Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kuo aukščiau karjeros laiptais kyla vadovas, tuo daugiau reikia finansinių žinių

Publikuota: 2018-11-26
Dalia Kolmatsui, ISM Vadovų magistrantūros Valdymo apskaitos modulio vadovė.
Dalia Kolmatsui, ISM Vadovų magistrantūros Valdymo apskaitos modulio vadovė.

„Kiekvienas vadovo priimamas sprendimas turi būti vienaip ar kitaip pagrįstas finansine informacija, o ne intuicija, kaip dažnai nutinka. Finansai yra pagrindas, ant kurio įmonės vadovai stato savo veiklą,“ – pokalbį apie valdymą ir finansų išmanymą pradeda dr. Dalia Kolmatsui, ISM Vadovų magistrantūros Valdymo apskaitos modulio vadovė.

– Kam skirtas ISM Vadovų magistrantūros Valdymo apskaitos modulis, kas jo dalyviai?

– Modulis orientuotas į vadovus, kurie darė karjerą nebaigę specializuotų vadybos ir finansų studijų. Labai daug lietuviško ir ne tik kapitalo įmonių vadovų užauga iš specialistų, darančių karjerą, taigi jiems reikia įgyti specialių, vadovui reikalingų finansinių žinių.

Dažnai pastebiu, vadovai bijo prisipažinti, kad nesupranta finansinės informacijos, nevaldo skaičių. Jie dalyvauja aukščiausio lygio diskusijose ir nesupranta, iš kur ta informacija ir skaičiai, negali tinkamai perskaityti, pavyzdžiui, balanso, pelno nuostolio ataskaitų, nesupranta kaštų struktūros. Tokie specialistai savo skyriaus veiklą išmano, bet negali pasakyti, kaip vienas ar kitas verslo sprendimas prisideda prie įmonės vertės didinimo, nes trūksta žinių. Ko mes modulyje išmokstame? Išlaisviname juos iš finansų bei skaičių baimės ir mokome priimti įmonės vertę didinančius, valdymo apskaitos informacija paremtus sprendimus.

– Ko mokomasi Valdymo apskaitos modulyje?

– Modulio struktūra atliepia vadovų poreikį gauti bazinių finansų valdymo žinių, vėliau tobulinant kaštų ir finansinės analizės įgūdžius, o po to juos integruoti, kai priimami investicinių projektų vertinimo ar verslo vertės didinimo sprendimai.

Pradedame nuo paprastų dalykų – finansų apskaitos pagrindų, balanso, pelno nuostolio ataskaitos supratimo. Vadovai dažnai daro klaidų, nes nežino, kaip ir kada užskaitomos pajamos arba sąnaudos. Kartais pasitaiko kuriozinių situacijų, pvz., vienos įmonės Rinkodaros skyrius sutaria su Finansų skyriumi, kad metų pabaigoje daugiau išlaidų nedarys, nes visiems reikia pasiekti numatytus rodiklius, kad gautų priedus. Tačiau Rinkodaros skyrius paskelbia akciją. Sausį skaičiuojami praėjusių metų finansiniai rezultatai, o įmonės pelningumas ne toks, kokio tikėtasi. Atlikęs analizę finansų vadovas mato, kad Rinkodaros skyriuje buvo neplanuotų sąnaudų. Šio padalinio vadovas aiškina, kad taip neturėtų būti, nes sąskaitas jie apmokės sausį. Tai klaidingo apskaitos supratimo chrestomatinis pavyzdys, kai manoma – gruodį sąskaitos neapmokėjo, tai ir sąnaudų nėra, o kadangi apmokės sausį, tai ir sąnaudos skaičiuosis sausį. Tokie nesusipratimai keičia finansinius rezultatus, o kartu ir įmonės veiklos vertinimą.

Kitas dalykas, kurio mokoma – kaštų apskaita. Kaip priskirti kaštus paslaugai ar produktui, kurią teikia įmonė? Tiesioginius kaštus, susijusius su gamyba, paslaugomis, darbuotojų užmokesčiu ar medžiagų sąnaudomis, dažniausiai mokama priskirti tinkamai. Bet kai reikia paskirstyti pridėtinius kaštus, pvz., kiek gaminamam produktui tenka Rinkodaros ar Personalo skyriaus, bendro biuro, aptarnaujančio kelis gamybos padalinius, kaštų, jie suskaičiuojami netinkamai arba visai nepriskaičiuojami.

Dažnai paaiškėja, kad paskirsčius pridėtinius kaštus visiškai keičiasi produktų pelningumas, pvz., produktui reikia nedaug medžiagų, bet brangiai kainuoja jo reklama ir įvedimas į rinką. Taigi, sąnaudų yra daug bei įvairių ir jei visa grandinė nėra įvertinama, nematomas bendras paveikslas. Šiame modulyje išmokstama susiskaičiuoti savo produktų ir teikiamų paslaugų kaštus. Dažnai pasitaiko, kad tas produktas, kuris tariamai buvo pelningiausias, iš tikrųjų yra nepelningas. Vadovus ištinka šokas, nes jiems tenka keisti strategiją arba daugiau dėmesio skirti tiems produktams, kurie buvo nuvertinti.

Be to, vadovai kartais visiškai neįvertina įrengimų arba darbo laiko sąnaudų paslaugai suteikti ar produktui pagaminti. Pvz., mūsų dalyvis, įmonės vadovas, pasiskaičiavęs įsitikino, kad brangūs įrengimai naudojami tik pusę darbo laiko. Tad kyla klausimas, ar reikia gaminti produktus, kurie reikalauja specialių, bet neišnaudojamų įrengimų?

O siuntų tarnybos vadovė paskaičiavo, kad vienai siuntai pakrauti darbuotojas užtrunka net 8 minutes, nors siuntą reikia tiesiog paimti iš lentynos ir pakrauti į automobilį – tai trunka ne daugiau kaip minutę.

Taigi, nors įvairūs rodikliai atrodo geri, bet išanalizavus paaiškėja, kokią įtaką jie daro finansiniams verslo rezultatams ir kur slypi galimybės didinti efektyvumą.

– Kokie dar klausimai aktualūs modulio dalyviams?

– Dar yra keli esminiai aspektai, vienas jų – investicinių projektų vertinimas. Labai dažnai neįvertinama, kad pinigai turi savo kainą. Taip, yra infliacija, mažinanti pinigų vertę, bet kiekvienas finansininkas, investavęs į verslą, nori gauti grąžos. Standartinis reikalavimas – 15–20% metinės grąžos nuo investuotų pinigų.

Kai sprendimai vertinami laiko, per kurį uždirbami pinigai, aspektu, tada labai aiškiai suvokiama, kad kiekviena diena turi savo vertę. Šių aspektų vadovai paprastai nevertina, jie nemato pinigų gavimo skirtumo šiandien ar po metų. Taigi, modulyje vadovai išmoksta vertinti investicinius projektus. Šios žinios padeda pasirinkti investicijų alternatyvas, patiems įvertinti, suprasti, ko reikalauti iš pavaldinių, kai jie ateina su idėja ir sako norintys investuoti.

Pavyzdžiui, vienos mėsos perdirbimo įmonės vadovė analizavo naujų produktų pelningumą. Įmonė kas mėnesį išleidžia po kelis naujus produktus, bet neįvertina, kiek kainuoja produktą išleisti į rinką. Paaiškėjo, kad paprastai naujas produktas nesulaukia savo naudos piko ir yra išimamas iš prekybos, o į rinką leidžiami nauji produktai. Tai, vertinant finansiniu aspektu, nuostolinga. Jei siekiama optimizuoti vertę, tai toks kiekis naujų produktų nereikalingas, reikia dirbti su esamais produktais ir didinti pelną. Į šiuos klausimus negalima atsakyti neatlikus finansinės, kaštų analizės ir investicijų atsiperkamumo vertinimo.

Yra dar keletas specialių temų, kurias spėjame apžvelgti per 16 dienų – tai subalansuotų rodiklių sistema, bendrovių valdysena (angl. corporate governance), gerosios pasaulinės bendrovių finansų valdymo ir kontrolės praktikos. Analizuojame ir mokesčių temą: kaip mokami pagrindiniai įmonių mokesčiai, kaip juos optimizuoti.

– Bet modulio dalyviai yra ne tik padalinių, bet ir įmonių bei organizacijų vadovai. Kodėl jie ateina mokytis?

– Vadovai, kurie mokosi šiame modulyje, yra puikūs savo srities specialistai, bet paprastai stokoja finansinių žinių arba yra jas primiršę, dažnai finansinių žinių jiems iki tol nereikėjo, trūksta sisteminio požiūrio. Vadovai ateina, kad gautų įgūdžių ir kartu išmoktų priimti geresnius sprendimus.

Yra daugybė pavyzdžių, kai modulį baigę specialistai padarė karjerą ir tapo aukščiausios grandies vadovais, nes gebėjo rasti bendrą kalbą su akcininkais ir pateikti puikiai parengtą pasiūlymą, darantį įspūdį priiminėjantiems svarbiausius verslo sprendimus.

Taigi, modulyje mokosi ir pačių didžiausių šalies įmonių padalinių vadovai, pvz., rinkodaros, personalo, pardavimų, ir mažesnių bei vidutinių įmonių vadovai. Kuo aukščiau karjeros laiptais kyla vadovas, tuo daugiau ir gilesnių finansinių žinių prireikia, siekiant pagrįsti savo sprendimus ir kurti pridėtinę įmonės vertę.

Priėmimas į Vadovų magistrantūros 2019 m. pavasario semestrą jau prasidėjo. Kviečiame teikti dokumentus: https://my.ism.lt

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 
Susirgusių lietuvių pajamos nukenčia mažiausiai Baltijos šalyse 

Susirgę ir savaitę negalėdami dirbti Lietuvos gyventojai patirtų mažiausių finansinių praradimų, lyginant su...

Vadyba
10:45
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 4

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
10:35
„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium 14

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
2019.04.17
Darbuotojus motyvuoja robotai Algis ir Pūkis Premium

Robotai ir darbų automatizacija dažnai įsivaizduojami kaip žmogiškosios darbo jėgos priešai. Tačiau bent jau...

Vadyba
2019.04.17
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 38

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16
Vilniaus kino klasteris siekia užsienio dėmesio Baltijos regionui Verslo tribūna

Kartu su „Kino pavasariu“ neseniai praūžė ir svarbiausias metų kino industrijos renginys Lietuvoje „Meeting...

Paslaugos
2019.04.16
Kaip išlikti įsitraukus į savo darbą

Darbuotojo įsitraukimas – naudingas ne tik jį samdančiai įmonei, bet ir pačiam darbuotojui. Naujas tyrimas...

Vadyba
2019.04.15
Kai liežuvis tampa CEO priešu – įmonei tai gali brangiai kainuoti

Kartais nereikšminga frazė gali sukelti sumaištį, ypač jei tą frazę ištarė vadovas. Vadybos specialistai...

Vadyba
2019.04.14
Dėl prastos komunikacijos darbuotojai nori mesti darbą 2

Vidinė komunikacija – svarbus įmonės sėkmės veiksnys. Jis ne tik daro įtaką bendrovės finansiniams...

Vadyba
2019.04.13
Kokia „Amazon“ įkūrėjo J. Bezoso metinė alga 9

Jeffo Bezoso, JAV prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir turtingiausio pasaulio žmogaus, darbo užmokestis...

Vadyba
2019.04.13
Kaip „Danske Bank“ darbuotojų mokymo trukmę sumažino 5 kartus Premium 12

Standartizuoti veiklos procesai įmonėje padeda darbuotojams taupyti laiką bei įgalina juos dirbti...

Vadyba
2019.04.12
Teatras ir verslas: ko iš režisierių gali išmokti vadovai? Verslo tribūna

Teatras ir verslas yra panašūs tuo, kad tiek spektaklio premjerą, tiek verslo projektų sėkmę nulemia stipri...

Rinkodara
2019.04.11
Kaip „Air Asia“ CEO 0,26 USD vertės bendrovę išaugino iki milijardinio verslo 1

Sėkmingam vadovui svarbu ne tik mokėti keistis pačiam, bet ir gebėti suburti gabių specialistų komandą,...

Vadyba
2019.04.11
Paskirta nauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė 1

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje darbą pradėjo nauja viceministrė Kornelija Tiesnesytė, kuruojanti...

Vadyba
2019.04.11
Ateities profesijai specialistų reikia jau dabar Verslo tribūna

Nors praėjusiame dešimtmetyje mobilusis telefonas tebuvo daiktas paskambinti anksti ryte ar vėlai vakare, kai...

Ateities miestas
2019.04.11
Pamatyti, kad darbuotojas išeis, galima prieš 9 mėnesius 5

Pirmieji ženklai, signalizuojantys apie kolektyvo nario būsimą pabėgimą iš įmonės, matyti likus 9 mėnesiams...

Vadyba
2019.04.10
Darbas ne biure – nauja norma, su kuria darbdaviai turi susitaikyti

Galimybė dirbti nebūtinai biure yra nauja norma tarp darbuotojų. Be to, renkantis darbovietę vis didesniu...

Vadyba
2019.04.09
Vadovės ambicija: LRT – patraukliausias darbdavys Premium 11

„Tiek daug ir taip intensyviai gyvenime dar nedirbau“, — prisipažįsta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, metus...

Vadyba
2019.04.09
E. Musko atleistą vadovą pasamdė J. Bezosas 3

Geri vadovai be darbo nebūna, ko gero, taip būtų galima apibūdinti Jeffo Bezoso, „Amazon“ įkūrėjo, sprendimą...

Vadyba
2019.04.08
Grįžtamasis ryšys veikia, kai vadovas supranta tokios praktikos svarbą Premium

Efektyvus grįžtamasis ryšys gali būti darbuotojų ugdymo, skatinimo bei motyvacijos didinimo priemonė. Kad...

Vadyba
2019.04.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau