Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kuo aukščiau karjeros laiptais kyla vadovas, tuo daugiau reikia finansinių žinių

Publikuota: 2018-11-26
Dalia Kolmatsui, ISM Vadovų magistrantūros Valdymo apskaitos modulio vadovė.
Dalia Kolmatsui, ISM Vadovų magistrantūros Valdymo apskaitos modulio vadovė.

„Kiekvienas vadovo priimamas sprendimas turi būti vienaip ar kitaip pagrįstas finansine informacija, o ne intuicija, kaip dažnai nutinka. Finansai yra pagrindas, ant kurio įmonės vadovai stato savo veiklą,“ – pokalbį apie valdymą ir finansų išmanymą pradeda dr. Dalia Kolmatsui, ISM Vadovų magistrantūros Valdymo apskaitos modulio vadovė.

– Kam skirtas ISM Vadovų magistrantūros Valdymo apskaitos modulis, kas jo dalyviai?

– Modulis orientuotas į vadovus, kurie darė karjerą nebaigę specializuotų vadybos ir finansų studijų. Labai daug lietuviško ir ne tik kapitalo įmonių vadovų užauga iš specialistų, darančių karjerą, taigi jiems reikia įgyti specialių, vadovui reikalingų finansinių žinių.

Dažnai pastebiu, vadovai bijo prisipažinti, kad nesupranta finansinės informacijos, nevaldo skaičių. Jie dalyvauja aukščiausio lygio diskusijose ir nesupranta, iš kur ta informacija ir skaičiai, negali tinkamai perskaityti, pavyzdžiui, balanso, pelno nuostolio ataskaitų, nesupranta kaštų struktūros. Tokie specialistai savo skyriaus veiklą išmano, bet negali pasakyti, kaip vienas ar kitas verslo sprendimas prisideda prie įmonės vertės didinimo, nes trūksta žinių. Ko mes modulyje išmokstame? Išlaisviname juos iš finansų bei skaičių baimės ir mokome priimti įmonės vertę didinančius, valdymo apskaitos informacija paremtus sprendimus.

– Ko mokomasi Valdymo apskaitos modulyje?

– Modulio struktūra atliepia vadovų poreikį gauti bazinių finansų valdymo žinių, vėliau tobulinant kaštų ir finansinės analizės įgūdžius, o po to juos integruoti, kai priimami investicinių projektų vertinimo ar verslo vertės didinimo sprendimai.

Pradedame nuo paprastų dalykų – finansų apskaitos pagrindų, balanso, pelno nuostolio ataskaitos supratimo. Vadovai dažnai daro klaidų, nes nežino, kaip ir kada užskaitomos pajamos arba sąnaudos. Kartais pasitaiko kuriozinių situacijų, pvz., vienos įmonės Rinkodaros skyrius sutaria su Finansų skyriumi, kad metų pabaigoje daugiau išlaidų nedarys, nes visiems reikia pasiekti numatytus rodiklius, kad gautų priedus. Tačiau Rinkodaros skyrius paskelbia akciją. Sausį skaičiuojami praėjusių metų finansiniai rezultatai, o įmonės pelningumas ne toks, kokio tikėtasi. Atlikęs analizę finansų vadovas mato, kad Rinkodaros skyriuje buvo neplanuotų sąnaudų. Šio padalinio vadovas aiškina, kad taip neturėtų būti, nes sąskaitas jie apmokės sausį. Tai klaidingo apskaitos supratimo chrestomatinis pavyzdys, kai manoma – gruodį sąskaitos neapmokėjo, tai ir sąnaudų nėra, o kadangi apmokės sausį, tai ir sąnaudos skaičiuosis sausį. Tokie nesusipratimai keičia finansinius rezultatus, o kartu ir įmonės veiklos vertinimą.

Kitas dalykas, kurio mokoma – kaštų apskaita. Kaip priskirti kaštus paslaugai ar produktui, kurią teikia įmonė? Tiesioginius kaštus, susijusius su gamyba, paslaugomis, darbuotojų užmokesčiu ar medžiagų sąnaudomis, dažniausiai mokama priskirti tinkamai. Bet kai reikia paskirstyti pridėtinius kaštus, pvz., kiek gaminamam produktui tenka Rinkodaros ar Personalo skyriaus, bendro biuro, aptarnaujančio kelis gamybos padalinius, kaštų, jie suskaičiuojami netinkamai arba visai nepriskaičiuojami.

Dažnai paaiškėja, kad paskirsčius pridėtinius kaštus visiškai keičiasi produktų pelningumas, pvz., produktui reikia nedaug medžiagų, bet brangiai kainuoja jo reklama ir įvedimas į rinką. Taigi, sąnaudų yra daug bei įvairių ir jei visa grandinė nėra įvertinama, nematomas bendras paveikslas. Šiame modulyje išmokstama susiskaičiuoti savo produktų ir teikiamų paslaugų kaštus. Dažnai pasitaiko, kad tas produktas, kuris tariamai buvo pelningiausias, iš tikrųjų yra nepelningas. Vadovus ištinka šokas, nes jiems tenka keisti strategiją arba daugiau dėmesio skirti tiems produktams, kurie buvo nuvertinti.

Be to, vadovai kartais visiškai neįvertina įrengimų arba darbo laiko sąnaudų paslaugai suteikti ar produktui pagaminti. Pvz., mūsų dalyvis, įmonės vadovas, pasiskaičiavęs įsitikino, kad brangūs įrengimai naudojami tik pusę darbo laiko. Tad kyla klausimas, ar reikia gaminti produktus, kurie reikalauja specialių, bet neišnaudojamų įrengimų?

O siuntų tarnybos vadovė paskaičiavo, kad vienai siuntai pakrauti darbuotojas užtrunka net 8 minutes, nors siuntą reikia tiesiog paimti iš lentynos ir pakrauti į automobilį – tai trunka ne daugiau kaip minutę.

Taigi, nors įvairūs rodikliai atrodo geri, bet išanalizavus paaiškėja, kokią įtaką jie daro finansiniams verslo rezultatams ir kur slypi galimybės didinti efektyvumą.

– Kokie dar klausimai aktualūs modulio dalyviams?

– Dar yra keli esminiai aspektai, vienas jų – investicinių projektų vertinimas. Labai dažnai neįvertinama, kad pinigai turi savo kainą. Taip, yra infliacija, mažinanti pinigų vertę, bet kiekvienas finansininkas, investavęs į verslą, nori gauti grąžos. Standartinis reikalavimas – 15–20% metinės grąžos nuo investuotų pinigų.

Kai sprendimai vertinami laiko, per kurį uždirbami pinigai, aspektu, tada labai aiškiai suvokiama, kad kiekviena diena turi savo vertę. Šių aspektų vadovai paprastai nevertina, jie nemato pinigų gavimo skirtumo šiandien ar po metų. Taigi, modulyje vadovai išmoksta vertinti investicinius projektus. Šios žinios padeda pasirinkti investicijų alternatyvas, patiems įvertinti, suprasti, ko reikalauti iš pavaldinių, kai jie ateina su idėja ir sako norintys investuoti.

Pavyzdžiui, vienos mėsos perdirbimo įmonės vadovė analizavo naujų produktų pelningumą. Įmonė kas mėnesį išleidžia po kelis naujus produktus, bet neįvertina, kiek kainuoja produktą išleisti į rinką. Paaiškėjo, kad paprastai naujas produktas nesulaukia savo naudos piko ir yra išimamas iš prekybos, o į rinką leidžiami nauji produktai. Tai, vertinant finansiniu aspektu, nuostolinga. Jei siekiama optimizuoti vertę, tai toks kiekis naujų produktų nereikalingas, reikia dirbti su esamais produktais ir didinti pelną. Į šiuos klausimus negalima atsakyti neatlikus finansinės, kaštų analizės ir investicijų atsiperkamumo vertinimo.

Yra dar keletas specialių temų, kurias spėjame apžvelgti per 16 dienų – tai subalansuotų rodiklių sistema, bendrovių valdysena (angl. corporate governance), gerosios pasaulinės bendrovių finansų valdymo ir kontrolės praktikos. Analizuojame ir mokesčių temą: kaip mokami pagrindiniai įmonių mokesčiai, kaip juos optimizuoti.

– Bet modulio dalyviai yra ne tik padalinių, bet ir įmonių bei organizacijų vadovai. Kodėl jie ateina mokytis?

– Vadovai, kurie mokosi šiame modulyje, yra puikūs savo srities specialistai, bet paprastai stokoja finansinių žinių arba yra jas primiršę, dažnai finansinių žinių jiems iki tol nereikėjo, trūksta sisteminio požiūrio. Vadovai ateina, kad gautų įgūdžių ir kartu išmoktų priimti geresnius sprendimus.

Yra daugybė pavyzdžių, kai modulį baigę specialistai padarė karjerą ir tapo aukščiausios grandies vadovais, nes gebėjo rasti bendrą kalbą su akcininkais ir pateikti puikiai parengtą pasiūlymą, darantį įspūdį priiminėjantiems svarbiausius verslo sprendimus.

Taigi, modulyje mokosi ir pačių didžiausių šalies įmonių padalinių vadovai, pvz., rinkodaros, personalo, pardavimų, ir mažesnių bei vidutinių įmonių vadovai. Kuo aukščiau karjeros laiptais kyla vadovas, tuo daugiau ir gilesnių finansinių žinių prireikia, siekiant pagrįsti savo sprendimus ir kurti pridėtinę įmonės vertę.

Priėmimas į Vadovų magistrantūros 2019 m. pavasario semestrą jau prasidėjo. Kviečiame teikti dokumentus: https://my.ism.lt

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
TOP20 didžiausių Lietuvos darbdavių atlyginimai lapkritį 3

Naujausi „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai lapkritį vyravo tarp daugiausia darbuotojų...

Vadyba
2018.12.31
Pranešėjai apie įstatymų pažeidimus turės apsaugos garantijas 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja naujas teisės aktas – Pranešėjų apsaugos įstatymas. Jis numatys...

Verslo aplinka
2018.12.29
Geidžiamiausių darbdavių atlyginimai lapkritį 26

Nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai vyravo tarp bendrovių, kurios šiemet pateko į...

Vadyba
2018.12.29
10 svarbiausių vadovų pasikeitimų šalies įmonėse 12

Vadovų kaita šįmet buvo aktuali ne tik verslui, bet ir valstybės valdomoms įmonėms.

Vadyba
2018.12.29
Parlamentarų padėjėjų algos „į rankas“ augs daugiau kaip šimtu eurų 4

Seimo valdybai gruodžio viduryje priėmus sprendimą didinti parlamentarų padėjėjų-sekretorių pareiginių algų...

Vadyba
2018.12.28
Įmonės vertybės: nuo „katės maiše“ iki metų darbuotojo Rėmėjo turinys

Metų pabaiga signalizuoja ne vien apie visų laukiamas šventes, bet ir įmonių metinius vakarėlius. O tokiuose...

Inovatyvus verslas
2018.12.28
Patvirtinta nauja ESO valdyba 3

AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) nepasibaigus praėjusios valdybos narių kadencijai išsirinko naują...

Vadyba
2018.12.27
Seniai regėta atleidimų gausa – viešojo sektoriaus pokyčių rezultatas Premium 6

Tokių didelių grupinių atleidimų skaičių kaip šiemet nebuvo regėti nuo 2010-ųjų. Tarptautinėms rinkoms...

Vadyba
2018.12.27
„Panoramai“ dešimt metų – penkios išmoktos pamokos Rėmėjo turinys 4

Dešimt metų prekybos versle – daug. Per tokį laikotarpį gali pasikeisti klientų poreikiai, prekybos kanalai,...

Didžiausia algų mediana Lietuvoje lapkritį – virš 10.000 Eur

Nauji „Sodros“ duomenys parodo, kuriose įmonėse vyravo didžiausios atlyginimų medianos lapkritį.

Vadyba
2018.12.27
„Uberizaciją“ pritaikė verslo konsultantų paslaugoms Premium

Kai Robas Biedermanas ir Patas Petitti 2013 m. pradėjo studijas Harvardo verslo mokykloje, visiems studentams...

Vadyba
2018.12.27
Darbo santykių lankstumas - Lietuvos proveržis ir lyderiaujančių valstybių pamokos 17

Praėjusiais metais įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai pateisino lūkesčius – darbo santykių reguliavimas...

Verslo aplinka
2018.12.26
Darbuotojai nori tik dviejų dalykų 11

Darbdaviai nenuilsdami mėgina išsiaiškinti, ko iš tiesų nori darbuotojai. Pasirodo, kad atsakymas yra labai...

Vadyba
2018.12.25
Vyriausybės vicekancleris: mokytojų algos turi augti labiau nei vidutinis atlyginimas 1

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad mokytojų atlyginimai turi augti labiau nei vidutinis...

Vadyba
2018.12.21
A. Navicko vadovaujama profsąjunga sustabdo streiką 6

Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga nuo penktadienio oficialiai sustabdo daugiau nei mėnesį trukusį...

Vadyba
2018.12.21
Darbas per šventes: teisės ir apmokėjimas 4

Jei darbuotojas turi teisę rinktis dirbti šventinę dieną, būtina turėti jo raštišką sutikimą, o už darbą...

Finansai
2018.12.20
Lietuvos oro uostų valdybą papildė nauja narė 4

Valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LOU) 5 narių valdybą papildė nauja narė Justina Bučinskaitė.

Vadyba
2018.12.19
Ministras: po streiko mokiniams teks vytis programą, tai reiškia kompensacijas mokytojams 2

Laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad...

Verslo aplinka
2018.12.19
Grupiniai atleidimai: kaip atsisveikinti gražiuoju ir be teismų Premium

Grupės darbuotojų atleidimas – nemaloni, bet kartais versle neišvengiama procedūra. Kita vertus, tinkamai...

Vadyba
2018.12.19
Vyriausybėje apdovanoti nusipelnę lyderiai antrepreneriai Rėmėjo turinys 2

Penktadienį LR Vyriausybėje vykusioje Kalėdinėje mokinių bendrovių, startuolių mugėje, kurioje 196 mokiniai...

Vadyba
2018.12.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau