Kas tai? Eksperto įžvalgos

Strateginio valdymo modulyje susitinka 400 metų šiandienos verslo vadovų patirtis

Publikuota: 2018-11-19
Benas Adomavičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konsultantas-ekspertas, Strateginio valdymo modulio vadovas.
Benas Adomavičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konsultantas-ekspertas, Strateginio valdymo modulio vadovas.

Benas Adomavičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konsultantas-ekspertas, Strateginio valdymo modulio vadovas, daugiau kaip 11 metų vadovauja šiam moduliui. Su juo aiškinamės, kodėl esamam ar būsimam vadovui svarbu išmanyti, kurti ir suprasti, kaip įgyvendinti strategijas versle.

– Kodėl įmonei reikalingas strateginis valdymas, o vadovams – supratimas, kas tai yra?

– Strategija – tai kaip įmonės stuburas. Jis nukreipia visų pastangas ir leidžia organizacijai augti. Kai kas įsivaizduoja, kad strategija tai storas dokumentas. Nors kai kuriose tūkstantinėse organizacijose tokių būna, bet dažniausiai strategijos esmė turi tilpti į vieną-du lapus.

Mūsų universitete Strateginio valdymo modulis yra vienas iš vadovų magistrantūros modulių, kurio paskirtis – padėti vadovams suprasti, kas yra verslo strategija, kaip ją sukurti ir kaip ją įgyvendinti, t. y. paversti realybe. Šiomis trimis pagrindinėmis temomis mokymosi laikotarpiu – 16 dienų – ir diskutuojama. Modulyje patirtimi dalijasi 8 dėstytojai ir visi jo dalyviai – tai mums leidžia plačiai išnagrinėti šias temas ir remiantis geriausia praktika, ir Lietuvos įmonių patirtimi. Nei viena kita Lietuvos mokymo įstaiga verslo strategijai neskiria tiek daug laiko, nors visoms organizacijoms strategija labai svarbi. Juk kiekvienos jų tikslas ne tik išgyventi, bet ir augti, plėstis, tobulėti.

Kad strategiją turėti svarbu, liudija ir negailestinga Lietuvos įmonių statistika: per pirmus 5 metus išgyvena tik 1/3 įmonių, o absoliuti dauguma išgyvenusių yra mažos ar mikroįmonės. 96% šalies įmonių apyvarta nesiekia 8 mln. EUR. Taigi, kyla klausimas: kas leidžia įmonėms išgyventi ir augti, kaip įmonėms tapti perspektyviomis ir ilgaamžėmis, kas joms padeda pagauti sėkmę? Tai klausimai apie įmonių strategiją. Strateginio valdymo modulio tikslas ir yra padėti neužsižaisti kasdienėse smulkmenose, o suprasti, kaip ilgalaikėje perspektyvoje auginti įmonę, kas jai leidžia būti sėkmingai, kaip konkrečioje (savo) įmonėje susidėlioti realius veiksmus ir žingsnius, kurie duotų ilgalaikius geresnius rezultatus.

– Minėta negailestinga statistika perša mintį, kad, matyt, ne visiems verslų savininkams ir vadovams aišku, kas yra įmonės strategija, kaip ją kurti ir įgyvendinti...

– Viena iš problemų, kodėl dalis įmonių neturi strategijų – jų nesupranta vadovai arba įsivaizduoja jas klaidingai. O tai, ko nesupranti, dažnai atrodo mistiška ir baugu. Kita dažna problema – nežinoma, kaip ją teisingai sukurti. Be to, jos nereikia sukurti šiandien ar ryt, o tai, kas gali palaukti, dažnai ir nesulaukia savo eilės. Ir dar – strateginiai sprendimai dažnai iškelia labai sunkius klausimus, į kuriuos sudėtinga atsakyti. Bet jei apsimesime, kad iššūkių nėra, nesuteiksime verslui kryptingumo, tuomet ir teturėsime tai, ką turime, nesukursime prielaidų tapti geresniais.

Be to, analizuojant verslus iš tiesų paaiškėja, kad dauguma vadovų nesupranta, kas yra strategija. Dažnas galvoja, kad tai tiesiog ilgalaikis planas tikslui pasiekti ar ilgalaikiai tikslai, kuriuos sau kelia organizacija. Tai tik dalis tiesos. Tačiau svarbu suprasti, kad jei mes norime augti greičiau nei kiti, uždirbti daugiau nei kiti, jei norime pasiekti rezultatą, kuris būtų geresnis nei vidutinis, tam turi atsirasti priežastys: kažką turime daryti gudriau, geriau. Būtent tie esminiai pasirinkimai: ką mes renkamės daryti geriau, kaip mes tai sukursime, kodėl būtent tai, o ne kažką kita turėtume daryti, – ir leidžia sutelkti pastangas, dėmesį, pinigus ir žmones didesniems tikslams pasiekti. Jei to neapmastome, dirbame kaip įpratę, labai mažai tikėtina, kad pavyks uždirbti daugiau nei rinkos vidurkis.

