Pasaulio talentų reitinge Lietuva pakilo į 27 vietą

Reitinge septynis metus iš eilės pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusi Šveicarija, antros vietos poziciją išlaiko ir Danija. Į konkurencingiausių trejetuką šiemet sugrįžo Liuksemburgas.

Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų viceministras, sako, kad Lietuvos palypėjimas per vieną poziciją rodo, jog šalis eina teisinga kryptimi.

„2019 m. IMD talentų reitinge Lietuvos pastangos buvo įvertintos labai teigiamai – tuomet Lietuva šoktelėjo į viršų per 8 pozicijas iki 28 vietos. 2020 m. reitinge pakilome dar per vieną poziciją ir tai tikrai geras rezultatas, kadangi sunku įsivaizduoti įspūdingus šuolius reitinge keletą metų iš eilės“, – vertina M. Skuodis.

Trys kriterijų grupės

Talentų reitingą nuo 2005 m. sudarantis IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekia įvertinti, kaip skirtingose šalyse veikia švietimo sistemos, kaip vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausių pritraukimas ir jų išlaikymas. Kaip ir pernai, šiemet situacija vertinta 63 pasaulio šalyse. Talentų reitingas susideda iš 32-ių įvairų kriterijų, apjungtų į tris pagrindines kriterijų grupes: investicijos ir vystymas (angl. investment and development), patrauklumas (angl. appeal), pasirengimas (angl. readiness).

„Vertinant atskirus kriterijus, investicijų ir vystymo kriterijų grupėje Lietuva užima 1-ąją vietą pasaulyje pagal moterų dalyvavimą darbo rinkoje, 3-ąją vietą pagal mokinių ir mokytojų santykį viduriniame ugdyme, 9-ąją vietą pagal mokinių ir mokytojų santykį pradiniame ugdyme“, — pranešime žiniasklaidai vardija „Versli Lietuva“.

Patrauklumo kriterijų grupėje aukščiausias įvertinimas tenka pragyvenimo lygio vertinimui – Lietuva 12-a pasaulyje, 18-a pagal aplinkos kietųjų dalelių taršą, 25 vieta šaliai skiriama pagal talentų pritraukimą ir išlaikymą bei darbuotojų motyvacijos lygį pasaulyje. Pasirengimo kriterijų grupėje aukštai vertinami užsienio kalbų mokėjimas (18 vieta), tarptautinė patirtis (22 vieta), aukštasis išsilavinimas (22 vieta pasaulyje).

Estijos šuolis

Analizuojant atskiras kriterijų grupes, Lietuvos pokyčiai skirtingi: investicijų ir vystymo grupėje šalis palypėjo per vieną poziciją (iš 14 į 13), patrauklumo grupėje Lietuva liko toje pačioj 35 vietoje kaip ir pernai, o pasirengimo grupėje vieną poziciją prarado (iš 33 į 34).

Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas, komentuoja, kad ES šalių kontekste užėmus 13 vietą šalis šiek tiek viršija reitinge esančių ES šalių įvertinimo vidurkį.

„Teigiamai vertintina tai, kad Lietuva buvo viena iš 9-ių ES šalių, kurios gerino savo pozicijas reitinge, tuo tarpu didesnė ES šalių dalis (11 šalių) prarado savo pozicijas, o likusios išsaugojo prieš metus turėtas pozicijas. Bendrai ES regiono šalys vis dar užima 5-ias pozicijas geriausiųjų šalių dešimtuke ir 11-a pozicijų geriausiųjų dvidešimtuke. Tai rodo, kad ES šalys išlieka stipriu talentų traukos centru viso pasaulio kontekste“, – pažymi V. Ivanovas.

„Verslios Lietuvos“ analitikų vertinimu, kaimyninių šalių tarpe Lietuva 2020 m. per daug neišsiskyrė. Latvija savo vietą reitinge taip pat pagerino per vieną poziciją (33 vieta), Lenkija kilo per dvi pozicijas (35 vieta) ir vienintelė Estija nustebino šuoliu į geriausių šalių 20-tuką: iš 27 ji įsiveržė į 19 vietą.

Sisteminės klaidos

Gintauto Jakšto, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo, teigimu, indekso rezultatai neturėtų būti vertinami vienareikšmiškai.

„Pasirodžius naujiems tarptautiniams indeksams, dažnai skubame džiaugtis, kad atlikti veiksmai padarė teigiamą pokytį, arba ieškoti kaltų, kai pozicija reitinge sumažėja. Nors indeksai suteikia galimybę pasilyginti su kitomis šalimis ir įvertinti tendencijas, jų rezultatai turėtų būti analizuojami detaliau“, – tvirtina analitikas.

Analitiko teigimu, didžiausią nerimą kelia ir toliau mažėjantis finansavimas švietimui. Švietimo finansavimui sumažėjus nuo 4,9% iki 4,5% nuo BVP Lietuva prarado dar 6 pozicijas. Žvelgiant į šį indikatorių, šie metai nėra išskirtiniai – 2018 m. ši reikšmė siekė 5,4%, todėl ryškėja mažėjimo tendencija.

„Šis mažėjimas yra pasekmė to, jog švietime vyrauja „krepšelinis“ finansavimo modelis, o krepšelių dydžiai nėra pakankamai sparčiai didinami. Mažėjant studentų ir mokinių skaičiui, atsiveria didesnės vieno krepšelio finansavimo galimybės, kurios galėtų sudaryti prielaidas aukštesnei kokybei, tačiau verčiau sutaupoma“, – sako G. Jakštas.

Labiausiai šioje rodiklių grupėje Lietuvos vertinimą gerina rodiklis, atspindintis moterų dalį tarp dirbančiųjų. Visgi G. Jakšto teigimu, šis rodiklis taip pat negali būti vertinamas vienareikšmiškai. „Pagal moterų dalį tarp visų dirbančiųjų pirmaujame, reikšmė išlieka pastovi – 50,2% Tačiau šis rodiklis nebūtinai parodo didesnį moterų aktyvumą darbo rinkoje – Lietuvos pozicijas gerina tai, jog, priešingai negu likusiame pasaulyje, moterų populiacija šalyje yra didesnė nei vyrų“, – sako STRATA analitikas.

Gilėjanti problema

Pasirengimo kriterijų grupėje 2019 m. buvo fiksuojami dideli pokyčiai (augimas iš 45 į 33 vietą), tačiau 2020 m. šiek tiek smuktelėjome žemyn (į 34 poziciją).

„Didžiausią teigiamą pokytį pastebime vertinant absolventų dalį IRT, inžinerijos, matematikos ir gamtos mokslų kryptyse. Didinti studentų priėmimą į šias kryptis buvo tikslingas žingsnis, šio rodiklio augimo tikimasi ir ateinančiais metais“, – sako G. Jakštas.

Labiausiai Lietuvos reitingą žemyn smukdo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas: nukritome iš 36 į 45 poziciją.

„Tai galime sieti tiek su kvalifikuotų darbuotojų poreikiu, kurio patenkinti nepavyksta, tiek su žemu mokymosi visą gyvenimą rodikliu, tiek su prastu studentų pasiskirstymu studijų kryptyse, kuris sukelia įgūdžių neatitiktį darbo rinkoje, kai baigę vienas programas negali įsidarbinti, o kitų programų absolventų trūksta“, – pastebi G. Jakštas.

Atspindi pastangas

Šalies patrauklumo vertinimas nepakito – šiemet Lietuva reitinge užima 35 vietą kaip ir pernai. Didžiausias šuolis į viršų įvyko pernai, kai Lietuva pakilo per 11 pozicijų. Didžiąją dalį šio reitingo rezultatų lemia Lietuvos verslininkų apklausa, iš kurios matyti, kad situacija neblogėja ir nuotaikos yra gana optimistinės.

„Nors šalies patrauklumo kriterijų grupėje Lietuvos pozicija nepasikeitė, tačiau buvo stebimi šiokie tokie pokyčiai atskiruose kriterijuose. Ne taip sparčiai, bet ir toliau gerėjo įmonių vadovų apklausos rezultatai“, – atkreipia dėmesį V. Ivanovas.

Anot jo, įmonės vis didesnį prioritetą teikia talentų pritraukimui, gerėja darbuotojų motyvacija įmonėse, prie ko prisidėjo pačių įmonių pastangos išlaikyti darbuotojus, gerėja požiūris į aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio pritraukimą, kam turėjo įtakos ir geriau vertinama gyvenimo kokybė.

„Tiesa, nors situacija ir gerėja, bet įmonės vis dar pabrėžia protų nutekėjimo problemą. Bendras verslo atstovų įvertinimas šiuo klausimu nesiekia net ketverto dešimtbalėje skalėje, pagal šį kriterijų esame 50-oje reitingo vietoje visame pasaulyje“, – komentuoja jis.