Kai rūpesčiai – skirtingi

Publikuota: 2019-11-15
 Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

„Quo vadis, VVĮ?“ – vakar gal retoriškai, o gal vis dėlto tikėdamasis atsakymo paklausė ekonomistas Nerijus Mačiulis. Atsakymo, kokiu keliu ir kur eina valstybės valdomos įmonės (VVĮ) vis laukia tikrieji jų šeimininkai – šalies piliečiai. Juolab kad pastarųjų įvykių kontekste kyla abejonių dėl tokioms įmonėms keliamų (ne)tikslų ir veiklos rezultatų.

Šiuo metu Lietuvoje yra 54 VVĮ, jų turtas siekia beveik 10 mlrd. Eur. Daugelis jų veikia rinkos sąlygomis ir uždirba pelną – pagal įstatymą, didžioji dalis pelno turėtų atitekėti į valstybės iždą. Bet kai kurios gana pelningai dirbančios VVĮ metų metais atleidžiamos nuo prievolės mokėti dividendus valstybei, o kitos veikia tiesiog neefektyviai – tad ką iš jų paimsi...

Šiemet VVĮ turėtų sumokėti 192 mln. Eur dividendų ir pelno mokesčių, tačiau jau kitiems metams planai kuklesni – iš valstybinių įmonių laukiama 166 mln. Eur. Kukli ir VVĮ nuosavo kapitalo grąža – pasak N. Mačiulio, pernai ji siekė 2,1%, pirmąjį šių metų pusmetį nusmuko iki 1,7%. Palyginimui – Švedijos VVĮ kapitalo grąža svyruoja nuo 6 iki 16%, kiekviena jų VVĮ turi labai konkretų tikslą, kokią nuosavo kapitalo grąžą turi dirbti. Lietuvoje irgi neva buvo iškelti neva tikslai – ambicingais juos pavadinti niekam nesiverstų liežuvis.

O ir kam tos ambicijos, jei pats premjeras Saulius Skvernelis LRT televizijoje tiesiai pasakė – valstybinių įmonių efektyvumas negali būti pagrindinis šių įmonių tikslas. Premjeras sako, kad įmonės efektyvumas nesvarbu, svarbiausia – socialinė valstybės įmonių rolė. „Taip, mes jau turėjome (deja, ir turime) valstybės bei savivaldybių įmonių stipriai išreikštas „socialines paslaugas“. Saviems. Partiečiams ir giminaičiams. Atrodo, kad iki ateinančių rinkimų stengiamasi tas paslaugas suteikti kuo didesniam saviškių būriui“, – teigia Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdžio pirmininkė, frakcijos Seime seniūnė.

VVĮ įmonių skaidrumą, valdymo efektyvumą, didesnes pajamas į biudžetą ir svarbiausia – depolitizavimą, t. y. politinių partijų lesyklėlių išardymą, turėtų garantuoti nepriklausomos valdybos. Tai buvo ir vienas iš pagrindinių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos reikalavimų Lietuvai. Pradžia padaryta buvo: miškų reforma startavo, įmonių valdybose atsirado nepriklausomi nariai. Tačiau pažanga netoli tenuėjo – valdančiųjų atstovai jau gviešiasi grąžinti buvusį urėdijų skaičių, jų reinkarnacijos fone imamasi kibti į atlapus nepaklusnioms / nepatogioms VVĮ valdyboms. Jau kone parodija tapo apgailėtinos susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus kautynės su Lietuvos pašto valdyba.

Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumą ir efektyvumą padėtų užtikrinti įmonės akcijų listingavimas – įtraukimas į akcijų prekybos sąrašą. Apie tai jau ne vienus metus kalba ir Lietuvos, ir užsienio ekonomistai. „Tai pritraukia akylas investuotojų ir analitikų akis, kurios gali laiku pastebėti neatsakingus veiksmus ar galimai žalingą politikų kišimąsi į įmonės veiklą. Akcijos kainos pokyčiai, investuotojų bei visuomenės dėmesys priverčia pasitempti ir disciplinuoja“, – aiškina N. Mačiulis. Jis suskaičiavo, kad jei trečdalis didžiųjų pelno siekiančių VVĮ akcijų būtų listinguojamos biržoje, tai leistų pritraukti apie 1,7 mlrd. Eur investicijų. Skaidriau ir efektyviau veikiančios įmonės galėtų tapti visos Lietuvos kapitalo rinkos katalizatoriumi – į jas investuotų ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir, pavyzdžiui, pensijų fondai.

VŽ nuomone, belieka pasidžiaugti, kad tokia „profesionalų“ Vyriausybė skaičiuoja paskutinius savo valdymo metus. Kad ir kokių interesų vedami veikia dabartiniai ministrai, švelniai tariant, keistai suprantantys gerosios vadybos principus, mums, visiems piliečiams, rūpi VVĮ ateitis. Ir priešingai nei premjerui, rūpi jų ir efektyvumas, ir skaidrumas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Verslas – ne piniginė, o partneris

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektai Lietuvoje vis dar vystosi vėžlio tempu – dažnai jie...

Upė, kurią ne visi pajėgs perbristi 3

Lietuvos politinį gyvenimą dabar veikia galybė dedamųjų ir tai šiek tiek primena 2008 m. situaciją.

Verslo aplinka
2019.12.09
Investavimas į NT paskolas su antrine hipoteka 8

Lietuvos ir užsienio sutelktinio finansavimo NT platformose vis dažniau tenka pamatyti antrinę hipoteką...

Rinkos
2019.12.08
Investicijos – tarsi iš gausybės rago 2

Kai prieš dešimt metų į Lietuvą koją įkėlė Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“, įkūręs čia operacijų...

Pramonė
2019.12.06
Apie konkurenciją: nuo Adamo iki Obuolio 1

Konkurencija ir jos nauda vartotojams vis dar nėra savaime suprantama ir visuotinai ginama vertybė, tačiau,...

Verslo aplinka
2019.12.05
Kai tenka išgriozti visus užkaborius

Kone paskutinę minutę Vyriausybė, suskatusi užkamšyti skyles, atsiradusias dėl papildomų dosnių pažadų, kiša...

Verslo aplinka
2019.12.05
Mokesčiai be tabu 9

Kai įstatymais patvirtinamas ilgalaikis apmokestinimo planas, susiformuoja teisėti lūkesčiai: verslas ir...

Verslo aplinka
2019.12.04
Į iššūkius – pro optimizmo akinius

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektorius fiksuoja istoriškai aukštą aktyvumą – prie jo sėkmės prisidėjo...

Statyba ir NT
2019.12.04
Ką paaukosime mainais į „nemokamus“ baseino bilietus?

Žmonės, vertindami valdžios darbus, dažnai nusivilia – politikų elgesyje mato jų pačių interesų ar naudos...

Verslo aplinka
2019.12.03
Apie biudžetą, kritiką ir Dievo bausmę 1

Šokiai aplink kitų metų biudžeto katilą įgauna vis daugiau aistros: Vyriausybė jau „surinko“ į jį...

Verslo aplinka
2019.12.03
„Žaliasis kursas“ – ne našta, o naujos galimybės

Europa imasi kovos su klimato kaita lyderystės. Tikslas aiškiai deklaruotas prieš šiandien Madride...

Verslo aplinka
2019.12.02
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai smelkiasi gilyn į verslą

Baltijos šalyse nuvilnijo su didžiaisiais bankais susiję pinigų plovimo skandalai. Patikrinimų metu...

Finansai
2019.12.01
Dvigubi alkoholio politikos standartai – kurtiniui visiškai neaišku 1

Kova su alkoholio vartojimu tampa vis panašesnė į alaus propagavimą. Jau porą metų iš eilės Vyriausybė siūlo...

Verslo aplinka
2019.11.30
Vienaragis siunčia žinutę 20

Dar vasario mėnesį investicijų specialistai, svarstydami apie vienaragio atsiradimo Lietuvoje galimybę,...

Rinkos
2019.11.29
Iššūkiai užgrūdina ir mobilizuoja 8

Šalies logistikos ir transporto sektorius, nepaisydamas lėtėjančios ekonomikos Europoje bei neapibrėžtos...

Įspūdinga ekspremjero solo partija 29

Ekonomistai bei ekspertai, ilgai laužę galvas, kas gi Lietuvoje yra vidurinė klasė, vakar sulaukė atsakymo iš...

Verslo aplinka
2019.11.27
ES kapitalo rinkų sąjunga: naujos galimybės mažoms ir vidutinėms įmonėms

Mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) Lietuvoje tenka labai svarbus vaidmuo – jos sudaro 99,8% visų mūsų šalies...

Verslo aplinka
2019.11.26
Galimybėmis nepagrįstos fantazijos 5

Ko gero, dar nė vieno valstybės biudžeto projekto svarstymas nebuvo toks chaotiškas kaip 2020-ųjų biudžetas –...

Verslo aplinka
2019.11.26
„Bankų“ mokestis: geriau vadinkime daiktus tikraisiais vardais 47

Mes nesusikalbame, gerbiamieji. Man net atrodo, kad viešose diskusijose politikai kartais pradeda kalbėti...

Rinkos
2019.11.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau