Darius Počebutas: jei eini teisingu keliu, sėkmė pati tave susiranda

Prieš daugiau nei du dešimtmečius Kaune bene pirmieji įsteigėte privatų odontologijos kabinetą, vėliau išaugusį į kliniką. Kas jums atrodė svarbiausia pradedant nuosavo verslo kelią?

Mudu su mama, taip pat odontologe, dirbome ligoninėse, poliklinikose. Ir abu nebuvome patenkinti ten vyravusia formalia, biurokratiška tvarka, kuri iš esmės trukdė padėti žmogui. Pacientui skirtų 15-20 min. dažniausiai neužtekdavo, todėl turėdavai rinktis – ar padėti žmogui, ar įtikti vadovybei. Todėl privati mūsų praktika ir gimė iš noro gydyti ir dirbti taip ir tiek, kad realiai išspręstum paciento bėdą.

Žmonėms to labai reikėjo – atsirado tiek norinčių, kad pradžioje nesuspėdavome visų priimti. Ilgainiui tai paskatino plėtrą, didėjo mūsų komanda. Tačiau kryptis, vizija, su kuria pradėjome, išliko. Mama buvo pirmoji mano mokytoja, po instituto suteikusi realių žinių, davusi begalę gyvenimiškų patarimų.

Labiausiai akcentuodavo sąžiningumą. Pirmiausia prieš patį save – negali eiti miegoti su kartėliu širdyje, kad galbūt padarei ne viską, kas tavo valioje. Tai formavo mano tolimesnę ateitį, nubrėžė veiklos rėmus. Dar viena taisyklė – nesistengti greitai uždirbti. Jeigu eini teisingu keliu, pinigai ateis savaime, dėl jų nereikia įsitempti. Ir tai gyvenime tikrai pasitvirtino.

Ne paslaptis, kad jūsų versle jaučiamas itin didelis konkurencinis spaudimas. Kas labiausiai padeda kurti pasitikėjimą ir išlaikyti ilgalaikius santykius su pacientais?

Man regis, svarbu nepasiduoti tam vajui, lėkimui, skubėjimui, varžymuisi tarpusavy. Mūsų, specialistų, padaugėjo – tai puiku, žmonėms nuo to tik geriau. Lietuvos odontologijos lygis labai aukštas, niekuo nenusileidžiame kitoms valstybėms, vietomis netgi lenkiame.

Daug klinikų ir gydytojų reiškią gerą prieinamumą, patogumą pacientams – nereikia laukti vizito po mėnesį, kaip yra kai kur kitose šalyse. Tačiau čia iškyla kitas klausimas – ar visi dirba tokiu pat principu, kad svarbiausia – padėti žmogui? Dažnai tenka išgirsti, kad tai verslas. Mano akimis, medicina niekada nebuvo ir nebus tik verslas. Kažkada, kai ėjau į banką prašyti paskolos, išgirdau lygiai tą patį – tai ne verslas. Atsakiau, kad tai mano gyvenimo būdas, mano gyvenimo misija, kuriai, kad galėčiau tinkamai ją vykdyti, reikia pradinių investicijų.

Gydytis – tai ne į parduotuvę pieno nueiti. Labai svarbus ryšys tarp gydytojo ir paciento. Būna, kad tiesiog negali imtis darbo, nes to ryšio nėra. Bet jei viskas pavyksta ir žmogus lieka patenkintas, jis grįžta ir dar atsiveda šeimos narius. Todėl geras darbas – pati veiksmingiausia reklama.

Esate vienas iš keleto lietuvių, podiplomines implantologijos studijas baigusių garsiame J.W.Goethe institute Frankfurte prie Maino. Ar jos keitė jūsų požiūrį į darbą?

Tame institute išties sutelkta stipriausia vokiškos implantologijos mokymo bazė. Žinoma, studijos padėjo dar labiau pagerinti jau taikomus darbe gydymo metodus. Vis dėlto mane, kaip implantologą, labiau formavo garsaus Vokietijos burnos chirurgo dr. Bernhardo Giesenhageno perduotos žinios, darbo principai.

Jį vadinu savo antruoju gyvenimo mokytoju, su kuriuo mūsų profesinė bičiulystė prasidėjo jau prieš 18 metų, vėliau peraugo ir į verslo partnerystę. O studijos Frankfurte tik patvirtino, kad visa, ką žinojau ir taikiau, yra tikrai geriausia praktika, kad B. Giesenhageno suteikti pagrindai yra tvarūs. 

Esu ne tik gydytojas implantologas, bet ir klinikos vadovas, tad turiu gerai išmanyti visas odontologijos sritis. Aš pirmasis kalbuosi su pacientu, sudarau gydymo planą, bet geram rezultatui reikalingas bendras visų odontologų indėlis. Pagrindinis mano, kaip klinikos vadovo, vaidmuo – suburti tinkamą kolektyvą, pasirinkti specialistus, su kuriais tau pakeliui. Kalbu apie vertybinius dalykus, man labai svarbu, kad kolegos žvelgtų ta pačia kryptimi. 

Klinikoje taikote unikalų kaulo žiedo augmentacijos metodą, leidžiantį kaulo priauginimą ir implantaciją atlikti vienos operacijos metu vietoje įprastų dviejų, taip sutrumpinant pacientui gydymo trukmę net 6 mėnesiais. Paskaitas apie jį skaitote Vienos Medicinos universitete, dalyvaujate įvairiose  konferencijose. Kuria linkme, jūsų akimis, juda implantologijos mokslas ir kokių unikalių naujovių dar galima tikėtis?

Implantologija yra glaudžiai susijusi su protezavimu (dantų atkūrimu ant implantų). Ši sritis dabar labai sparčiai žengia į priekį. Anksčiau daug laiko užimdavo dantų technikų darbas, kurio paskubinti negalėdavai dėl rankiniu būdu atliekamų procesų. Skaitmenizacija ženkliai pagreitina šiuos procesus, tai labai džiugina ir gydytojus, ir pacientus. Šioje srityje progresas akivaizdus ir ateities odontologija be skaitmeninių sprendimų neįsivaizduojama.

Kita tendencija – iš medicinos srities. Aktyviai vykdomi genų inžinerijos tyrimai siekiant paskatinti fiziologinius ir biologinius gijimo, reabilitacinius procesus, kad implantai greičiau prigytų ir įsitvirtintų. Su šia sritimi taip pat siejama kokybinis proveržis. Tačiau jokios inovacijos nepadės, jeigu patys nesuprasime, jog burnos priežiūra turi būti reguliari – tik tada tiek savi dantys, tiek implantai tarnaus ilgai.