Nauji Konkurencijos tarybos įgaliojimai gali būti skausmingi įmonėms

Konkurencijos įstatymo pakeitimai teikiami įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą. Įdomu tai, kad ši Direktyva dar nėra įsigaliojusi. Diskusijos dėl jos teksto baigėsi vos prieš savaitę, o valstybės narės turi dvejus metus (šiuo atveju iki 2021 m.) perkelti Direktyvą į nacionalinę teisę. Tačiau Vyriausybė jau parengė ir teikia Seimui ją įgyvendinančias priemones ir siekia jų įsigaliojimo nuo 2019 m. liepos 1 d.

Įstatymo projekte – pagrindas didesnėms baudoms ir papildytas sankcijų sąrašas

Įstatymo projekto rengėjos Ūkio ministerija ir Konkurencijos taryba siūlo išplėsti procedūrinių pažeidimų, už kuriuos galėtų būti skiriamos vienkartinės ir periodinės baudos, sąrašą bei papildyti įmonėms taikomas sankcijas.

Pavyzdžiui, projekte siūloma numatyti baudas siekiančias iki vieno proc. bendrųjų metinių pajamų už nepateiktus, klaidingus ar neišsamius paaiškinimus konkurencijos tyrimo metu. Už nustatytų laikinųjų priemonių ar prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą būtų taikomos baudos net iki dešimties proc. metinių pajamų. Tokio pat dydžio bauda šiuo metu skiriama įmonėms, kai Taryba nustato Konkurencijos įstatymo pažeidimą – konkurenciją ribojančius pažeidimus ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

Įpareigojimai keisti įmonės struktūrą ir atlygis už įrodymų pateikimą

Įstatymo pakeitimai suteiktų Tarybai įgaliojimus taikyti ūkio subjekto struktūrą keičiančias priemones siekiant nutraukti Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Priėmus įstatymo projektą, Konkurencijos taryba galės savo nustatytais terminais ir sąlygomis įpareigoti įmonę pakeisti savo struktūrą, reorganizuoti įmonę, parduoti ją, jos turtą ar akcijas.

Taip pat projektu išplečiamas asmenų, iš kurių galėtų būti gaunami žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai atliekant tyrimus, sąrašas. Taryba turės teisę gauti paaiškinimus iš bet kurio asmens, galinčio turėti jos tyrimui reikšmingos informacijos. Priėmus projektą nebeliktų sąlygos, kad asmuo, teikiantis paaiškinimus, turi būti susijęs su tikrinamo ūkio subjekto veikla. Beje, projektu nustatomas atlyginimo už įrodymų pateikimą institutas, kuris leistų fiziniams asmenims pateikti įrodymus apie draudžiamus susitarimus ir už tai gauti nuo tūkstančio iki šimto tūkstančių eurų siekiančią vienkartinę išmoką.

Susiaurinami pagrindai, kuriais įmonės galėtų įsipareigoti pašalinti pažeidimą ir negauti baudos

Konkurencijos taryba tik septynis kartus nuo 2004 m. (paskutinį kartą – 2011 m.) nutraukė tyrimą, o ne skyrė baudą, kai pažeidimu įtariama įmonė teisiškai įsipareigojo pašalinti pažeidimus ir atkurti konkurencijos sąlygas. Tai yra kiek kitokia tendencija lyginant su Europos Komisija, kuri beveik pusę savo pradėtų pažeidimų tyrimų užbaigia įmonėms prisiėmus įsipareigojimus.

Įstatymo projekte numatyta, kad, jei įmonė įsipareigos pašalinti pažeidimus, Taryba galės nutraukti tyrimą tik pažeidimų dėl konkurenciją ribojančių susitarimų ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais. Pagal dabar galiojantį įstatymą Taryba gali neskirti įmonei baudos jai prisiėmus įsipareigojimus ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai koncentracija vykdoma apie tai nepranešus ar negavus leidimo, kai nevykdomi ar netinkamai vykdomi Tarybos nurodymai pateikti informaciją ar kitaip kliudyta atlikti tyrimą. Taigi, priėmus projektą, už pažeidimus, kurie padaryti Tarybai atliekant tyrimo veiksmus, bus skiriamos baudos. Neliks galimybės, kad tyrimai dėl kitokių pažeidimų galėtų būti nutraukti įmonei pašalinus pažeidimą ir prisiėmus įsipareigojimus.

Siūlomi Konkurencijos įstatymo pakeitimai ir Tarybai suteikiami nauji bei platesni įgaliojimai atliekant konkurencijos tyrimus turės svarbią reikšmę įmonėms, ginančioms savo teises tyrimų metu, todėl ūkio subjektai turėtų šiuos pakeitimus tinkamai įvertinti.