Pavyzdžiui, prieš keletą metų analizavau Lietuvos mažmeninės prekybos rinką. Paaiškėjo, kad beveik 3.000 tokių įmonių pelno prieš mokesčius vidurkis per 5 metus – vos 2,8%. Tarp jų buvo ir nedidelių įmonių, kurių pelno prieš mokesčius vidurkis per 5 metus buvo 15–18% – tai 5–6 kartus daugiau nei absoliučios daugumos įmonių. Tokie rezultatai ne todėl, kad „man šiais metais pasisekė“, o dėl kryptingos veiklos ir teisingai pasirinktų sprendimų, t. y. apgalvotos strategijos.

 – Ar strategiją galima kopijuoti, ar tai tik individualus projektas?

– Yra strategijos pasauliniai principai, kuriais galime naudotis, bet juos, pabrėžiu, visada reikia taikyti konkrečioje šalyje ir konkrečioje verslo šakoje. Rinkos struktūra ir jos žaidėjai skiriasi, pvz., Amerikoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Todėl visuomet reikia sukurti ką nors savito, savo. Strategija – žinomų principų taikymas ypač kūrybingai, kitaip, nei tai daro konkurentai. Nes jei padarysi kaip kiti ar panašiai – gausi mažai naudos konkurencinėje kovoje. Retkarčiais galima atvesti žinomą pasaulinio verslo modelį į Lietuvą. Pvz., Lietuvoje atsiradusios kavos išsinešimui kavinės, kur kava pagal „Starbucks“ modelį pilama į popierinius indelius, – juk iki tol kava mūsų šalyje buvo parduodama tik porceliano ar panašiuose puodeliuose ir dar gerokai pigiau. Tačiau ir tada, anksčiau, ir vėliau įmonė susidurs su klausimais – „ką mes darome kitaip“, „kuo mes geresni“.

Kadangi dažniausiai verslas sukasi tarp konkurentų, tai strategija ir turi numatyti, kuo tu būsi kitoks, kad gautum didesnius pinigus. Beje, iš tiesų pinigai yra tik pasekmė to, kad kažką darai geriau arba kitaip ir klientai sutinka už tai mokėti. Pavyzdys gali būti „Ikea“, kurios strategija – pasiūlyti norimus ir standartizuotus baldus čia ir dabar: pamatei parduotuvėje ir iš karto nusipirkai, tau nereikia laukti kaip daugelyje baldų parduotuvių, kol pagamins pagal individualų užsakymą 6 savaites. Ši strategija nesukurta per dieną – įsivaizduokite, kokius reikėjo pastatyti prekybos centrus su milžiniškais sandėliais, sukurti baldų kūrimo, gamybos ir tiekimo grandines bei t. t.

Tokių strateginių pasirinkimų pasekmė – gali tapti geras tik kuriomis nors savybėmis, jei tampi išskirtinis kuo nors, vadinasi, tu ką nors esi priverstas paaukoti. Visur geriausias nebūsi. Pavyzdžiui, „Ikea“ niekada nesiūlys gaminti baldų individualiai, tai ne pagal jos strategiją. Beje, „Ikea“ savo modelį sukūrė praėjusio amžiaus 5-ojo dešimtmečio pabaigoje ir iš principo jo nekeitė 50 metų nei vienoje šalyje, kurioje dirba, – tai atsakymas tiems, kurie mano, kad ilgalaikės strategijos turėti neįmanoma, ir įrodymas, ką reiškia jos laikytis. Turėti aiškią krypti ir savo kelią bei jį nuolat tobulinti ir yra ilgalaikės sėkmės priežastis. Net ir „Ikea“ eksperimentuoja prekiaudama internetu ir kitais parduotuvių modeliais, nekeisdama savo esminių strateginių pasirinkimų.

– 11 metų vadovaujate Strateginio valdymo moduliui. Ar daug jūsų modulio dalyvių pasinaudoja čia įgytomis žiniomis?

– Daugelis pasinaudojo. Vardais negaliu minėti, bet esmė tokia: dalis ateina „pražaisti“ savo verslo idėją ir įsitikinti, ar kurti įmonę, ar to nedaryti. Ir antras sprendimas taip pat geras: nereikia investuoti laiko ir pinigų į tai, kas būtų nepasiteisinę. Tačiau didesnė dalis ateina iš verslo siekdami suvokti, kas yra strategija, kaip ją išgryninti, sukurti ir įgyvendinti. Jie baigę modulį išeina su strateginiais sprendimais savo įmonei. Trečia kategorija žmonių ateina iš labai didelių kompanijų, dažnai jie siekia atsakyti sau: kaip padaryti, kad skirtingi padaliniai dirbtų kartu ir geriau, kaip sujungti kelias dideles įmones. Beje, toks strateginis planas vieno dalyvio buvo sukurtas būtent čia, universitete, jį apsigynė valdyboje, gavo biudžetą ir po to įgyvendino. Kitas dirbantis tarptautinėje įmonėje sukūrė strategiją, kaip reorganizuoti pardavimus, išsiskirti, sukurti naują vertę. Ši strategija įgyvendinama Lietuvos įmonėje ir, jei pasiteisins, bus įdiegta visose 30 valstybių, kur veikia korporacija.

Būtina akcentuoti, kad Strateginio valdymo modelio dalyviai visuomet sprendžia bent įmonės lygio klausimus, dažnai – įmonių grupės, ir visuomet sau atsako į jiems rūpimus ir aktualius klausimus arba bent juos ištyrinėja drauge su kolegomis (siekiame, kad visi modulio dalyviai kuo aktyviau keistųsi ir dalintųsi savo patirtimi, kad mokytumėmės ir vieni iš kitų).

Ką visi išsineša – tai geresnį ir gilesnį strategijos supratimą. Juk dalis vadovų, jei jie yra ne aukščiausio lygio, strategijų nekuria, bet tiesiogiai prisideda jas įgyvendindami. Jie turi suprasti strategiją, jos esmę ir kūrybiškai ją įgyvendinti su savo vadovaujamu padaliniu siekiant bendro organizacijos tikslo. Be to, kai įmonėje dirba keli šimtai ar tūkstančiai darbuotojų, dar būtina koordinacija su kitais padaliniais, nes visi turi suprasti bendrą tikslą ir visi jį vieningai įgyvendinti – jei bent vienas padalinys iškris iš bendrų siekių, organizacija tikslų nepasieks. Todėl trečdalį mokymų laiko skiriame aiškindamiesi, kaip reikia įgyvendinti strategijas.

Beje, kaip minėjau, siekiame, kad savo patirtimi, įžvalgomis dalytųsi visi dalyviai, kurių būna apie 30 ir kiekvienas bent su 10–15 metų patirtimi, – vadinasi, mes pasidaliname bent 400 metų darbo patirtimi, sukaupta per pastarąjį dešimtmetį aukščiausių ir vidurinės grandies vadovų, verslo savininkų, startuolių kūrėjų ar tų, kurie dar tik planuoja įgyvendinti savo verslo idėją.

– Kalbame apie ilgalaikes strategijas. Ar jos įmanomos šiandieniniame pasaulyje, kur viskas, atrodo, keičiasi ypač greitai?

– Iš tiesių vienas iš didžiausių iššūkių, – kaip priimti ilgalaikius sprendimus, kai aplinka taip greitai keičiasi. Yra verslų, kur pasikeitimai vyksta labai greitai ir lengva kopijuoti, pvz., mobiliųjų programėlių ar tinklapių kūrėjus. Jiems labai sunku. Tačiau didesnei daliai verslų, kur reikia ilgalaikio kryptingumo, ilgalaikės strategijos būtinos, pvz., statysi fabriką, kursi IT sistemą, kurią įgyvendinti truks bent metus. O ten, kur aplinka keičiasi greičiau, strategijas būtina dažniau peržiūrėti. Pasaulinė geroji praktika tokia, kad strategijos kuriamos 3–5 metams ir kasmet peržiūrimos.

Todėl ir mūsų modulio tikslas – ne duoti vadovui vieną receptą, kurį grįžęs taiko, o kad išeitų kitaip mąstydamas, suvoktų, kokie principai gali padėti ir kaip juos taikyti kūrybingai. Todėl mes suteikiame ne tik teorinių žinių, bet yra sprendžiamos praktinės realaus gyvenimo padiktuotos užduotys, atliekama savo ir mokslo kolegų verslo situacijų analizė, dalyvaujama kompiuterinėje įmonių valdymo simuliacijoje. Taip įsigilinama ir į kitų įmonių problemas bei išmokstama priimti sprendimus, kurie būtų geresni nei kolegų, kad virtuali įmonė pasiektų geriausius rezultatus. Beje, kai visi pradeda nuo vienodo lygio, baigus „vadovauti“ pasimato, kurie sprendimai padėjo tapti lyderiu, o dėl kokių įmonė bankrutavo.

Galutinis mokymų tikslas, – kad po mokslų jų dalyviai galėtų savarankiškai priiminėti strateginius sprendimus ir daryti tai kur kas geriau nei anksčiau.

