Sunkės tolimųjų reisų vairuotojų iš užsienio įdarbinimas. Kaip tam pasiruošti?

Apie šio pokyčio įtaką Lietuvos verslui komentuoja JUREX advokatė, migracijose teisės ekspertė Jelena Cvirko.

Kokių profesijų atstovams bus įvedamos kvotos?

Kvotos bus įvestos ne visiems darbuotojams, o tik toms profesijoms, kurių atstovų labiausiai trūksta Lietuvoje, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojams. Teigiama, kad tokie ribojimai yra įvedami siekiant sureguliuoti migracijos srautus bei kovoti su pigia ir nekvalifikuota darbo jėga. Tačiau, abejoju, kad šios priemonės tinkamos minėtiems tikslams pasiekti.

Pagal Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą 2019 metų sąrašą antrajam pusmečiui, šiuo metu Lietuvoje trūksta šių profesijų atstovų:

[infogram id="b23ae6f1-8314-414b-9592-06a2e36afd3b" prefix="5sA" format="interactive" title="TR:Jurex"]

Šių profesijų atstovų įdarbinimui taikoma supaprastinta tvarka ir jų įdarbinimo procedūra paprastai užtrunka žymiai mažiau laiko, nei įdarbinant kitus užsieniečius. Minėto sąrašo nereikėtų painioti su Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašu, kurį kiekvienam pusmečiui tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams kvotos nebus taikomos.

Koks bus kvotos dydis?

Kol kas konkrečios kvotos dar nėra paskelbtos. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimuose numatyta, kad kvotą kiekvieniems kalendoriniams metams tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Pasiūlymą dėl kvotų nustatymo ar patikslinimo socialinės apsaugos ir darbo ministrui teiks Užimtumo tarnybos direktorius. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Kadangi įstatymo pakeitimai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d., konkrečius kvotų skaičius, tikriausiai, sužinosime tik po pakeitimų įsigaliojimo.

Kvota bus laikoma išnaudota, jeigu minėtiems užsieniečiams Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius pasieks kalendoriniams metams nustatytą kvotą. Kvotos išnaudojimą kontroliuos ir apie išnaudotą kvotą viešai skelbs Migracijos departamentas.

Ar tai reiškia, kad viršijus numatytą kvotą įmonė nebegalės įdarbinti užsieniečių?

Kvotos išnaudojimas nereiškia, kad įmonė apskritai negalės įdarbinti užsieniečių tolimųjų reisų vairuotojų (ar kitų trūkstamų profesijų atstovų). Net ir išnaudojus paskelbtą kvotą užsieniečius bus leidžiama įdarbinti, tačiau supaprastinta įdarbinimo procedūra nebebus taikoma. Tai reiškia, kad tokius užsieniečius ketinantiems įdarbinti darbdaviams, papildomai teks skelbti apie laisvą darbo vietą ir atitinkamai gauti leidimą dirbti arba Užimtumo tarnybos sprendimą. O įdarbinant pagal supaprastintą tvarką, šių veiksmų atlikti nereikia – užtenka gauti tokiam užsieniečiui nacionalinę vizą (D) arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Šiandien  kvotų sistemą taiko tik kelios Europos Sąjungos valstybės narės: Estija, Vengrija, Italija, Slovėnija ir Austrija. Kitose Europos Sąjungos valstybėse kvotų nėra.

Kokią įtaką kvotos turės verslui ir Lietuvos darbo rinkai?

Nesant paskelbtų konkrečių kvotų (skaičių), sunku tiksliai įvertinti šių pokyčių įtaką verslui, ypač transporto ir statybų sektoriui, kuriuos šie pakeitimai greičiausiai palies labiausiai. Tačiau bet kokie ribojimai, ypač susiję su profesijų atstovų, kurių Lietuvoje trūksta, įdarbinimu, dažniausiai sukelia daugiau apsunkinimų verslui, nei naudos.

Šiuo metu nuogąstaujama, kad siūloma kvotų skaičiavimo sistema gali neatitikti realių rinkos poreikių, nes kvotos bus nustatomos vadovaujantis prognozėmis ir atnaujinamos tik kartą per metus. Konkretaus darbo jėgos poreikio neįmanoma tiksliai numatyti dėl konkrečių darbų specifikos, darbdavių poreikių, darbuotojų kompetencijų. Be to, apskaičiuojant kvotas pagal patvirtintą naują reguliavimą, greičiausiai nebūtų įvertinamos naujai per kalendorinius metus sukuriamos darbo vietos. Kvotų taikymas gali turėti įtakos tokiai situacijai, kuomet darbdaviai vengtų kurti naujas darbo vietas, tuo būtų apribojamos ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos darbuotojų įsidarbinimo galimybės.

Taip pat kol kas nėra visiškai aišku, kaip bus sprendžiamos problemos, susijusios su jau įdarbintų užsieniečių, kurių skaičius viršija kvotą, išsaugojimu. Apie tai ir kitomis aktualijomis, susijusiomis su migracijos klausimais, spalio 15 d. dalinsimės Verslo ginčų konferencijoje, kur Migracijos departamento atstovė pateiks daugiau įžvalgų ir praktinių patarimų apie užsieniečių tolimųjų reisų vairuotojų įdarbinimą, vizų išdavimą bei kaip pasiruošti laukiantiems pokyčiams.