4 dienų darbo savaitę taiko ne tik verslas, bet ir savivalda

Naujovė savivaldybėje įdiegta ne iš karto. Trejus metus buvo mėginami įvairūs trumpesnio darbo laiko variantai. Nuspręsta, kad gyventojai turės galimybę kreiptis į savivaldybę tik nustatytomis valandomis.

„Gyventojai galės kreiptis į savivaldybę prieš prasidedant jų darbo dienai ir po darbo valandų. Taip elgiamės todėl, kad užtikrintume sklandų paslaugų teikimą žmonėms, nepaisant to, kad penktadienis bus nedarbo diena“, — sako Kirsten Lund Markvardsen, savivaldybės personalo skyriaus vadovė.

Net ir kiek pailginta keturių dienų darbo savaitė truks 35 valandas. Įprastai Danijoje darbuotojai dirba 37.5 val. per savaitę.

Kiekvienas darbuotojas dirbs pagal individualų grafiką, tačiau, tikėtina, kad bent viena iš darbo dienų bus ilgesnė nei įprastai. Pavyzdžiui, nuo 7 val. iki 19 val., rašo portalas „Local“.

Pasak Søreno Kühnricho, savivaldybės darbuotojų atstovo, žmonės nusiteikę entuziastingai.

„Laukiame, kad galėsime dirbti keturias dienas per savaitę. Susitarėme su savivaldybe dėl darbo tvarkos ir tikimės, kad viskas vyks sklandžiai“, — sako S. Kühnrichas.

Išbandė ir kiti

Technologijų bendrovė „Wildbit“ prieš dvejus metus vasaros laikotarpiu nusprendė diegti 32 valandų darbo savaitę. Eksperimentas pranoko lūkesčius ir nuspręsta praktiką taikyti nuolat. Visi įmonės darbuotojai dirba nuotoliniu būdu.

„Kiekvieną ketvirtį vis pratęsdavome eksperimentą, o metų pabaigoje, įvertinę rezultatus, supratome, kad dirbdami trumpiau, nuveikėme daugiau“, – aiškina Natalie Nagele, bendrovės vadovė ir įkūrėja.

Ji detalizuoja, kad papildomas laisvadienis darbuotojus motyvuoja, nes jie turi laiko ne tik pailsėti, bet net ir šiek tiek pasiilgti darbinės veiklos.

„Pirmadienį komanda tiesiog bėga atgal į darbą. Laisvu laiku darbuotojai turi laiko apgalvoti ir susigyventi su iššūkiais, o pirmadienį noriai sugrįžta“, – CNN cituoja N. Nagele.

Vadovė neslepia, kad iš darbo savaitės išbraukus vieną dieną kai kurie darbuotojai sunerimo, jog padidės jų darbo krūvis. Norėdama nuraminti komandos narius, įmonės vadovė mokė juos dirbti efektyviau.

„Darbų apimtys ir rezultatai nesumažėjo, mes tiesiog išmokome protingiau dirbti“, – tikina N. Nagele.

Ji aiškina, kad darbuotojai turėjo išmokti apsiriboti dviem 30 minučių komandos narių susirinkimais per savaitę. Likusiu laiku susirinkimai nevyksta, o darbuotojai yra patys atsakingi už tai, kaip susidėlioja savo darbo grafiką.

Pati vadovė atskleidžia, kad trečiadieniais niekada neplanuoja susitikimų, nes tądien ji nori ramiai ir nesiblaškydama dirbti.

Skaičiuoja naudą

VŽ rašė, kad nors yra įsitvirtinusi penkių dienų darbo dienų savaitė, vis garsiau kalbama apie trijų dienų savaitgalio pranašumus. Viena pagrindinių verslo baimių – mažiau laiko dirbantys darbuotojai dirbs mažiau. Tačiau šį baubą paneigia aibė tyrimų ir praktinių pavyzdžių.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas tyrimas parodė, kad egzistuoja priešinga koreliacija – kuo mažiau šalies žmonės dirba, tuo šalies BVP, tenkantis vienam žmogui, yra didesnis. Beje, Europoje daugiausia laiko darbui per dieną skiria graikai.

Įvairios organizacijos, kurios bent trumpam nusprendė sutrumpinti darbo savaitę, teigia, kad kolektyvo produktyvumas nesumažėja. Be to, pagerėja darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, jie patiria mažiau streso, gerėja jų sveikata. Pažanga pastebima ir klientų aptarnavimo srityje.

Daugiau laisvo laiko ne tik suteikia galimybę skirti daugiau laiko artimiesiems ir asmeninei saviraiškai, kuri yra svarbi ir savijautai darbe, teigia trumpesnės darbo savaitės šalininkai. Ką ir kalbėti apie tai, kad darbo savaitę pasiryžęs sutrumpinti darbdavys gali tikėtis didelio pranašumo pritraukiant talentingus darbuotojus.

Rašyti komentarą