Vyriausybė kviečiasi mokytojų profsąjungas

Publikuota: 2018-11-30
Atnaujinta 2018-11-30 17:39
Andrius Navickas. Žygimato Gedvilos (15min.lt) nuotr.
Andrius Navickas. Žygimato Gedvilos (15min.lt) nuotr.

Vyriausybė pirmadienį rengia posėdį, kur svarstys biudžeto projektą ir su profsąjungomis aptars jų reikalavimus tobulinti etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį bei didinti pedagogų algas. Ketvirtadienį vyriausybė pasiūlė profsąjungoms, kad dėl mokytojų algų kėlimo būtų pasirašytas politinių partijų susitarimas, tačiau nepriėmus sprendimų dėl pedagogų atlyginimų Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusios derybos buvo atidėtos.

„Kartu su biudžeto projektu Vyriausybės posėdyje aptarsime ir visus pedagogų profesinių sąjungų siūlymus. Ministrų kabinetas visų pirma atsižvelgs į 2019 metais prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus. Bus ieškoma realių galimybių ir konkrečių būdų skirti daugiau lėšų švietimo sričiai, aptarsime ilgalaikį pedagogų poreikių įgyvendinimo planą“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojamas premjeras Saulius Skvernelis.

Jis atkreipia dėmesį, kad 2019 metų biudžeto projekte švietimo sritis jau dabar yra antra pagal lėšų didėjimą, kitąmet švietimo finansavimas augs 185 mln. eurų.

Pasak ministro pirmininko, derybose turi vyrauti ne emocijos ir dalijami nepamatuoti pažadai, o reikia sudėlioti įsipareigojimus taip, kad Vyriausybė juos tikrai įgyvendintų.

Sutarė dėl 10 punktų, bet derybas atidėjo

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį per daugiau nei 13 valandų vykusias derybas ministrė Jurgita Petrauskienė ir profsąjungos iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.

Dauguma šių punktų buvo pasiūlyti nestreikuojančių profsąjungų, o dėl Andriaus Navicko vadovaujamos streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimų sutarta nebuvo ir derybos atidėtos.

Jose kol kas nepavyko susitarti dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu. Vyriausybė teigia, kad tai papildomai kainuotų 130 mln. Eurų, o naujus įsipareigojimus dėl mokytojų algų kėlimo įmanoma prisiimti tik nuo 2020 metų. A. Navicko profsąjunga reikalauja koeficientus kelti nuo 2019-ųjų.

Atidėjus derybas, liko neaptarti klausimai dėl nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, visiems reikalavimams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. Eur.

Siūlo susitarti tarp partijų

„Vienas iš pasiūlymų būtų inicijuoti susitarimą tarp partijų“, – derybose sakė premjero patarėja Unė Kaunaitė.

Pasak jos, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis matytų tokio susitarimo galimybę.

„Pagrindinis tokio susitarimo tikslas būtų garantuoti, jog mokytojų atlyginimai negalės būti žemesni pasirinkto lygio. Mes įgyvendinome panašų susitarimą krašto gynybos srityje, tokia praktika pasiteisino ir kalbant apie medikų atlyginimus. Siūlome mokytojų profesinių sąjungų, valdžios institucijų, politinių partijų vadovams apsispręsti dėl esminių tokio susitarimo sąlygų, kurios garantuotų ilgalaikį ir tvarų mokytojų darbo užmokesčio augimą“, – penktadienį išplatintame Vyriausybės pranešime cituojamas p. Skvernelis.

Jis taip pat pabrėžė, kad „tik vykdant struktūrines reformas gali būti sprendžiamas dešimtmečius marinuotas pedagogų atlyginimų finansavimo klausimas“.

Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė ir p. Kaunaitė taip pat pasiūlė, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.

Tačiau streikuojančios p. Navicko profsąjungos nariai teigė, kad tokie pasiūlymai netinka, ir reikalauja mokytojų atlyginimų koeficientus didinti penktadaliu.

Svarstant šį klausimą derybos atsidūrė aklavietėje. Laukdami sprendimų, kelios dešimtys mokytojų žada praleisti antrą naktį ministerijos patalpose.

„Mes tų pažadų, ministre, turėjome sočiai. Buvę tą žadėjo, jūs tą žadate. Dabar vietoje tų veiksmų jūs mums siūlote partijų susitarimą“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius.