Kviečiame į Vadovų magistrantūros informacinę dieną, kuri vyks lapkričio 22 d., plačiau: www.ism.lt/node/6377  

Priėmimas į Vadovų magistrantūros 2019 m. pavasario semestrą jau prasidėjo. Kviečiame teikti dokumentus: my.ism.lt

[infogram id="025e5e01-7756-4f70-baac-f5724a07e190" prefix="mtC" format="interactive" title="TR:ISM"]

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 
Darbuotojai kratosi vadovų, bet patys spręsti nemoka Premium

Pasaulyje vis atsiranda įmonių, išbandančių sociokratijos ar holokratijos valdysenos sistemas, kai laisvė,...

Vadyba
2019.10.24
Darbuotojų motyvacija ekstremaliomis sąlygomis Verslo tribūna

Akivaizdu, kiekvienas darbdavys nori matyti savo įmonėje motyvuotus darbuotojus. Tačiau tokius buriant, tenka...

Vadyba
2019.10.24
Verslo lyderių apdovanojimai: išrinktas „Metų CEO“ 1

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą išrinko Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.23
Dažnai keičiantys darbą nebepatenka į juoduosius sąrašus

Kai talentingi darbuotojai graibstomi kaip karštos bandelės, o specialistai atvirai deklaruoja savo...

Vadyba
2019.10.22
4 didžiausios CEO klaidos 1

Richardas Bransonas yra sakęs, kad versle gali būti tikras tik dėl vieno: klysta visi, įskaitant tave patį.

Vadyba
2019.10.21
Kaip prognozuoti, kokių talentų trūksta komandai, ir kur jų ieškoti Premium

Darbdavys už darbuotoją neužsimanys tobulėti ir neįgis naujų kompetencijų, tačiau jis gali sukurti atmosferą,...

Vadyba
2019.10.21
VDU šuolis dar vienuose tarptautiniuose reitinguose Verslo tribūna

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir toliau kyla tarptautiniuose reitinguose. Šį kartą universitetas...

Vadyba
2019.10.21
VMI: bendrovė įmokas į III pakopos fondus gali mokėti ir iš algų fondo Premium 1

Įmonė gali dalį planuojamo darbo užmokesčio skirti įmokoms į III pakopos pensijų fondus darbuotojų naudai,...

Finansai
2019.10.21
 Metų CEO TOP 5: lyderystės receptai

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą renka Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.20
„Alibaba“ įkūrėjas atsitraukimui nuo verslo ruošėsi dešimtmetį 2

Jackas Ma, Kinijos elektroninės prekybos gigantės „Alibaba“ įkūrėjas, rugsėjį pasitraukė iš vadovo posto. Jis...

Vadyba
2019.10.19
Kad įkurtų savo verslą, imasi sunkiausių darbų

Prastas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Arba darbuotojas, nežadantis kilti karjeros laiptais.

Gazelė
2019.10.19
Darbuotojai robotais pasitiki labiau, negu vadovais Premium 1

2020-ųjų prognozės sako, kad vienas svarbiausių iššūkių darbuotojams bus gebėjimas dirbti kartu su dirbtiniu...

Vadyba
2019.10.18
Metų CEO rinkimai. 60 sekundžių su „Lidl Lietuvos“ vadovu 3

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą renka Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.18
Lyderio klaidos kaina: verslas gali žlugti, o vadovo alga – ūgtelėti Premium

Vadovo klaida gali nugramzdinti įmonę, bet stipraus lyderio karjerą sugriauna retai. Verslo istorija rodo,...

Vadyba
2019.10.18
Vilniaus meras turi naują atstovę spaudai 2

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstove spaudai tapo Ieva Dirmaitė, buvusi vidaus reikalų ministro...

Vadyba
2019.10.18
„Verslo žinių“ skaitytojai renka Metų CEO: finalinė dvikova

„Verslo žinių“ skaitytojai toliau balsuodami renka savo metų CEO. Paskutiniame rinkimų etape varžosi 2...

Vadyba
2019.10.18
Apdovanotos Panevėžio regiono „Gazelės“

Ketvirtadienį Panevėžyje vykstančioje „Gazelės“ konferencijoje paaiškėjo, kokios įmonės sparčiausiai augo...

Gazelė
2019.10.17
Metų CEO rinkimai. 60 sekundžių su „Fredos“ vadovu

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą renka Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.17
Duomenų analitika: nuo ko pradėti ir kaip sau padėti personalo sprendimuose

Pasaulis fragmentiškėja, todėl tenka segmentuoti informaciją ir sprendimus vis mažesnėms auditorijoms, kad...

Vadyba
2019.10.17
Metų CEO rinkimai. 60 sekundžių su „Girteka Logistics“ vadovu 8

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą renka Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau