Kada nereikalingas darbuotojo sutikimas dėl darbo švenčių dienomis?

Šių 2019 metų pabaiga darbuotojus nudžiugins trimis švenčių ir poilsio dienomis iš eilės vidury savaitės, bet tuo dovanos dar nesibaigia. Nuo 2020 metų laisvadienių sąrašas pailgės viena papildoma diena, nes švenčių diena yra paskelbta ir lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Nuo kitų metų Lietuvoje bus minima net 16 valstybinių švenčių dienų ir tai vienas didžiausių švenčių dienų skaičių Europoje. Daugiau už lietuvius laisvadienių turi tik Kipro piliečiai, kurie švenčia 18 dienų per metus.

Darbo teisės vadovas — interaktyvus ir nuolat atnaujinamas darbo teisės žinynas, suteikiantis profesionalią pagalbą per visą procesą NUO DARBUOTOJO PRIĖMIMO IKI ATLEIDIMO. Išbandykite šiandien ir gaukite dovaną – 2 dokumentų formų rinkinius.

Jei darbdavys organizuos darbuotojų darbą per šventes, svarbu nepamiršti, kad:

Darbas švenčių dieną organizuojamas darbuotojo sutikimu.

Darbuotojo sutikimo nereikia ir darbuotojas negali atsisakyti dirbti tik dviem atvejais:

• jeigu darbas švenčių dieną yra numatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje;

• jeigu darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, pavyzdžiui, nuolat veikiančioje gamybos ar aptarnavimo įmonėje.

Šie du atvejai netaikomi nėščioms darbuotojoms, nes jos turi besąlyginę teisę nesutikti dirbti švenčių dienomis.

Taigi, prieš paskirdamas darbuotoją dirbti per šventes, darbdavys turi išsiaiškinti, ar reikia darbuotojo sutikimo dirbti švenčių dieną. Jei tokio sutikimo reikia – jis turi būti rašytinis ir duotas laisva darbuotojo valia. Jei darbuotojo sutikimo reikia, o jis dirbti nesutinka, darbdavys negali jo skirti dirbti švenčių dieną.

Už darbą švenčių dieną darbdavys visada privalo mokėti padidintą užmokestį:

• Už darbą švenčių dieną privaloma mokėti ne mažiau kaip dvigubą darbuotojo darbo užmokestį. Jei darbuotojas dirbs dar ir viršvalandžius – už viršvalandžius mokamas ne mažiau kaip du su puse karto didesnis darbuotojo darbo užmokestis.
• Toks padidintas užmokestis turi mokamas nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas sutiko dirbti švenčių dieną, ar darbdavys jį paskyrė dirbti, numatydamas darbuotojo darbą darbo grafike, kai darbuotojo sutikimo nereikia.

Tuo atveju, jei dirbęs švenčių dieną, darbuotojas nori po švenčių pailsėti ar atostogauti ilgiau, jis turi teisę prašyti darbdavio suteikti jam papildomo poilsio vietoj padidinto darbo užmokesčio už darbą per šventes. Galima susitarti, kad darbuotojui bus suteikiama dvigubai poilsio laiko, kiek darbuotojas dirbo švenčių dieną, o už viršvalandžius švenčių dieną — ne mažiau kaip du su puse karto poilsio laiko, kiek laiko darbuotojas dirbo viršvalandžių. Teisė prašyti pakeisti padidintą apmokėjimą ilgesniu poilsiu priklauso tik pačiam darbuotojui. Darbdavys negali be darbuotojo prašymo savo nuožiūra pastarajam nemokėti padidinto užmokesčio ir liepti poilsiauti ilgiau.

Prieššventinę dieną daugumai darbuotojų darbo laikas – trumpesnis.

Svarbu nepamiršti ir to, kad paskutinę darbo dieną prieš šventę darbuotojų poilsis prasideda anksčiau, nes darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. Darbo laikas netrumpinamas tik dirbantiems sutrumpintą darbo laiko normą (pavyzdžiui, gydytojams, pedagogams) bei tiems, kuriems negalima objektyviai sutrumpinti darbo dienos dėl to, kad vyksta nepertraukiama gamyba ir aptarnavimas. Kai švenčių išvakarėse darbo laikas negali būti sutrumpintas dėl nepertraukiamos gamybos ar aptarnavimo, tokia viena valanda apmokama kaip viršvalandinis darbas.