„Mums jau laukti atsibodo. Praėjo dešimt metų ir mūsų siekis yra proporcingai visiems padidinti valandinį įkainį per koeficientą, o ne per papildomus darbus (įgyvendinant etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį – BNS)“, – pridūrė jis.

Vyriausybė tokį pasiūlymą atmeta, nes teigia neturinti galimybių numatyti 130 mln. Eur kitų metų biudžete šiai idėjai įgyvendinti.

„Finansinių galimybių neadekvatiems sprendimams šiandien nėra“, – pareiškė švietimo ir mokslo ministrė Petrauskienė.

Tuo tarpu penktadienį penkios švietimo darbuotojų profsąjungos penktadienį paragino visas parlamentines partijas pasirašyti susitarimą dėl papildomų 300 mln. eurų skyrimo švietimui.

„Ketvirtadienį po dvylika su puse valandos trukusių sunkių derybų su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ir jos komandos nariais, paaiškėjo, jog visų šalies švietimo profesinių sąjungų iškeltiems reikalavimams įgyvendinti reikalinga beveik 300 mln. eurų suma. Siūlome visoms parlamentinėms partijoms nedelsiant pasirašyti susitarimą, kuriame būtų sutarta dėl minėtos 300 mln. eurų sumos skyrimo, sprendžiant iškeltas problemas, kurių ignoravimas toliau gilins švietimo sistemos krizę“, - rašoma penktadienį išplatintame profsąjungų kreipimesi. 

Jį pasirašė Švietimo ir mokslo profesinė sąjungos „Solidarumas“ vadovė Ramutė Minkevičienė,  „Sandraugos“ vadovas Kęstutis Juknis, Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas bei Mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjungos vadovas Ramūnas Znutas. 

Anot profsąjungų lyderiu, tokiu susitarimu bus pademonstruotas realus, o ne deklaratyvus rūpestis švietimu.

Partijos remia idėją susitarti dėl švietimo finansavimo

Parlamentinių partijų vadovai penktadienį parėmė Vyriausybės idėją susitarti dėl švietimo finansavimo, bet opoziciniai konservatoriai sako, kad siekiant reikšmingai gerinti mokytojų padėtį reikia atšaukti dalį kitąmet įsigaliosiančios mokesčių pertvarkos.

„Šis susitarimas būtų svarbus dėl švietimo sistemos ateities, siekiant išvengti įvairių politinių manipuliacijų, ir galų gale būtų užtikrintas stabilumas šioje srityje, kad mokytojai galėtų ramiai dirbti, o mokiniai – mokytis", – pranešime cituojamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Opozicinių konservatorių, turinčių antrą pagal dydį frakciją Seime, pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė esąs už susitarimą.

Jis ragino Vyriausybę pinigų švietimui finansuoti paimti atidedant kitąmet įsigaliosiančius pokyčius dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio. Pasak politiko, taip kitų metų biudžete atsirastų laisvi 350 mln. eurų.

„Kitu atveju tai bus taip pat tuščia, kaip buvo iki šiol“, – BNS sakė G. Landsbergis.

„Norint išskirti vieną ar kitą sritį, pasakyti, kad ji yra prioritetinė, kad reikia kelti prestižą šioje valstybės valdomoje srityje, tam reikia labai rimtos finansinės injekcijos“, – pridūrė jis.

Valdančiosios koalicijos partnerių Socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas BNS sakė taip pat palaikąs partijų susitarimo iniciatyvą, tačiau pridūrė, kad tartis dėl papildomų lėšų švietimui būtų galima nebent svarstant 2020 metų biudžetą.

Jo teigimu, tartis dėl papildomų šimtų milijonų eurų jau kitų metų biudžete, kuris iš esmės sudėliotas, yra nerealu.

„Reikėtų ieškoti įvairių šaltinių, galbūt ir tam tikrų mokesčių pakeitimų. 300 mln. Eur papildomai 10 mlrd. Eur biudžete nelengvas dalykas, bet įmanomas“, – teigė socialdarbiečių lyderis.

„Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Liberalų sąjūdžio atstovai taip pat teigė esą už partijų susitarimą.

„Problemos sistemoje glūdi sisteminės, struktūrinės, jas užčiuopė ir profsąjungos, ir politikai“, – kalbėjo liberalsąjūdiečių pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

„Turime pavesti Vyriausybei, kad per ateinančius 2019 metus pažiūrėtų ir spręstų šitą klausimą“, – sakė „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

LLRA-KŠS frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė tvirtino, kad ilgalaikių įsipareigojimų mokytojams įgyvendinimas leistų padidinti šios profesijos prestižą.

Derybos dėl „pinigų dalybų“

Ministrė ketvirtadienį siekė įtikinti pedagogų atstovus, kad mokytojų atlyginimai ir taip augs daugiau nei penktadaliu, nes rugsėjį įvedus etatinį apmokėjimą jie didėjo 14%, o pabaigus įgyvendinti pertvarką algos augtų dar 9%.

Visgi p. Navicko profsąjungos atstovai teigė, kad tokį didėjimą pajus ne visi pedagogai, nes ministrės pateikiami skaičiai yra vidurkiai, o koeficientų augimas leistų padidinti algas visiems mokytojams.

Per daugiau nei 13 valandų vykusias derybas ministrė ir profsąjungos iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip taisyti etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.

Koeficientų didinimas buvo pirmas klausimų, kuriems reikia papildomų asignavimų, pakete.

Atidėjus derybas, liko neaptarti klausimai dėl nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.

Pasak Švietimo ministerijos, visiems pasiūlymams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. Eur.

„Siūlymai, kurie kainuoja virš 200 mln. papildomų Eur biudžete, turint galvoje, kad šiuo metu biudžeto projekte švietimui yra skirta papildomai 180 mln. Eur, yra neadekvatūs ir tai yra destruktyvu“, – tvirtino p. Petrauskienė.

Ji apgailestavo, kad derybos dėl etatinio mokytojų apmokėjimo virto derybomis dėl „pinigų dalybų“.

„Dėl siūlymų, kaip tobulinti sistemą, sutarimai rasti. Tačiau panašu, kad pagrindinė mintis tų kategoriškų reikalavimų yra ne išspręsti problemas, kurias kelia mokytojai, bet tiesiog neatsižvelgiant į jokius siūlymus reikalauti papildomų lėšų“, – kalbėjo ministrė.

Ponia Petrauskienė teigė, kad yra atvira svarstymams dėl nekontaktinių valandų skaičiaus priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams didinimo nuo rugsėjo. Finansų ministerijos duomenimis, padidinti šių valandų skaičių iki šešių per savaitę kainuotų apie 13 mln. Eur.

Pyksta dėl sugaišto laiko

Ponas Navickas teigė esąs pasirengęs kalbėtis su partijomis dėl finansavimo didinimo švietimui, tačiau sprendimų dėl algų kėlimo tikisi dar šiemet.

Jis žada, kad pedagogų streikas bus tęsiamas.

„Mes tikimės, kad čia atvyks arba Seimo frakcijų nariai, arba Seime bus organizuojamas susitikimas ir ieškoma finansinių galimybių išspręsti mūsų reikalavimus ir atkurti ugdymo procesą“, – sakė mokytojų atstovas.

„Nuo tos pozicijos neatsitraukiame, streikai plečiasi. Gauname naujus duomenis, kad prie streiko jungiasi daugiau mokyklų“, – pridūrė jis.

„Apmaudu, kad politikams nerūpi vaikai ir mokytojai, ir jie toliau priešina visuomenę“, – kalbėjo A. Navickas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis kaltino ministeriją, jog ši nepateikė jokio pagrindimo, kodėl kitąmet švietimo sistemai negalima skirti daugiau lėšų, nei numatyta biudžeto projekte.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius tvirtina, kad profsąjungoms ir ministerijai susitarti nepavyksta dėl p. Navicko elgesio.

„Bijau, kad gali nepavykti dėl vienos organizacijos vadovo, pabrėžiu, vadovo, o ne jo komandos, nenoro prisiimti atsakomybę už pasiektus susitarimus“, – teigė p. Jurgelevičius.

Antrą naktį ministerijoje nakvosianti Elektrėnų Versmės gimnazijos mokytoja Diana Niparavičienė BNS sakė, kad „13 valandų sugaišome visiškai be reikalo“.

„Nors šiandien ryte atrodė, kad poslinkiai yra ir mes buvome nusiteikę optimistiškai, (...) bet panašu, kad ministrė iš anksto žinojo, jog tų milijonų nėra“, – kalbėjo pedagogė.

  Kelios dešimtys vėl nakvos ministerijoje


Kelios dešimtys streikuojančių mokytojų penktadienio vakarą toliau nesitraukė iš Švietimo ir mokslo ministerijos patalpų, tuo metu pastatas buvo užrakintas.

Iš streiko prie Seimo grįžtantys kiti mokytojai į pastatą pro užrakintas duris patekti negalėjo, dalis jų į ŠMM pateko pro pravertą langą.

Į ŠMM pro pastato langą įlipo ir streikuojančių mokytojų lyderis p. Navickas.

„Na, taip yra turbūt ir Šventam Rašte parašyta, jeigu neatidaro durų, reikia lipt per langą“, – sakė A. Navickas ir pripažino, jog keistai jaučiasi įlipęs pro langą.

Šiuo metu, anot BNS korespondento, pastate yra apie 20 mokytojų. Ministerijos sargas teigia gavęs nurodymą išleisti iš pastato norinčiuosius išeiti, tačiau į jį nieko neįleisti.

„Mes tebesame čia ir liksime. (...) Švietimo ministerija – mūsų bažnyčia. Iš čia gi viskas, tai mes jaučiamės šitos sistemos dalis ir visai teisėtai šituose namuose jaučiamės. Mes suprantame, kad atrodo tikriausiai keistai, bet neturime kitų galimybių, nematome, ką dar galėtume, kaip dar kreiptis“, – BNS penktadienį sakė Zarasų Ąžuolo gimnazijos biologijos mokytoja Eglė Naprienė.

Paklausta, ar mokytojai bus penktadienį išprašyti iš ministerijos, ministrė Jurgita Petrauskienė portalui lrytas.lt tikino, kad „tai būtų  geriausias sprendimas patiems mokytojams". Tuo pačiu ji aiškino, kad tai nėra jos sprendimas ir mokytojai nėra varomi.

Atsakydama į ministrės Jurgitos Petrauskienės kritiką dėl nekonstruktyvaus protesto būdo, mokytoja iš Zarasų teigė, kad kitos priemonės jau buvo išnaudotos. 

„Jei tu nuo piliečių rašai raštą, rengi su piliečiais mitingą, jei vaikai ateina palaikyti, jei tėvai sako, kad palaiko, jeigu stovi 120 mokyklų ir visa tai neduoda nieko. Tai ką tada?“ – kalbėjo p. Naprienė.

Ji teigė, jog streikuojantys mokytojai žada likti ministerijos pastate visą savaitgalį ir dar ilgiau – kol pavyks susitarti.

„Nes mes norime sulaukti mums asmeniškai kiekvienam, ir valstybei, ir mūsų vaikams labai svarbaus sprendimo. Mes tris savaites streikuojame, vaikai nesimoko, tai labai slegia, labai sunku“, – kalbėjo pedagogė.

Pasak jos, apsaugos darbuotojai pavakare bandė išprašyti pastate buvusias 12 mokytojų, tačiau galiausiai joms leista likti pastate. 

Anot p. Naprienės, ministerijos darbuotojai išnešė minkštuosius baldus, ant kurių prieš tai kelias naktis turėjo galimybę miegoti mokytojai.

„Sofkučių nebeturime, kėdžių iš po užpakalio neištraukė, sakė, kad į tualetą galėsime nueiti pirmame aukšte ir lyg judam po koridorių. (...) Sako, ateina pastiprinimas. Mes tikimės, kad yra XIX amžius, demokratiška teisinė valstybė, tai nebijome“, – BNS pasakojo mokytoja E. Naprienė.

Tęsiantis pedagogų streikams dėl etatinio mokytojų apmokėjimo ir didesnių algų, penktadienio pavakare keli šimtai mokytojų, juos palaikančių moksleivių ir kitų žmonių mitingavo prie Seimo.

Dalies mokytojų streikai tęsiasi jau trečią savaitę.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, mokytojų atlyginimas iki mokesčių trečią šių metų ketvirtį pasiekė 952 euro ir jau viršija šalies vidutinį atlyginimą, jis yra 936 eurai, pranešė Vyriausybė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

FOTOGALERIJA Mokytojų streikas ŠMM (16 nuotr.)

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Buvęs LB Bankininkystės tarnybos vadovas prisijungė prie investavimo startuolio 2

Mindaugas Vaičiulis, anksčiau vadovavęs Lietuvos banko Bankininkystės tarnybai, tapo australiškų šaknų...

Rinkos
14:26
Šalyje yra 18.700 laisvų darbo vietų 22

Antrojo metų ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18.700 laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, arba 500...

Vadyba
10:06
70% įmonėse diegiamų pokyčių žlunga: kaip to išvengti Premium 6

Nors pokyčiai yra neatsiejama verslo dalis, tačiau dažnam darbuotojui jie kelia stresą ir pasipriešinimą.

