3 komunikacijos vadovė

„TV3 grupės“ komunikacijos vadove nuo balandžio 1 d. tampa Justė Razbadauskytė. Ji keičia pastaruosius...

Rinkodara
2021.03.31
INVEGA strateguoja veiklos žingsnius pandemijai pasibaigus Verslo tribūna 2

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB „Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) karantino metu per itin trumpą...

Finansai
2021.03.31
„Teleperformance“ sistema per kompiuterio kamerą stebės dirbančius namuose Premium 1

Prancūzijos klientų patirties valdymo bendrovė „Teleperformance“ naudos dirbtinio intelekto sistemą, kuri...

Technologijos
2021.03.30
R. Juozapavičius: šiandien turėtų būti radikalus skaidrumas Premium

Rytis Juozapavičius, mokymų ir diskusijų fasilitatorius, paaiškina, kas, jo nuomone, yra svarbiausios tikrojo...

Tinklalaidės
2021.03.30
Nuotoliniai notariniai veiksmai. Ko galime tikėtis? Verslo tribūna

Dar praėjusių metų pavasarį pirmoji pandemijos banga išjudino ilgai brandintą nuotolinių notarinių veiksmų...

Vadyba
2021.03.30
SEB kraustynės: popandeminio biuro iššūkiai Premium 18

Baigtas kiek daugiau nei dvejus metus trukęs naujo SEB grupės paslaugų centro biuro projekto realizavimas.

Vadyba
2021.03.29
„Lewben“ grupės partneriu tapo „Strategy Labs“ vadovas V. Staugaitis  1

Integruotų verslo paslaugų grupė „Lewben“ papildė savo partnerių gretas – naujuoju jos partneriu tapo...

Vadyba
2021.03.29
Informatikos ir ryšių departamento vadovu paskirtas T. Stankevičius

Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) nuo antradienio pradės vadovauti...

Vadyba
2021.03.29
Naujasis „Technopolio“ generalinis direktorius – N. Pulli

Didžiausią biurų miestą Lietuvoje valdanti „Technopolio“ valdyba nuo balandžio 1 d. įmonės generaliniu...

Vadyba
2021.03.29
„Amazon“ sėkmingųjų savybės: moka skaičiuoti, nekuria „univermagų“ ir nusitaiko į lemiamą metimą Premium

Kaip seksis e. komercijos milžinėje „Amazon“, labiausiai priklausys nuo pasirinkto produkto. Tačiau be sėkmės...

Gazelė
2021.03.29
INVEGA vadovas K.Motiejūnas: mūsų veiklą karantinas pakeitė iš esmės Verslo tribūna

Viena svarbiausių paramą teikiančių finansinių institucijų UAB „Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA)...

Vadyba
2021.03.29
Stephane Ruz: turime paruošti vaikus besikeičiančiam pasauliui Verslo tribūna

Kas bus ateityje? Intriguojantis klausimas, ypač žvelgiant iš dabartinės situacijos, kai net nežinome, kas...

Vadyba
2021.03.29
Ar verslo mokyklų atliktos analizės duoda realios naudos? Premium

XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje tyrinėdamas „Nike“ požiūrį į socialinę atsakomybę, Richardas Locke’as iš...

Vadyba
2021.03.28
Renka stipriausią Metų rinkodaros vadovą

Lietuvos marketingo asociacija LiMA skelbia rinkodaros vadovo rinkimus – „Metų CMO 2021“.

Rinkodara
2021.03.27
Geidžiamiausių darbdavių vasario atlygio medianos   Premium

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kokias algų medianas antrąjį šių metų mėnesį darbuotojams mokėjo...

Vadyba
2021.03.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku