Kuo aukščiau karjeros laiptais kyla vadovas, tuo daugiau reikia finansinių žinių

– Kam skirtas ISM Vadovų magistrantūros Valdymo apskaitos modulis, kas jo dalyviai?

– Modulis orientuotas į vadovus, kurie darė karjerą nebaigę specializuotų vadybos ir finansų studijų. Labai daug lietuviško ir ne tik kapitalo įmonių vadovų užauga iš specialistų, darančių karjerą, taigi jiems reikia įgyti specialių, vadovui reikalingų finansinių žinių.

Dažnai pastebiu, vadovai bijo prisipažinti, kad nesupranta finansinės informacijos, nevaldo skaičių. Jie dalyvauja aukščiausio lygio diskusijose ir nesupranta, iš kur ta informacija ir skaičiai, negali tinkamai perskaityti, pavyzdžiui, balanso, pelno nuostolio ataskaitų, nesupranta kaštų struktūros. Tokie specialistai savo skyriaus veiklą išmano, bet negali pasakyti, kaip vienas ar kitas verslo sprendimas prisideda prie įmonės vertės didinimo, nes trūksta žinių. Ko mes modulyje išmokstame? Išlaisviname juos iš finansų bei skaičių baimės ir mokome priimti įmonės vertę didinančius, valdymo apskaitos informacija paremtus sprendimus.

– Ko mokomasi Valdymo apskaitos modulyje?

– Modulio struktūra atliepia vadovų poreikį gauti bazinių finansų valdymo žinių, vėliau tobulinant kaštų ir finansinės analizės įgūdžius, o po to juos integruoti, kai priimami investicinių projektų vertinimo ar verslo vertės didinimo sprendimai.

Pradedame nuo paprastų dalykų – finansų apskaitos pagrindų, balanso, pelno nuostolio ataskaitos supratimo. Vadovai dažnai daro klaidų, nes nežino, kaip ir kada užskaitomos pajamos arba sąnaudos. Kartais pasitaiko kuriozinių situacijų, pvz., vienos įmonės Rinkodaros skyrius sutaria su Finansų skyriumi, kad metų pabaigoje daugiau išlaidų nedarys, nes visiems reikia pasiekti numatytus rodiklius, kad gautų priedus. Tačiau Rinkodaros skyrius paskelbia akciją. Sausį skaičiuojami praėjusių metų finansiniai rezultatai, o įmonės pelningumas ne toks, kokio tikėtasi. Atlikęs analizę finansų vadovas mato, kad Rinkodaros skyriuje buvo neplanuotų sąnaudų. Šio padalinio vadovas aiškina, kad taip neturėtų būti, nes sąskaitas jie apmokės sausį. Tai klaidingo apskaitos supratimo chrestomatinis pavyzdys, kai manoma – gruodį sąskaitos neapmokėjo, tai ir sąnaudų nėra, o kadangi apmokės sausį, tai ir sąnaudos skaičiuosis sausį. Tokie nesusipratimai keičia finansinius rezultatus, o kartu ir įmonės veiklos vertinimą.

Kitas dalykas, kurio mokoma – kaštų apskaita. Kaip priskirti kaštus paslaugai ar produktui, kurią teikia įmonė? Tiesioginius kaštus, susijusius su gamyba, paslaugomis, darbuotojų užmokesčiu ar medžiagų sąnaudomis, dažniausiai mokama priskirti tinkamai. Bet kai reikia paskirstyti pridėtinius kaštus, pvz., kiek gaminamam produktui tenka Rinkodaros ar Personalo skyriaus, bendro biuro, aptarnaujančio kelis gamybos padalinius, kaštų, jie suskaičiuojami netinkamai arba visai nepriskaičiuojami.

Dažnai paaiškėja, kad paskirsčius pridėtinius kaštus visiškai keičiasi produktų pelningumas, pvz., produktui reikia nedaug medžiagų, bet brangiai kainuoja jo reklama ir įvedimas į rinką. Taigi, sąnaudų yra daug bei įvairių ir jei visa grandinė nėra įvertinama, nematomas bendras paveikslas. Šiame modulyje išmokstama susiskaičiuoti savo produktų ir teikiamų paslaugų kaštus. Dažnai pasitaiko, kad tas produktas, kuris tariamai buvo pelningiausias, iš tikrųjų yra nepelningas. Vadovus ištinka šokas, nes jiems tenka keisti strategiją arba daugiau dėmesio skirti tiems produktams, kurie buvo nuvertinti.

Be to, vadovai kartais visiškai neįvertina įrengimų arba darbo laiko sąnaudų paslaugai suteikti ar produktui pagaminti. Pvz., mūsų dalyvis, įmonės vadovas, pasiskaičiavęs įsitikino, kad brangūs įrengimai naudojami tik pusę darbo laiko. Tad kyla klausimas, ar reikia gaminti produktus, kurie reikalauja specialių, bet neišnaudojamų įrengimų?

O siuntų tarnybos vadovė paskaičiavo, kad vienai siuntai pakrauti darbuotojas užtrunka net 8 minutes, nors siuntą reikia tiesiog paimti iš lentynos ir pakrauti į automobilį – tai trunka ne daugiau kaip minutę.

Taigi, nors įvairūs rodikliai atrodo geri, bet išanalizavus paaiškėja, kokią įtaką jie daro finansiniams verslo rezultatams ir kur slypi galimybės didinti efektyvumą.

– Kokie dar klausimai aktualūs modulio dalyviams?

– Dar yra keli esminiai aspektai, vienas jų – investicinių projektų vertinimas. Labai dažnai neįvertinama, kad pinigai turi savo kainą. Taip, yra infliacija, mažinanti pinigų vertę, bet kiekvienas finansininkas, investavęs į verslą, nori gauti grąžos. Standartinis reikalavimas – 15–20% metinės grąžos nuo investuotų pinigų.

Kai sprendimai vertinami laiko, per kurį uždirbami pinigai, aspektu, tada labai aiškiai suvokiama, kad kiekviena diena turi savo vertę. Šių aspektų vadovai paprastai nevertina, jie nemato pinigų gavimo skirtumo šiandien ar po metų. Taigi, modulyje vadovai išmoksta vertinti investicinius projektus. Šios žinios padeda pasirinkti investicijų alternatyvas, patiems įvertinti, suprasti, ko reikalauti iš pavaldinių, kai jie ateina su idėja ir sako norintys investuoti.

Pavyzdžiui, vienos mėsos perdirbimo įmonės vadovė analizavo naujų produktų pelningumą. Įmonė kas mėnesį išleidžia po kelis naujus produktus, bet neįvertina, kiek kainuoja produktą išleisti į rinką. Paaiškėjo, kad paprastai naujas produktas nesulaukia savo naudos piko ir yra išimamas iš prekybos, o į rinką leidžiami nauji produktai. Tai, vertinant finansiniu aspektu, nuostolinga. Jei siekiama optimizuoti vertę, tai toks kiekis naujų produktų nereikalingas, reikia dirbti su esamais produktais ir didinti pelną. Į šiuos klausimus negalima atsakyti neatlikus finansinės, kaštų analizės ir investicijų atsiperkamumo vertinimo.

Yra dar keletas specialių temų, kurias spėjame apžvelgti per 16 dienų – tai subalansuotų rodiklių sistema, bendrovių valdysena (angl. corporate governance), gerosios pasaulinės bendrovių finansų valdymo ir kontrolės praktikos. Analizuojame ir mokesčių temą: kaip mokami pagrindiniai įmonių mokesčiai, kaip juos optimizuoti.

– Bet modulio dalyviai yra ne tik padalinių, bet ir įmonių bei organizacijų vadovai. Kodėl jie ateina mokytis?

– Vadovai, kurie mokosi šiame modulyje, yra puikūs savo srities specialistai, bet paprastai stokoja finansinių žinių arba yra jas primiršę, dažnai finansinių žinių jiems iki tol nereikėjo, trūksta sisteminio požiūrio. Vadovai ateina, kad gautų įgūdžių ir kartu išmoktų priimti geresnius sprendimus.

Yra daugybė pavyzdžių, kai modulį baigę specialistai padarė karjerą ir tapo aukščiausios grandies vadovais, nes gebėjo rasti bendrą kalbą su akcininkais ir pateikti puikiai parengtą pasiūlymą, darantį įspūdį priiminėjantiems svarbiausius verslo sprendimus.

Taigi, modulyje mokosi ir pačių didžiausių šalies įmonių padalinių vadovai, pvz., rinkodaros, personalo, pardavimų, ir mažesnių bei vidutinių įmonių vadovai. Kuo aukščiau karjeros laiptais kyla vadovas, tuo daugiau ir gilesnių finansinių žinių prireikia, siekiant pagrįsti savo sprendimus ir kurti pridėtinę įmonės vertę.

Priėmimas į Vadovų magistrantūros 2019 m. pavasario semestrą jau prasidėjo. Kviečiame teikti dokumentus: https://my.ism.lt