Silpni finansiniai rezultatai atskleidžia efektyvumo stygių Panevėžio savivaldybės įmonių valdyme
Efektyvesnis Panevėžio savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdymas ir tinkamas pelno potencialo išnaudojimas galėtų ne tik išgelbėti griūvančią miesto švietimo sistemą, bet ir padėtų padengti susidariusią milijoninę skolą. Tačiau kol kas šios savivaldybės valdomų įmonių finansinių ataskaitų analizė rodo ne tik profesionalumo, ambicijų, bet ir skaidrumo stoką.
Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurios valdo 271 savivaldybių kontroliuojamą įmonę (SKĮ). Bendra nuosavo kapitalo vertė sudaro 1 mlrd. 257 mln. Eur, o bendro turto vertė siekia 2 mlrd. 900 mln. Eur. 2018 m. Panevėžio miesto savivaldybė kontroliavo 9 įmones. Pagal 2017 m. įmonių pateiktas finansines ataskaitas, bendras nuosavas kapitalas siekia 61 mln. Eur, o turto vertė 163 mln. Eur. Panevėžio miesto savivaldybė 2017 m. iš savo įmonių teoriškai planavo gauti 1 mln. Eur dividendų.
Peržiūrėjus visas Panevėžio savivaldybės įmonių svetaines akivaizdu, kad nėra vieningos metinių finansinių ataskaitų teikimo formos. Analizuojant miesto savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansines ataskaitas aiškėja, jog dažnai jos metų metais yra audituojamos tų pačių įmonių. Tai nėra savaime blogai, tačiau finansinėse ataskaitose nepaminėta, kiek už tuos auditus sumokėta ir kiek valandų skirta auditui atlikti, todėl sunku spręsti apie auditų kokybę. Pagrindinė problema yra tos audito įmonės, kurių apyvarta siekia 50.000 Eur per metus, audituojančios Panevėžio SKĮ, kurių metinės pajamos yra 2,5 mln. Eur. Tikėtina, jog viešuosius konkursus atlikti auditą laimi žemiausią kainą pasiūlančios įmonės, tačiau kyla klausimas, ar tokios audito įmonės būtų finansiškai pajėgios atlyginti nuostolius teisminio proceso atveju. Ar jos turi pakankamai resursų ir kompetencijų vykdyti tokių įmonių auditavimą?
Finansiniai ataskaitų duomenys leidžia aiškiai pastebėti, kad Panevėžio SKĮ finansiniai rezultatai yra skirtingi. Taip pat reikėtų paminėti, jog Panevėžio SKĮ turtas nebuvo vertintas nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų, todėl savivaldybės įmonės turi perteklinį arba nepilnai išnaudotą turtą, kuris iškraipo finansinius rodiklius. Žinant, kad visos šios įmonės sudaro vieną Panevėžio savivaldybės įmonių portfelį, tokie silpni SKĮ finansiniai rezultatai įrodo, kad įmonių portfelis yra valdomas neefektyviai. Dar vienas svarbus aspektas finansinei įmonių analizei yra skirtinga Panevėžio SKĮ veikla. Dėl šios priežasties Panevėžio savivaldybė neturi apibendrintos informacijos, kaip tokio paties sektoriaus įmonės dirba kitose savivaldybėse.
Peržvelgiant, kokia Panevėžio SKĮ akcijų dalis priklauso savivaldybei ir privatiems asmenims, akivaizdu, jog miesto savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kurioje didesnė akcijų dalis priklauso ne savivaldybei. Tai regioninėms savivaldybėms būdingas bruožas. Tiek Šakių rajono savivaldybė, tiek Šilalės rajono savivaldybė turi absoliučią (100%) valdymo teisę savo SKĮ, teikiančiose laidojimo paslaugas. Įdomu tai, kad Panevėžio savivaldybė valdo tik 70% SKĮ Grauduva akcijų. Be savivaldybės ši įmonė turi dar 36 smulkiuosius savininkus. Viešai prieinami duomenys nerodo, kurie akcininkai yra istoriniai (įsigiję akcijų dar už talonus, vykdant įmonių privatizaciją). Visi akcininkai yra įvardinti 2015 m., keletas akcininkų 2016 m.
Daugelis savivaldybių turi 100% akcijų paketą SKĮ, susijusiose su butų ūkių valdymu, tačiau Marijampolės, Panevėžio ir Rokiškio rajono savivaldybės dalį akcijų yra pardavusios. Panevėžio butų ūkio rezultatai yra prasčiausi visame Panevėžio SKĮ portfelyje, tačiau akivaizdu, kad akcininkams tai neaktualu. Svarbi detalė yra ir tai, kad akcininkų sąrašas nėra viešas, nes, tikėtina, būtų per daug akivaizdu, kam naudinga prasta AB Panevėžio butų ūkis finansinė būklė. Visais atvejais nelistinguojamų savivaldybės ar valstybinių įmonių smulkieji akcininkai turi būti žinomi visuomenei ir viešai deklaruoti savo interesus. Parduodant akcijas akcininkų sutartyje ar įstatuose turėtų būti numatyti apribojimai dėl akcijų pardavimo.
Netinkamo Panevėžio SKĮ valdymo priežasčių galima rasti šių įmonių valdybose ir įmonių stebėtojų tarybose. 5-ose iš Panevėžio SKĮ valdybų pirmininkais išsirinkti įmonių vadovai, kitais atvejais vadovauti valdybai paskirti savivaldybės darbuotojai. Visose Panevėžio SKĮ stebėtojų tarybose yra po vieną narį iš nušalinto mero Mykolo Račkausko (judėjimas Kartu) aplinkos. Taip pat visose Panevėžio SKĮ stebėtojų tarybose postus užima politikai. Tokia tarybų sudėtis dažnai lemia situaciją, kai įmonės veiklą prižiūri asmenys, menkai suprantantys apie verslą ar gerąją įmonių valdymo praktiką. Pvz., vienos įmonės, dirbančios pastatų priežiūros ir administravimo sektoriuje, stebėtojų tarybą sudaro etikos edukologiją, kineziterapiją ir geležinkelių statybos inžineriją baigę asmenys, kai kurie jų jau seniai sulaukę pensinio amžiaus ir artėja prie devintos dešimties. Kad įmonės valdomos neefektyviai patvirtina 2016 m. UAB Grauduva įvykęs skandalas, o neigiamai pagarsėjęs politikas Vidmantas Baltramiejūnas toliau sėkmingai dirba stebėtojų taryboje AB Panevėžio Spec transportas. Stebėtojų tarybose daug Panevėžio miesto tarybos narių asmenų, kurie turi balso teisę ir priima sprendimus, susijusius su Panevėžio SKĮ. Kai sprendimų priėmėjai ir jų vykdytojai yra tie patys asmenys, lieka mažai vietos įmonių veiklos skaidrumui, efektyvumui ir ambicingiems finansiniams rezultatams.
Finansinių ataskaitų skelbimas viešai yra labai svarbus elementas ne tik patiems panevėžiečiams, savivaldybės tarybos nariams, bet ir būsimiems nepriklausomiems valdybos nariams. Tikėtina, kad mažai kas bus suinteresuotas tapti nepriklausomu valdybos nariu įmonėje, kuri skelbia tik kelių metų finansines ataskaitas. Papildoma problema yra tai, kad nepriklausomi nariai nesudaro daugumos, Panevėžio savivaldybė SKĮ nepriklausomų narių atrankas į valdybas rengia vangiai.
Be devynių SKĮ Panevėžio savivaldybė turi papildomo turto, kuris taip pat galėtų ir turėtų generuoti pajamas tai gyvenamieji butai (savivaldybės ir socialiniai), komercinės paskirties turtas ir kitas nekilnojamas turtas, žemės sklypai, reklamos plotai mieste ir kt. Keista, kad savivaldybė neranda lėšų išleisti gabių gimnazistų į tarptautinę robotikos olimpiadą Estijoje arba neturi iš ko kelti algų Panevėžio mokytojams bei ieškoti naujų pedagogų, kurių trūkumas jaučiamas jau dabar ir bus dar aktualesnis po 4-5 metų. Pagal Finansų ministerijos pateiktą informaciją, 2017 m. gruodį Panevėžio miestą slėgė 7 mln. Eur skola. Jeigu visos Panevėžio SKĮ pasiektų VVĮ rekomenduojamą 5% kapitalo grąžą, miesto biudžetą pasiektų ne 1 mln. Eur, o 7 mln. Eur dividendų suma, kurios užtektų ne tik griūvančiai Panevėžio švietimo sistemai gelbėti, bet ir išmokėti miesto skolas.
Komentaro autorė - Viktorija Folk, Max Planck Institute for Plasma Physics projektų vadovė
Rašyti komentarą