Vadyba
2019.08.22
A.Škarnulis palieka Lietuvos banką, dirbs Pasaulio banke 8

Andrius Škarnulis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas, palieka Lietuvos banką.

Rinkos
2019.08.22
„Dev­bridge Group“ amerikietišką darbo kultūrą diegia Lietuvoje Premium 5

Kai specialistas nėra tik užsakymų vykdytojas, o jam suteikta visiška atsakomybė už kuriamą produktą, įmonė...

Vadyba
2019.08.21
SEB bankas ir toliau investuos į Lietuvos jaunimo verslumo ugdymą Verslo tribūna

„Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) mecenatas SEB bankas, jau dvejus metus įsitraukęs į vyresniųjų klasių...

Vadyba
2019.08.21
Paskirtas VŠT direktorius, buvęs įmonės vadovas dirbs „Lietuvos geležinkeliuose“ 14

Gerimantas Bakanas paskirtas sostinės savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) vadovu.

Vadyba
2019.08.21
Paskirta „LG Cargo“ Operatyvinio valdymo departamento vadovė 19

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovės „LG Cargo“ Operatyvinio valdymo departamentui nuo rugpjūčio...

Vadyba
2019.08.20
Ar galima bendrovės vadovo darbo sutartį nutraukti darbdavio valia nesant darbuotojo kaltės? Verslo tribūna

Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse, skirtingai nei ankstesniame, įtvirtintas juridinio asmens vadovo...

Vadyba
2019.08.20
Keičiasi „Achemos grupės“ vadovas 26

Keičiasi koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius. Valdybos sprendimu į šias pareigas paskirtas...

Vadyba
2019.08.20
„Tasker“ ir Lietuvos pašto projektas „Ateities laiškininkai“ – naujas žingsnis į efektyvų klientų aptarnavimą Verslo tribūna 4

Spaudos, laiškų, siuntinių ar sumokėti mokesčių – į artimiausią pašto skyrių. Toks iki šiol buvo atokesnėse...

Verslo aplinka
2019.08.20
Lietuvos smulkiesiems įprasti produktai paklausūs Kinijoje, bet sėkmei trūksta vadybos darnos  Premium

Kinijoje, kur bet koks kontaktas jau atrodo vertas ilgo darbo, nišinius produktus galėtų realizuoti daug...

Gazelė
2019.08.20
JAV verslo milžinės: pelnas – nebe pagrindinis tikslas 19

Didžiosios JAV įmonės nori pakeisti apibrėžimą, kas yra verslo tikslas.

Rinkos
2019.08.19
Mirė „Jysk“ įkūrėjas L. Larsenas

Mirė Larsas Larsenas, vienas turtingiausių Danijos verslininkų, bendrovės „Jysk“ įkūrėjas, praneša įmonė. Jam...

Vadyba
2019.08.19
Vilniaus universitetas skelbia rektoriaus konkursą 6

Vilniaus universiteto (VU) Taryba skelbia viešą tarptautinį konkursą VU rektoriaus pareigoms eiti. Šiuo metu...

Vadyba
2019.08.19
4 dienų darbo savaitė: įmonių patirtis  Premium 5

Verslas vis drąsiau bando trumpesnę darbo savaitę. Įmonių patirtis rodo, kad sutrumpinus darbo valandas...

Vadyba
2019.08.18
Išsiaiškino, kokio amžiaus darbuotojai diskriminuojami labiausiai  8

Nors darbo rinkoje specialistų tragiškai trūksta, tačiau vyresnio amžiaus darbuotojai neslepia susiduriantys...

Vadyba
2019.08.17
„Lietuvos geležinkelių“ valdyboje – naujas nepriklausomas narys  11

Susisiekimo ministerijos kontroliuojamos įmonės valdybą papildė 7-asis narys – švedas Matsas Hansonas.

Prekybos tinklų algų medianos: „Lidl“ ir „Norfa“ jos išlieka didžiausios 22

Tarp didžiausių prekybos tinklų vidutinio darbo užmokesčio mediana išsiskiria mažmeninės prekybos tinklas...

Prekyba
2019.08.16
Muzikos festivalis Latviją garsina tarptautinėje erdvėje Verslo tribūna

„Kas galėtų londonietį ar Berlyno gyventoją sudominti atvykti į Latviją?“ Atsakymo į šį klausimą paieškos...

Laisvalaikis
2019.08.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau