Properšos talentų žemėlapyje

Talentų reitingą nuo 2005 m. sudaro IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse vyksta darbuotojų ugdymas, talentingiausių pritraukimas ir jų išlaikymas. Reitinge dalyvauja 63 šalys, jis dėliojamas pagal tris kriterijų grupes. Tose grupėse Lietuva užima skirtingas vietas, tačiau bendrame reitinge mūsų šalis smunka žemyn – pernai net 9 pozicijomis. Geriausią poziciją Lietuva buvo užėmusi 2015 m. – buvome 23-ioje vietoje.

VšĮ „Versli Lietuva“ (VL), apibendrindama reitingo rezultatus, teigia, kad besitęsiantis kritimas rodo, jog švietimo sistemos, darbo rinkos subalansavimo ir emigracijos suvaržymo problemos Lietuvoje nėra iš esmės sprendžiamos. Patrauklumo kriterijų grupėje Lietuva aukštai vertinama tik pagal pragyvenimo kaštų lygį – čia užimame 9-ą vietą. Bendroje patrauklumo, kuris vertina šalies galimybes pritraukti talentų iš kitų šalių, rodiklių grupėje Lietuva pakilo 2 laipteliais aukštyn, tačiau vis tiek tėra tik 46-oje vietoje.

Trečioje rodiklių grupėje – pasirengimo, kuris vertina šalies darbo jėgos kiekį ir kokybę, – Lietuva stabiliai išlaikė 45-ą vietą. Pagal reitingą mūsų šalyje santykinai mažai dėmesio skiriama gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymui mokyklose, yra žemas finansinis raštingumas, prastai vertinama visa švietimo sistema (39-a vieta), o tai lemia atotrūkį tarp verslo poreikių ir darbo jėgos kvalifikacijos. Pasak Vadimo Ivanovo, VL Tyrimų ir analizės skyriaus vadovo, blogiausio vertinimo (62-a vieta) Lietuva susilaukė dėl sparčiai mažėjančios darbo jėgos.

„Mums koją pakiša didelė emigracija – pagal protų nutekėjimo kriterijų esame 53-i. Nors darbo rinkoje situacija įtempta, įmonių požiūris į talentų pritraukimą ir išlaikymą per metus ir toliau blogėjo“, – aiškina analitikas. O įmonių atstovai tikina, kad nėra šalies, kurioje būtų lengva rasti darbuotojų. Monika Laukaitė, Izraelio internetinių portalų kūrimo platformą valdančios bendrovės „Wix“ padalinio Lietuvoje vykdomoji direktorė, VŽ aiškino, kad jeigu į žmones investuojama, jie motyvuojami, su komanda tinkamai bendraujama ir įmonėje vyrauja ne gręžiamasis, o puoselėjamasis grįžtamasis ryšys, tuomet talentų pritraukti lengviau. Verslo konsultantai teigia, kad aukštos kvalifikacijos specialistams veiklos turinys, darbo aplinka, organizacijos kultūra, santykiai su vadovu, asmeninė atsakomybė yra svarbiau ir visų šių dalykų didesne alga nekompensuosi. O štai Y ir Z kartos darbuotojams svarbi organizacijos socialinė atsakomybė, t. y. įmonės dalyvavimas įvairiose socialinės atsakomybės veiklose.

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama į Lietuvą pritraukti aukšto lygio mokslininkų ir sugrąžinti išvykusius tyrėjus, metų pradžioje paskelbė šiam tikslui skirsianti 20 mln. Eur. Lėšas numatoma skirti ne tik moksliniams tyrimams, tyrimo grupės narių atlyginimams ir komandiruotėms, bet ir tyrėjų iš užsienio persikėlimo išlaidoms kompensuoti. Kvietimai tyrėjų iš užsienio koordinuojamiems projektams turėjo būti paskelbti pirmoje šių metų pusėje. Spalį ministerija pranešė apie pirmuosius rezultatus: 13 tarptautinio lygio mokslininkų kitų metų pradžioje atvyks į Lietuvos universitetus ir mokslo institutus įgyvendinti pažangiausių mokslo projektų.

„Stiprinant Lietuvos mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo kokybę ir tarptautiškumą, ši mokslininkų susigrąžinimo programa ypač reikšminga. Atvykstantys mokslininkai – tiek užsieniečiai, tiek lietuviai – dalysis tarptautine moksline patirtimi ir naujais tyrimų metodais. Tikimės, kad projektams pasibaigus nemažai jų liks Lietuvoje“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. Pasak jo, tai, kad aukšto lygio mokslininkai atvyksta iš tarptautinėje erdvėje vertinamų mokslo ir studijų institucijų, tokių kaip Toronto ar Notingamo universitetai, reiškia, kad jie gerai vertina galimybes Lietuvoje įgyvendinti savo mokslo idėjas.

Į Lietuvą pakviesti atvykti mokslininkai, vykdantys tyrimus srityse, atitinkančiose Lietuvos sumaniosios specializacijos strategiją, numatantys kurti inovatyvias technologijas, produktus, procesus. Daugiausia mokslininkų – 5 – atvažiuos į Vilniaus universitetą, Kauno technologijos universitete darbuosis 3, Fizinių ir technologijos mokslų centre – 2, po aukščiausio lygio mokslininką pritraukė Inovatyvios medicinos centras, Gamtos tyrimų centras ir Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

13-ai ketverių metų trukmės projektų pirmuoju kvietimu skiriama 11,895 mln. eurų ES lėšų. Iš viso finansavimo konkursui buvo pateiktos 24 paraiškos. Dar šiais metais planuojama skelbti antrą kvietimą, kuris turėtų būti orientuotas į aukšto tarptautinio lygio užsienio profesorių pritraukimą.

VŽ nuomone, pirmosios šios iniciatyvos kregždės galbūt išpranašaus Lietuvai talentų pritraukimo, sugrąžinimo ir svarbiausia jų išlaikymo pavasarį. Aukšta vieta pasauliniame talentų reitinge reikštų ir didesnį šalies patrauklumą investicijoms, stiprintų jos ūkio konkurencingumą.

Rašyti komentarą