Mokesčių pornografija Norvegijoje: visi žino, kiek uždirba kaimynai

Publikuota: 2019-11-10
Norvegijoje informacija apie atlyginimus yra visiems prieinama internetu, tačiau netrūksta abejojančių, kiek tai naudinga visuomenei. „Matton“ nuotr.
svg svg
Norvegijoje informacija apie atlyginimus yra visiems prieinama internetu, tačiau netrūksta abejojančių, kiek tai naudinga visuomenei. „Matton“ nuotr.

Teoriškai rinkos veikia geriau, kai informacija yra vieša ir visiems prieinama. O jei kalbėsime apie uždarbį? Vieną įdomiausių su atlygio viešinimu susijusių eksperimentų įgyvendino Norvegija. Ko galima pasimokyti iš valstybės mastu įgyvendintos skaidrumo politikos?

Norvegijoje viešai prieinami visų piliečių atlyginimai nėra naujiena. Popieriuje jie surašomi nuo XIX a pabaigos, daugiau kaip šimtmetį pasižiūrėti, kiek uždirba kaimynas, kolega ar giminaitis galėjo visi oficialiai paprašę pateikti finansinius dokumentus. Lūžis įvyko 2001 m., kai informacija apie piliečių mokamus mokesčius pirmą kartą buvo paskelbta internete. Visuomenė nesistebėjo, kad žiniasklaida ėmė sudarinėti daugiausia uždirbančių norvegų dešimtukus, skaičiuoti, kiek mokesčių moka politiniai ir kultūros veikėjai, sportininkai ir įžymybės. Tačiau į finansinį vojerizmą pasinėrė ir nemaža dalis eilinių norvegų. Skelbiama, kad buvo laikotarpių, kai daugiau šalies gyventojų tyrinėjo mokesčių duomenis, negu žiūrėjo vaizdo įrašus „Youtube“. Atsirado programėlių, kurios žemėlapyje rodė, kiek uždirba kaimynai arba leido rikiuoti „Facebook“ draugus pagal jų pajamas. Galiausiai 2014 m. sugalvota, kad naršyti duomenų bazėje galima tik užsiregistravus – paieškų iškart sumažėjo 88%.

Ricardo Perezas-Truglia, Kalifornijos universiteto Andersono vadybos mokyklos profesorius, aiškinosi, kaip viešai skelbiama informacija apie uždarbį koreliuoja su žmonių savijauta.

„Apie tai, ar mokesčių duomenys turėtų būti viešinami internete, diskutavo ir švedai, islandai, suomiai. Ar tokia informacija yra naudinga visuomenei – vis dar svarstoma. Esminis klausimas – kokie tikrieji tokio viešumo padariniai“, – klausia R. Perezas-Truglia.

[infogram id="95a206a5-2e9f-4e53-a89c-f5b5203adcff" prefix="Foj" format="interactive" title="Verslo valdymas:: Norvegijos mokesčiai"]

Palaikantieji valstybės iniciatyvą argumentuoja, kad viešinimas padeda kovoti su politikų korupcija ir asmenimis, kurie vengia mokėti mokesčius. Prieštaraujantieji sako, kad galimybė palyginti, kuris kaimynas uždirba daugiausia, kenkia tarpusavio santykiams.

Anot R. Perezo-Truglios, jo atlikti tyrimai rodo, kad užuot pasitarnavę visuomenės labui, duomenys apie mokesčius iš tiesų skaldo visuomenę.

„Dauguma šią duomenų bazę naršančių asmenų ieško informacijos apie draugus, giminaičius ir pažįstamus. Norvegijos žiniasklaida reiškinį yra pavadinusi mokesčių pornografija“, – kalba tyrėjas.

Jo surinkta informacija rodo, kad, pvz., 2007 m. mokesčių duomenų baze naudojosi 40% suaugusių norvegų.

„Tokio srauto šalyje yra sulaukusi tik viena socialinė platforma – feisbukas (2017 m. duomenimis — VŽ). Palyginimui, 2019 m. 35% suaugusių amerikiečių turi „Instagram“ paskyrą, 25% jų naudojasi „LinkedIn“, 24% – „Twitter“, — apžvelgia R. Perezas-Truglia.

Anot mokslininko, jo tyrimo rezultatai rodo, kad žmogaus savijauta yra tiesiogiai proporcinga jo pajamoms: geriau jaučiasi tie, kurie, lyginant su aplinkiniais, uždirba daugiau, o prasčiau tie, kurie uždirba mažiau.

Lietuvoje – tik skelbimuose

Hansas Christianas Holte, Norvegijos mokesčių administracijos vadovas vertina, kad ne visi žmonės yra tiek finansiškai išprusę, kad priimtų adekvačius sprendimus. Tikėtina, kad Lietuvoje tokia praktika taip pat įneštų sumaišties į asmeninius ir darbo santykius. VŽ rašė, jog šalyje įsigaliojo Darbo kodekso nuostata, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį.

Jurgita Lemešiūtė, darbuotojų samdos bendrovės „People Link“ vadovaujanti partnerė, sako, kad darbdaviai į prievolę viešai skelbti darbo užmokestį reaguoja įvairiai. Vieniems tai galimybė pasilyginti su konkurentais ir net šiek tiek pakoreguoti darbuotojų algas. Kitos įmonės sprendžia galvosūkį, kaip skelbiant patrauklias algas pritraukti trokštamų kandidatų, bet neišgąsdinti esamų darbuotojų.

Specialistė sutinka, kad prievolė daliai darbdavių sukėlė šiek tiek nerimo. Pavyzdžiui, bendrovės baiminosi esamų darbuotojų reakcijos, sužinojus, kokie algų rėžiai numatyti tiems komandos nariams, kuriuos planuojama samdyti.

„Ne paslaptis, kad egzistuoja regioniniai skirtumai, kai lyginame didmiesčiuose ir atokesniuose miestuose dirbančiųjų algas. Mat net ir vienodos kvalifikacijos specialistų darbo užmokestis priklausomai nuo regiono bus skirtingas. Dar vienas aspektas – atlyginimų skirtumai tarp administracijos darbuotojų ir specialistų, dirbančių filialuose regionuose. Vienas mūsų klientas prisipažino besibaiminantis, kad regiono darbuotojai, sužinoję algų skirtumus, atvažiuos į Vilnių streikuoti“, – apie darbdavių nuotaikas kalba J. Lemešiūtė. Jos nuomone, tokioje subtilioje situacijoje svarbiausia kalbėtis – darbdavys turėtų paaiškinti, kodėl algos skiriasi. O darbuotojui itin svarbus teisingumo jausmas.

Kam ir kodėl yra naudingos atviros diskusijos apie atlygį, daugiau skaitykite čia.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nuteisti darbuotojai, prekiavę padirbtomis „Hermes“ rankinėmis 1

Paryžiaus teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį asmenims, kaltintiems nelegalia padirbtų „Birkin“...

Vadyba
2020.09.25
Didžiausios algų medianos rugpjūtį – IT ir farmacijos bendrovėse

„Sodra“ skelbia, kurios šalies įmonės mokėjo didžiausias algų medianas rugpjūtį. Paskutinį vasaros mėnesį...

Vadyba
2020.09.25
Protų medžioklė: kodėl įmonėms naudinga priimti studentus praktikai Premium

Aštrėjant konkurencijai dėl protų, įmonės ieško būdų, kaip kuo anksčiau nusigriebti talentingiausio jaunimo,...

Vadyba
2020.09.24
Darbas iš namų – mirties nuosprendis ne tik biurams, bet ir įmonės kultūrai? 14

Ilgą laiką įmonių stalčiuose dulkes rinkusi darbo iš namų politika buvo aktuali vienetams. Šiandien 3.300...

Vadyba
2020.09.24
Dėl 200 Eur išmokos bedarbių padaugėjo 40.000 25

Norėdami gauti 200 Eur darbo paieškos išmoką Užimtumo tarnyboje užsiregistravo apie 40.000 naujų bedarbių,...

Vadyba
2020.09.24
Darbuotojų atleidžia „Forum Cinemas“, „Lux Express“, bankrutuojanti Gargždų plytų gamykla 2

Kino teatrus valdanti bendrovė „Forum Cinemas“, keleivių vežimo bendrovė „Lux Express“ ir bankrutuojanti UAB...

Vadyba
2020.09.23
Moksleiviai spręs Lietuvos ir pasaulio problemas: užduotį įveikti turės per 48 valandas Verslo tribūna

Šį savaitgalį, rugsėjo 25–27 dienomis, tiesiogiai vyks didžiausia Lietuvoje internetinė inovacijų stovykla...

Vadyba
2020.09.23
Pandemija skatina bendradarbiauti: atleidžiamus specialistus siūlo kitoms bendrovėms Premium 2

Koronavirusas turizmo sektoriaus bendrovėms išmušė stabilų pagrindą iš po kojų. Dalis įmonių priverstos bent...

Vadyba
2020.09.22
Lietuvos ir Belgijos darbo inspektoriai atliko bendrą įmonės patikrinimą

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai kartu su kolegomis iš Belgijos vienu metu savo šalyse atliko...

Vadyba
2020.09.21
Keičiasi „Dana Incorporated“ padalinio Vilniuje vadovas 1

Corey Nelsonas, „Dana Incorporated“ padalinio Vilniuje vadovas, baigia savo kadenciją Lietuvoje, grįžta į JAV...

Vadyba
2020.09.21
4 dalykai, kurie neturėtų nustebinti gero vadovo Premium 1

Jackas Welchas, legendinis kongromerato „General Electric“ (GE) generalinis direktorius, sako, kad lyderiai...

Vadyba
2020.09.20
Savininkų atsitraukimas nuo verslo valdymo: kada, kaip ir ar dabar tam tinkamas metas? 3

Pradėsiu iš karto nuo atsakymo į paskutinį klausimą, apimantį tiek šių permainingų laikų kontekstą, tiek bet...

Vadyba
2020.09.20
Keičiasi „Luminor Bank AS“ generalinis direktorius 1

Erkki Raasuke, „Luminor Bank AS“ generalinis direktorius, nusprendė palikti dabartines pareigas prieš kitą...

Vadyba
2020.09.18
Daugiausia pažeidimų – dėl dalinių prastovų

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), užbaigusi neplaninių patikrinimų akciją, ar darbdavių skelbiamos prastovos...

Vadyba
2020.09.18
Paskirtas Valstybinės miškų tarnybos direktorius 1

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus pareigas pradėjo eiti Karolis Mickevičius, pastaruoju metu...

Vadyba
2020.09.18
„Devbridge" vadovas: verslo sėkmei reikia stiprios komandos ir drąsos inicijuoti pokyčius Verslo tribūna

JAV programavimo paslaugų įmonė „Devbridge“, kurios pagrindiniai klientai – V. Europoje ir Š. Amerikoje,...

Vadyba
2020.09.18
„Baltic RED“ turi naują nuomos departamento vadovę 2

Lina Volodzkienė pradeda eiti komercinio nekilnojamojo turto (NT) valdymo bendrovės „Baltic RED“, valdančios...

Vadyba
2020.09.17
„PakMarko“ investicija plečia etikečių spaudos galimybes Verslo tribūna

Produktų ženklinimo lyderė Baltijos šalyse, bendrovė „PakMarkas“ šiais metais investavo daugiau nei milijoną...

Pramonė
2020.09.17
Sėkmingo verslo įkūrėjas – nebūtinai puikus CEO Premium 1

Įmonės steigėjui nuolat ieškoti naujų verslo galimybių ir rūpintis kasdieniais bendrovės reikalais –...

Vadyba
2020.09.17
Įmonės su buvusiais darbuotojais tiltų nedegina: pasistažavusių rinkoje laukia sugrįžtant Premium

Talentų stokojanti darbo rinka keičia įmonių požiūrį į išeinančius darbuotojus. Bendrovės stengiasi nuolat...

Vadyba
2020.09.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus