Šalyje daugėja laisvų darbo vietų

Per spalį darbdaviai įregistravo 37.200 laisvų darbo vietų – tai yra 900 daugiau nei pernai. Palyginti su rugsėju, rinkoje darbo pasiūlymų sumažėjo 700. Per dešimt šių metų mėnesių darbdaviai registravo 187.600 laisvų darbo vietų neterminuotam ir 15.500 terminuotam įdarbinimui.

„Didžiausias iššūkis yra struktūrinis nedarbas. Ne visi darbo ieškantys asmenys atitinka darbdavių keliamus reikalavimus, neturi reikiamų kompetencijų, kvalifikacijų reikalingų darbui atlikti. Taip pat konkretaus darbo, profesijos ieškantys asmenys gyvena ne ten, kur yra daug tos srities darbo vietų“, –  pranešime cituojama Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos direktorė.

Daugiausiai darbo pasiūlymų antrąjį rudens mėnesį pateikė didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos bei transporto ir saugojimo ir kitas veiklas vykdančios įmonės. Daugiau nei pusė – 59% registruotų darbo pasiūlymų skirti tarnautojams, 27,2% – technikams ir jaunesniesiems specialistams, 16,1% – vadovams.

Svyravimai

Darbo rinkoje augo garo variklių ir katilų operatorių, pardavimo atstovų, pirkimo specialistų, chemijos inžinierių, darbininkų izoliuotojų, plytų mūrininkų, gamybos darbų meistrų ir brigadininkų, siuvinėtojų, sandėliavimo tarnybos tarnautojų bei amatininkų, gaminančių dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų, paklausa.

Mažėjo darbo pasiūlymų virėjams, padavėjams, barmenams, nekvalifikuotiems augalininkystės ūkio darbininkams, miškų ūkio darbininkams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, kitur nepriskirtiems statybininkams montuotojams, nekvalifikuotiems inžinerinių statinių statybos darbininkams, buhalteriams.

Grįžta į darbo rinką

12,9% daugiau nei rugsėjį darbo ieškančių asmenų sugrįžo į darbo rinką tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams – įdarbinta 31.700. Praėjusį mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 5.800 mažiau naujų klientų – darbo paieškas pradėjo 31.000 darbo neturinčių žmonių.

Aktyviosios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių skaičius, palyginti su rugsėju, augo 14,5%. Remiamas užimtumas suteiktas 3.100 asmenų, daugiausiai – 1.800 įdarbinti suteikus subsidijas. Pradėjusių savarankišką veiklą sumažėjo 3,5% – iš viso 9.600 dirbs su verslo liudijimais.

Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. šalyje buvo 256.800 darbo ieškančių asmenų – jie sudarė 14,9% visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad nedarbo lygis 2020 m. III ketvirtį buvo 9,3% ir, palyginti su š. m. II ketvirčiu, padidėjo 0,8 procentinio punkto. Palyginti su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu nedarbo lygis ūgtelėjo 3,2 procentinio punkto.

Vyrų nedarbo lygis sudarė 9,7%, moterų – 8,8%. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis šiuo laikotarpiu buvo 23,1% ir per ketvirtį padidėjo 2 procentiniais punktais, o per metus –12,6 procentinio punkto.

Ilgalaikio nedarbo, kai asmuo darbo ieško metus ir ilgiau, lygis š. m. III ketvirtį sudarė 2,6% ir, palyginti su II ketvirčiu, padidėjo 0,3 procentinio punkto. Lyginant su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu jis buvo 0,7 procentinio punkto aukštesnis.

Daugėja ilgalaikių bedarbių

Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. ilgalaikių bedarbių registruota daugiau kaip 53.700, iš jų 18.800 neturi jokios profesijos. Per metus šioms gretoms didėjant, beveik dvigubai padaugėjo ir profesinės kvalifikacijos neturinčių asmenų skaičius.

Šią grupę sudaro tie, kurie dėl įvairių priežasčių (švietimo sistemos, šeimos aplinkybių, asmeninių savybių) neįgijo jokios profesijos, neturėjo motyvacijos mokytis ir kelti kvalifikacijos. Neturintys profesijos asmenys dažniausiai tampa ilgalaikiais bedarbiais, kurių įtraukimui į darbo rinką jau prireikia kompleksinių priemonių.

„Darbo ieškančių asmenų situaciją sunkina ir tai, jog šiuo metu dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, esant įmonių veiklos neapibrėžtumui, ribojant arba stabdant veiklą, laisvų darbo vietų pasirinkimas ir galimybės įsidarbinti mažėja. Todėl ilgėjant darbo paieškos laikotarpiui daugiau asmenų tampa ilgalaikiais bedarbiais“, – sako Jurgita Zemblytė, Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja.