Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį – 7,1%

Publikuota: 2020-05-08
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Statistikos departamentas skelbia, kad dėl karantino paskutines dvi kovo savaites apie 7% užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai, beveik 60% jų sudarė moterys. Labiausiai karantinas paveikė statybos ir paslaugų sektorius, kuriuose šis lygis siekė atitinkamai 12% ir 8%.

Nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 7,1% ir, palyginti su 2019 m. IV ketv., padidėjo 0,7 procentinio punkto, o lyginant su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu – 0,6 procentinio punkto.

Vyrų nedarbo lygis I ketv. buvo 8%, moterų – 6,2%. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis sudarė 15%, per ketvirtį jis padidėjo 0,7 procentinio punkto, per metus – 2,5 procentinio punkto.

Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį padidėjo 0,3 procentinio punkto ir 2020 m. I ketv. sudarė 2,4%., palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, jis padidėjo 0,6 procentinio punkto.

Šįmet I ketv. buvo 106.300 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15–24 metų amžiaus – 15.500. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 12.600, iš jų 15–24 metų amžiaus – 300. Ilgalaikių bedarbių I ketv. buvo 36.000, arba 33,9% visų bedarbių. Per ketvirtį ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 5.700, per metus – 9.000.

[infogram id="bd7cb1de-37b7-4a75-ae7a-598993fd45a5" prefix="yq9" format="interactive" title="Nedarbo lygis Lietuvoje 2019-2020 m. I ketv."]

15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis I ketv. sudarė 73%, per ketvirtį jis sumažėjo 0,2 procentinio punkto, per metus – padidėjo 0,5 procentinio punkto. Šios amžiaus grupės vyrų užimtumo lygis buvo 2,1 procentinio punkto aukštesnis už moterų užimtumo lygį (atitinkamai 74,1 ir 72%).

Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis I ketv. sudarė 31,1%, per ketvirtį sumažėjo 1 procentiniu punktu, per metus – 0,9 procentinio punkto. 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį sumažėjo 0,3 procentinio punkto, ir I ketv. sudarė 68,4%.

I ketv. darbingo amžiaus žmonių buvo 1,493 mln. palyginti su 2019 m. IV ketv., tokių asmenų skaičius padidėjo 19.700.

2020 m. I ketv. dirbo 1,386 mln. gyventojų. Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius padidėjo 7.000, per metus – 12.400. Dirbo 88.200 jaunų (15–24 metų amžiaus) gyventojų. Per ketvirtį dirbančio jaunimo skaičius sumažėjo 3.100, per metus – 5.100.

Šįmet I ketv. buvo 876.700 ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (59,3%) – senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai. 180.000, arba 63,5%, jaunų (15–24 metų amžiaus) gyventojų buvo ekonomiškai neaktyvūs, iš jų 91,8% mokėsi bendrojo lavinimo ar profesinėje mokykloje, kolegijoje, universitete.

Poveikį pajusime vėliau

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas sako, kad koronaviruso protrūkio įtaka I ketv. darbo rinkai dar buvo minimali, nes karantinas apėmė tik kiek mažiau negu penktadalį šio laikotarpio – I ketv. darbo rinkos duomenys labiau rodo ankstesnių ketvirčių tendenciją. Nedarbas šalyje dugną pasiekė dar 2019 m. pradžioje ir vėlesniais ketvirčiais po truputį augo. Tikrą neigiamą pandemijos įtaką darbo rinkai parodys antro ir trečio ketvirčio darbo rinkos rezultatai. Statistikos departamento pateikiami darbo rinkos duomenys yra skelbiami praėjus 5 savaitėms po ketvirčio, todėl esamai padėčiai rinkoje stebėti geriausia naudoti Užimtumo tarnybos ir „Sodros“ operatyvinius duomenis.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotų bedarbių skaičius nuo vasario pabaigos iki gegužės pradžios Lietuvoje ūgtelėjo 36.000 – iki 197.000. Nors netekusių darbo žmonių pokytis yra nemažas, jis būtų buvęs gerokai didesnis, jeigu ne valdžios sprendimai, dėl kurių prastovų darbuotojams sistema tapo patrauklesnė ir sustabdė darbdavius nuo skuboto darbuotojų atleidimo kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje. Panašių priemonių, padedančių išsaugoti daugiau darbo vietų, ėmėsi ir kitos Baltijos šalys (šalių priemonių įgyvendinimo sąlygos šiek tiek skiriasi), todėl registruotas nedarbas padidėjo visose šalyse panašiai. Lietuvoje jis nuo vasario pabaigos išaugo 2,1 proc., Latvijoje 1,7 proc., Estijoje – 1,8 proc. punkto“, — sako T. Povilauskas.

Ekonomistas pastebi, kad Lietuvoje švelninami apribojimai verslui ir valdžios patvirtintos darbdavių rėmimo priemonės po karantino pabaigos darys teigiamą įtaką darbo rinkai, tačiau nedarbas Lietuvoje artimiausiais mėnesiais dar augs. 

„Vasarą atšaukus karantiną ir ekonominė, ir darbo rinkos padėtis mūsų šalyje priklausys nuo to, kaip seksis mums patiems gyventi su nuolat sugrįžtančiais koronaviruso proveržiais ir kaip gyvuos mūsų eksporto rinkos. Labai neramu, kad Lietuvoje pramonė, kuri yra didžiausias pagal darbuotojų skaičių ekonomikos sektorius mūsų šalyje ir kuri gana sėkmingai atlaikė kovo ir balandžio ekonominę sumaištį, kaip tik gali turėti daugiau problemų metų viduryje, kai gamybos užsakymai jai grįš ne tokiu tempu, kokiu dabar tikimasi. Atsargiai reikėtų vertinti ir dirbančių statybų sektoriuje darbuotojų perspektyvą – nors infrastruktūros objektų statybos darbų šiemet bus dar daugiau negu pernai, antrą pusmetį smarkiau trauksis komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto statybos darbų užsakymai“, — vertina T. Povilauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad daugelio mažmeninės prekybos ir įvairias paslaugas teikiančių įmonių pajamos artimiausius keletą mėnesių negrįš į siekiamą lygį, todėl daugelis darbdavių bus priversti mažinti darbuotojų sąnaudas arba kirpdami darbo užmokestį, arba mažindami dirbančiųjų skaičių. Valdžios patvirtinta darbdavių rėmimo po karantino pabaigos tvarka padės gerokai sušvelninti nedarbo augimą, tačiau darbuotojų darbo užmokesčio smukimo labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose sustabdyti beveik neįmanoma, kol įmonių pajamos negrįš į lygį, kuris užtikrintų įmonėms pelningą veiklą.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Karantino metu – postūmis „Norfos“ gamybos modernizavimui Verslo tribūna

Karantinas kai kuriuos verslo procesus ne sustabdė, o priešingai – paspartino, tikina Dainius Dundulis,...

Lietuvos vaistinių asociacijai vadovauti grįžo K. Nemaniūtė-Gagė 1

Lietuvos vaistinių asociacija praneša, kad nuo birželio 2 d. jai grįžo vadovauti Kristina Nemaniūtė-Gagė. Ji...

Vadyba
2020.06.02
Iš pareigų pasitraukė „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ direktorius

Romas Rimgaila pasitraukė iš UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ direktoriaus pareigų.

Vadyba
2020.06.02
Duomenų startuoliui „Abalt“ vadovaus G. Jurkonienė

Startuolio „Abalt“ direktore ir bendrasavininke tapo dr. Gerda Jurkonienė, anksčiau 13 metų vadovavusi...

Vadyba
2020.06.02
Darbuotojai grįžta į biurus: kokius namų darbus turėtų atlikti darbdaviai? Verslo tribūna

Karantino sąlygoms švelnėjant, darbuotojai vis aktyviau ir drąsiau grįžta į darbo vietas. Atsižvelgiant į...

Vadyba
2020.06.01
Vadybos teorijų praktika per karantiną: 3.000 skambučių klientams per 3 dienas Premium 2

Skambučiai 3.000 klientų per 3 dienas, po 3 susirinkimus per dieną – greiti sprendimai ir jų patikrinimas per...

Gazelė
2020.06.01
SEB banko Konsultacijų centras turi naują vadovą

SEB banko Konsultacijų centrui vadovauti pradeda Gintaras Jonikas. Jis keičią Vytį Žalimą, kuris kovo...

Vadyba
2020.06.01
„Payseros“ grupės plėtra užsienyje rūpinsis M. Pareščius 5

Finansinių technologijų grupės „Paysera“ viceprezidentu plėtrai tapo IT ekspertas Marius Pareščius. Nuo...

Vadyba
2020.06.01
Keičiasi „Audimo“ prekės ženklo vadovas

Sporto ir aktyvaus laisvalaikio aprangos AB „Audimas“ prekės ženklo vykdomojo direktoriaus pareigas (angl.

Vadyba
2020.06.01
„Creditinfo Lietuva“ turi naują vadovą 3

„Creditinfo Lietuva“ vadovu paskirtas Aurimas Kačinskas. Prieš tai įmonei vadovavęs Linas Čereška tapo...

Vadyba
2020.06.01
LIPFA turi naują vadovą

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) nuo birželio 1 dienos vadovauja „Swedbank“...

Vadyba
2020.06.01
Bankrutuojanti „Hertz“ premijomis mėgina išsaugoti vadovų komandą Premium

Automobilių nuomos kompanija „Hertz Global Holdings Inc“, kuri neseniai atleido tūkstančius darbuotojų ir...

Vadyba
2020.05.31
Vėl į susirinkimą? Kodėl turėtume Premium 1

Karantinas daugelį darbuotojų buvo įkalinęs namuose, tad teko pakeisti įprastą darbo tvarką ir išmokti...

Gazelė
2020.05.30
„Google“  skirs po 1.000 USD patogesnėms nuotolinėms darbo vietoms įsirengti 1

Technologijų milžinė „Google“ palengva vėl atveria savo biurų duris, tačiau akcentuoja, kad darbuotojų...

Vadyba
2020.05.30
Geriausios moksleivių bendrovės – nuo kitokios mokyklinės uniformos iki lietuviško e-sporto Verslo tribūna

Gegužės 29-ą dieną išrinkti „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamo jaunųjų bendrovių konkurso...

Vadyba
2020.05.29
Ekonomistė E. Leontjeva prisijungė prie VU investicinio fondo tarybos 2

Ekonomistė Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, tapo Vilniaus universiteto...

Vadyba
2020.05.29
Dezinfekuotos įmonių vasaros šventės: ne virtualios, bet pagal naujas taisykles Premium

Įmonių vasaros renginiai yra galimybė ne tik padėkoti darbuotojams už puikų darbą, bet ir kilstelėti komandos...

Vadyba
2020.05.29
Po investicijoms skirtų metų „Ruptela“ neria į JAV rinką Premium 6

Pasaulį surakinę karantino reikalavimai suvaržė, bet nesustabdė įmonės plėtros į specifinę JAV rinką,...

Naujojo „TIA Technology“ biuro akcentas – sportas net virtuvėje Premium 1

Naujame biure Vilniuje Danijos kapitalo IT bendrovė „TIA Technology“ akcentuoja sportą. Čia darbuotojai...

Statyba ir NT
2020.05.28
Iš pareigų traukiasi Seimo pirmininko atstovė spaudai

Karolina Frolovienė, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstovė spaudai, dėl asmeninių priežasčių traukiasi...

Vadyba
2020.05.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus