Geriausios moksleivių bendrovės – nuo kitokios mokyklinės uniformos iki lietuviško e-sporto
Šiais mokslo metais atnaujinta jaunųjų bendrovių programa pavadinta „AcceleratorX“ – moksleiviai skatinami mąstyti globaliai, ieškoti inovatyvių idėjų, produktų, kurie yra naujovė rinkoje, kuriais būtų galima keisti aplinką ir mūsų kasdienyęb. Organizacijos „Junior Achievement“ mestą iššūkį sukurti funkcionuojantį verslą dar mokyklos suole, priėmė 280 komandų iš visos Lietuvos. Daugiausiai jaunųjų bendrovių įkurta Kaune (60), Vilniuje (36), Alytuje (29) ir Klaipėdoje (17). Finaliniame etape susirungė 40 geriausių šalies jaunųjų bendrovių, kurios turėjo konkurso komisijai pristatyti tiek savo finansines ataskaitas, tiek filmuką apie produktą.
Pirmąją vietą pelniusios komandos „Insquare“ atstovė Agnė Mokrikaitė teigė, jog šiais veiklos metais atidžiai klausė klientų atsiliepimų ir jų gaminami džemperiai stipriai patobulėjo. Dabar jie turi vieną didelę kišenę pilvo srityje, kur galėtų tilpti mokykliniai sąsiuviniai, mobilusis telefonas, didesni daiktai ir mažesnes – džemperio rankovėse nuo riešo iki alkūnės. Šioje vietoje galima nešiotis kosmetikos priemones ir netgi mokėjimo korteles. Jei kortelėje įjungta bekontakčio atsiskaitymo paslauga, atsiskaityti galima tiesiog priglaudus ranką prie kortelių skaitytuvo.
„Insquare“ jau ne kartą davė interviu įvairiems žurnalams, „Žinių radijo“ laidai ir leidiniui „Verslo žinios“. Komanda netgi planavo pristatyti vasaros drabužių kolekciją, tačiau, karantinui sujaukus gamybos planus, šiuo metu susitelks ties artėjančios žiemos sezono rūbais ir žada dar daugiau naujienų.
Užpildo e-sporto bendruomenės ir turnyrų nišą Lietuvoje
Antroji vieta atiteko komandai iš Kauno Kovo 11-osios gimnazijos„ Lithuania‘s esport“. Moksleiviai, užmezgę partnerystę su Vytauto Didžiojo universitetu, ėmėsi organizuoti e-sporto turnyrus universiteto patalpose. Pirmasis turnyras, kurio žaidėjai galėjo virtualiai žaisti NBA krepšinio varžybas, sutraukė 50 dalyvių.
„Patys buvome e-sporto mėgėjai, dalyvaudavome turnyruose ir supratome, kad Lietuvoje to labai trūkta. E-sportas pasaulyje jau pripažįstamas kaip sporto šaka, jo atstovai žaidžia stebint būriui žmonių, yra laikomi atletais, atstovauja savo šalį,“ – pasakojo bendrovės vadovas Edvinas Gvozdas. Dėl vaikų kiurksojimo prie kompiuterio sunerimusius tėvus jis ramina, kad iš profesionalių e-sporto žaidėjų reikalaujama demonstruoti gerus rezultatus ir moksle, bei skirti laiko fizinėms treniruotėms. Todėl praktikuojantys e-sportą, pasak E. Gvozdo, išmoksta planuoti savo laiką.
Žaidimų turnyrai pritraukė maždaug 20-30 metų auditoriją. Už dizainą ir IT sprendimus komandoje atsakingas Deimonas Kvilys dalį turnyrų transliavo tiesiogiai socialiniuose tinkluose – šį turinį peržiūrėjo dar apie 3500 žiūrovų. Susirinkusieji į turnyrą moka dalyvio mokestį, o vėliau geriausiai pasirodžiusiems žaidėjams įteikiamas prizinis fondas ir partnerių prizai. Kol kas komandai pavyko susitarti dėl prizų su įmone „Spacebar“ ir dėl saldžių užkandžių turnyro metu – su įmone „Pergalė“.
„Ieškome stambesnių rėmėjų, nes tuomet galėtume pasiūlyti įspūdingesnius prizus, galbūt pritrauktume į turnyrą kelis šimtus dalyvių“, – sakė komandos marketingo atstovas Povilas Šiugždinis.
Vaikinai jau gavo pasiūlymą rengti ir virtualius turnyrus tarptautiniu mastu žinomoje platformoje „Challengermode“, tuomet į juos galėtų įsijungti ir užsienio dalyviai.
Natūrali pasta gimsta chemijos laboratorijoje
Trečiąją vietą dalinosi dvi bendrovės – kėdainiečiai „Trečiadienis“, gaminantys megztinius vietoje mokyklų uniformų bei „Care to smile“, gaminanti natūralią dantų pastą stiklinėje pakuotėje.
Bedrovės „Care to smile“ atstovė Augustė Murauskaitė pasakojo, kad natūrali pasta gimsta jų mokyklos – Kauno Veršvų gimnazijos – chemijos laboratorijoje.
„Pastos idėja kilo chemijos pamokoje, nes mokytoja atskleidė, kokios medžiagos dedamos į pastą – jos gali dirginti skrandį, dantenas, retais atvejais – netgi sukelti vėžinių susirgimų. Todėl nusprendėme sukurti pastą, kuri būtų nekenksminga žmogaus sveikatai, bei draugiška gamtai. Nes dantų pastos tubelių per metus išmetama apie 1,5 milijardo,“ – sakė A. Murauskaitė. „Care to smile“ komanda savo kuriamą pastą pakuoja į stiklinius indelius ir prašo klientų juos ištuštinus grąžinti pakartotiniam naudojimui.
Produktą pavyko sėkmingai išparduoti net karantino sąlygomis, tačiau A. Murauskaitė neslepia, kad komandos kelyje buvo sunkių periodų. Juos įveikti padėjo merginų ekonomikos mokytojas.
„Turėjome daug iššūkių ir įgavome daug patirties. Kaip lūžį prisimenu kelionę į „SEB“ konsultaciją Vilniuje (ją komanda laimėjo kartu su labiausiai į klientus orientuotos bendrovės nominacija- red. past.). Po laimėjimo atsipalaidavome, prasidėjo karantinas, dingo motyvacija. Todėl mūsų ekonomikos mokytojas pusiaukelėje tarp Kauno ir Vilniaus sustojo ir pasakė, kad jei nežinome, ko norime iš konsultacijos – grįžtame atgal. Jis mums davė 5 minutes. Išsigandę per tą laiką žaibiškai susitarėme, koks mūsų tikslas, pasiruošėme, kiek tai buvo įmanoma. Mokytojas už tai, kad vis dėlto susitelkėme, pavaišino sūreliais. Ir šiandien dar prisimename tą skonį,“ – šypsosi A. Murauskaitė.
„Norėjome rasti tokį uniformos variantą, kurį norėtųsi nešioti“
Megztinius bei marškinėlius skirtus pakeisti mokyklines uniformas gaminančios Kėdainių šviesiosios gimnazijos bendrovės „Trečiadienis“ atstovė Austė Šilkaitytė pasakojo, jog ši idėja kilo vėsioje mokykloje tamsiais rudens rytais. Moksleiviai galvojo apie aprangą, kuri būtų patogesnė, šiltesnė nei mokyklinės uniformos švarkas, tačiau atitiktų gimnazijos reikalavimus.
„Megztinių norėjome labai senai. Mūsų mokykloje gana šalta, švarkus norisi nusiimti, tačiau tada pažeidi mokyklos reikalavimus dėl uniformos dėvėjimo. Norėjome rasti tokį uniformos variantą, kad ją nešioti norėtųsi,“ – sako A. Šilkaitytė.
Netrukus „Trečiadienio“ komandos nariai pastebėjo, kad jei ir yra parduodančių panašaus tipo uniformas – niekas nesiima komunikuoti su mokyklos administracija, mokinių tarybomis, padedant išsirinkti spalvą, modelį ar ant drabužio siuvinėjamą dizainą.
„Mokyklų administracijos atstovai būna nusiteikę įvairiai – dažniausiai jie bijo, kad moksleiviai su megztiniais neatrodys reprezentatyviai. Tačiau reikia pateikti aiškius argumentus, ir dažniausiai jie tampa sukalbami – parodome, jog yra įvairių megztinio variantų,“ – sakė pašnekovė.
Megztinius-uniformas galima užsisakyti to paties pavadinimo internetiniame puslapyje, šiuo metu įrankis, kuris leis pasirinkti iš skirtingų spalvų, dizainų ir tiesiog virtualioje erdvėje susikurti savo naująją uniformą. Pasak A. Šilkaitytės, komanda visus svetainės programavimo darbus atlieka pati ir ką tik atrado, jog karantinas tam – puikus metas!
„Junior Achievement Lietuva“ yra nevyriausybinė organizacija, ekonominio švietimo ir verslumo ugdymo programų lyderis Lietuvoje. Organizacijos programas finansuoja privatūs rėmėjai ir fondai: mecenatas SEB bankas, strateginis poveikio investuotojas „Moody‘s“, didysis rėmėjas „The Coca Cola Foundation“ bei strateginiai investuotojai: „UPS“, „Narbutas“.