Kas tai? Eksperto įžvalgos

Strateginio valdymo modulyje susitinka 400 metų šiandienos verslo vadovų patirtis

Publikuota: 2018-11-19
Benas Adomavičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konsultantas-ekspertas, Strateginio valdymo modulio vadovas.
Benas Adomavičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konsultantas-ekspertas, Strateginio valdymo modulio vadovas.

Benas Adomavičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konsultantas-ekspertas, Strateginio valdymo modulio vadovas, daugiau kaip 11 metų vadovauja šiam moduliui. Su juo aiškinamės, kodėl esamam ar būsimam vadovui svarbu išmanyti, kurti ir suprasti, kaip įgyvendinti strategijas versle.

– Kodėl įmonei reikalingas strateginis valdymas, o vadovams – supratimas, kas tai yra?

– Strategija – tai kaip įmonės stuburas. Jis nukreipia visų pastangas ir leidžia organizacijai augti. Kai kas įsivaizduoja, kad strategija tai storas dokumentas. Nors kai kuriose tūkstantinėse organizacijose tokių būna, bet dažniausiai strategijos esmė turi tilpti į vieną-du lapus.

Mūsų universitete Strateginio valdymo modulis yra vienas iš vadovų magistrantūros modulių, kurio paskirtis – padėti vadovams suprasti, kas yra verslo strategija, kaip ją sukurti ir kaip ją įgyvendinti, t. y. paversti realybe. Šiomis trimis pagrindinėmis temomis mokymosi laikotarpiu – 16 dienų – ir diskutuojama. Modulyje patirtimi dalijasi 8 dėstytojai ir visi jo dalyviai – tai mums leidžia plačiai išnagrinėti šias temas ir remiantis geriausia praktika, ir Lietuvos įmonių patirtimi. Nei viena kita Lietuvos mokymo įstaiga verslo strategijai neskiria tiek daug laiko, nors visoms organizacijoms strategija labai svarbi. Juk kiekvienos jų tikslas ne tik išgyventi, bet ir augti, plėstis, tobulėti.

Kad strategiją turėti svarbu, liudija ir negailestinga Lietuvos įmonių statistika: per pirmus 5 metus išgyvena tik 1/3 įmonių, o absoliuti dauguma išgyvenusių yra mažos ar mikroįmonės. 96% šalies įmonių apyvarta nesiekia 8 mln. EUR. Taigi, kyla klausimas: kas leidžia įmonėms išgyventi ir augti, kaip įmonėms tapti perspektyviomis ir ilgaamžėmis, kas joms padeda pagauti sėkmę? Tai klausimai apie įmonių strategiją. Strateginio valdymo modulio tikslas ir yra padėti neužsižaisti kasdienėse smulkmenose, o suprasti, kaip ilgalaikėje perspektyvoje auginti įmonę, kas jai leidžia būti sėkmingai, kaip konkrečioje (savo) įmonėje susidėlioti realius veiksmus ir žingsnius, kurie duotų ilgalaikius geresnius rezultatus.

– Minėta negailestinga statistika perša mintį, kad, matyt, ne visiems verslų savininkams ir vadovams aišku, kas yra įmonės strategija, kaip ją kurti ir įgyvendinti...

– Viena iš problemų, kodėl dalis įmonių neturi strategijų – jų nesupranta vadovai arba įsivaizduoja jas klaidingai. O tai, ko nesupranti, dažnai atrodo mistiška ir baugu. Kita dažna problema – nežinoma, kaip ją teisingai sukurti. Be to, jos nereikia sukurti šiandien ar ryt, o tai, kas gali palaukti, dažnai ir nesulaukia savo eilės. Ir dar – strateginiai sprendimai dažnai iškelia labai sunkius klausimus, į kuriuos sudėtinga atsakyti. Bet jei apsimesime, kad iššūkių nėra, nesuteiksime verslui kryptingumo, tuomet ir teturėsime tai, ką turime, nesukursime prielaidų tapti geresniais.

Be to, analizuojant verslus iš tiesų paaiškėja, kad dauguma vadovų nesupranta, kas yra strategija. Dažnas galvoja, kad tai tiesiog ilgalaikis planas tikslui pasiekti ar ilgalaikiai tikslai, kuriuos sau kelia organizacija. Tai tik dalis tiesos. Tačiau svarbu suprasti, kad jei mes norime augti greičiau nei kiti, uždirbti daugiau nei kiti, jei norime pasiekti rezultatą, kuris būtų geresnis nei vidutinis, tam turi atsirasti priežastys: kažką turime daryti gudriau, geriau. Būtent tie esminiai pasirinkimai: ką mes renkamės daryti geriau, kaip mes tai sukursime, kodėl būtent tai, o ne kažką kita turėtume daryti, – ir leidžia sutelkti pastangas, dėmesį, pinigus ir žmones didesniems tikslams pasiekti. Jei to neapmastome, dirbame kaip įpratę, labai mažai tikėtina, kad pavyks uždirbti daugiau nei rinkos vidurkis.

Pavyzdžiui, prieš keletą metų analizavau Lietuvos mažmeninės prekybos rinką. Paaiškėjo, kad beveik 3.000 tokių įmonių pelno prieš mokesčius vidurkis per 5 metus – vos 2,8%. Tarp jų buvo ir nedidelių įmonių, kurių pelno prieš mokesčius vidurkis per 5 metus buvo 15–18% – tai 5–6 kartus daugiau nei absoliučios daugumos įmonių. Tokie rezultatai ne todėl, kad „man šiais metais pasisekė“, o dėl kryptingos veiklos ir teisingai pasirinktų sprendimų, t. y. apgalvotos strategijos.

 – Ar strategiją galima kopijuoti, ar tai tik individualus projektas?

– Yra strategijos pasauliniai principai, kuriais galime naudotis, bet juos, pabrėžiu, visada reikia taikyti konkrečioje šalyje ir konkrečioje verslo šakoje. Rinkos struktūra ir jos žaidėjai skiriasi, pvz., Amerikoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Todėl visuomet reikia sukurti ką nors savito, savo. Strategija – žinomų principų taikymas ypač kūrybingai, kitaip, nei tai daro konkurentai. Nes jei padarysi kaip kiti ar panašiai – gausi mažai naudos konkurencinėje kovoje. Retkarčiais galima atvesti žinomą pasaulinio verslo modelį į Lietuvą. Pvz., Lietuvoje atsiradusios kavos išsinešimui kavinės, kur kava pagal „Starbucks“ modelį pilama į popierinius indelius, – juk iki tol kava mūsų šalyje buvo parduodama tik porceliano ar panašiuose puodeliuose ir dar gerokai pigiau. Tačiau ir tada, anksčiau, ir vėliau įmonė susidurs su klausimais – „ką mes darome kitaip“, „kuo mes geresni“.

Kadangi dažniausiai verslas sukasi tarp konkurentų, tai strategija ir turi numatyti, kuo tu būsi kitoks, kad gautum didesnius pinigus. Beje, iš tiesų pinigai yra tik pasekmė to, kad kažką darai geriau arba kitaip ir klientai sutinka už tai mokėti. Pavyzdys gali būti „Ikea“, kurios strategija – pasiūlyti norimus ir standartizuotus baldus čia ir dabar: pamatei parduotuvėje ir iš karto nusipirkai, tau nereikia laukti kaip daugelyje baldų parduotuvių, kol pagamins pagal individualų užsakymą 6 savaites. Ši strategija nesukurta per dieną – įsivaizduokite, kokius reikėjo pastatyti prekybos centrus su milžiniškais sandėliais, sukurti baldų kūrimo, gamybos ir tiekimo grandines bei t. t.

Tokių strateginių pasirinkimų pasekmė – gali tapti geras tik kuriomis nors savybėmis, jei tampi išskirtinis kuo nors, vadinasi, tu ką nors esi priverstas paaukoti. Visur geriausias nebūsi. Pavyzdžiui, „Ikea“ niekada nesiūlys gaminti baldų individualiai, tai ne pagal jos strategiją. Beje, „Ikea“ savo modelį sukūrė praėjusio amžiaus 5-ojo dešimtmečio pabaigoje ir iš principo jo nekeitė 50 metų nei vienoje šalyje, kurioje dirba, – tai atsakymas tiems, kurie mano, kad ilgalaikės strategijos turėti neįmanoma, ir įrodymas, ką reiškia jos laikytis. Turėti aiškią krypti ir savo kelią bei jį nuolat tobulinti ir yra ilgalaikės sėkmės priežastis. Net ir „Ikea“ eksperimentuoja prekiaudama internetu ir kitais parduotuvių modeliais, nekeisdama savo esminių strateginių pasirinkimų.

– 11 metų vadovaujate Strateginio valdymo moduliui. Ar daug jūsų modulio dalyvių pasinaudoja čia įgytomis žiniomis?

– Daugelis pasinaudojo. Vardais negaliu minėti, bet esmė tokia: dalis ateina „pražaisti“ savo verslo idėją ir įsitikinti, ar kurti įmonę, ar to nedaryti. Ir antras sprendimas taip pat geras: nereikia investuoti laiko ir pinigų į tai, kas būtų nepasiteisinę. Tačiau didesnė dalis ateina iš verslo siekdami suvokti, kas yra strategija, kaip ją išgryninti, sukurti ir įgyvendinti. Jie baigę modulį išeina su strateginiais sprendimais savo įmonei. Trečia kategorija žmonių ateina iš labai didelių kompanijų, dažnai jie siekia atsakyti sau: kaip padaryti, kad skirtingi padaliniai dirbtų kartu ir geriau, kaip sujungti kelias dideles įmones. Beje, toks strateginis planas vieno dalyvio buvo sukurtas būtent čia, universitete, jį apsigynė valdyboje, gavo biudžetą ir po to įgyvendino. Kitas dirbantis tarptautinėje įmonėje sukūrė strategiją, kaip reorganizuoti pardavimus, išsiskirti, sukurti naują vertę. Ši strategija įgyvendinama Lietuvos įmonėje ir, jei pasiteisins, bus įdiegta visose 30 valstybių, kur veikia korporacija.

Būtina akcentuoti, kad Strateginio valdymo modelio dalyviai visuomet sprendžia bent įmonės lygio klausimus, dažnai – įmonių grupės, ir visuomet sau atsako į jiems rūpimus ir aktualius klausimus arba bent juos ištyrinėja drauge su kolegomis (siekiame, kad visi modulio dalyviai kuo aktyviau keistųsi ir dalintųsi savo patirtimi, kad mokytumėmės ir vieni iš kitų).

Ką visi išsineša – tai geresnį ir gilesnį strategijos supratimą. Juk dalis vadovų, jei jie yra ne aukščiausio lygio, strategijų nekuria, bet tiesiogiai prisideda jas įgyvendindami. Jie turi suprasti strategiją, jos esmę ir kūrybiškai ją įgyvendinti su savo vadovaujamu padaliniu siekiant bendro organizacijos tikslo. Be to, kai įmonėje dirba keli šimtai ar tūkstančiai darbuotojų, dar būtina koordinacija su kitais padaliniais, nes visi turi suprasti bendrą tikslą ir visi jį vieningai įgyvendinti – jei bent vienas padalinys iškris iš bendrų siekių, organizacija tikslų nepasieks. Todėl trečdalį mokymų laiko skiriame aiškindamiesi, kaip reikia įgyvendinti strategijas.

Beje, kaip minėjau, siekiame, kad savo patirtimi, įžvalgomis dalytųsi visi dalyviai, kurių būna apie 30 ir kiekvienas bent su 10–15 metų patirtimi, – vadinasi, mes pasidaliname bent 400 metų darbo patirtimi, sukaupta per pastarąjį dešimtmetį aukščiausių ir vidurinės grandies vadovų, verslo savininkų, startuolių kūrėjų ar tų, kurie dar tik planuoja įgyvendinti savo verslo idėją.

– Kalbame apie ilgalaikes strategijas. Ar jos įmanomos šiandieniniame pasaulyje, kur viskas, atrodo, keičiasi ypač greitai?

– Iš tiesių vienas iš didžiausių iššūkių, – kaip priimti ilgalaikius sprendimus, kai aplinka taip greitai keičiasi. Yra verslų, kur pasikeitimai vyksta labai greitai ir lengva kopijuoti, pvz., mobiliųjų programėlių ar tinklapių kūrėjus. Jiems labai sunku. Tačiau didesnei daliai verslų, kur reikia ilgalaikio kryptingumo, ilgalaikės strategijos būtinos, pvz., statysi fabriką, kursi IT sistemą, kurią įgyvendinti truks bent metus. O ten, kur aplinka keičiasi greičiau, strategijas būtina dažniau peržiūrėti. Pasaulinė geroji praktika tokia, kad strategijos kuriamos 3–5 metams ir kasmet peržiūrimos.

Todėl ir mūsų modulio tikslas – ne duoti vadovui vieną receptą, kurį grįžęs taiko, o kad išeitų kitaip mąstydamas, suvoktų, kokie principai gali padėti ir kaip juos taikyti kūrybingai. Todėl mes suteikiame ne tik teorinių žinių, bet yra sprendžiamos praktinės realaus gyvenimo padiktuotos užduotys, atliekama savo ir mokslo kolegų verslo situacijų analizė, dalyvaujama kompiuterinėje įmonių valdymo simuliacijoje. Taip įsigilinama ir į kitų įmonių problemas bei išmokstama priimti sprendimus, kurie būtų geresni nei kolegų, kad virtuali įmonė pasiektų geriausius rezultatus. Beje, kai visi pradeda nuo vienodo lygio, baigus „vadovauti“ pasimato, kurie sprendimai padėjo tapti lyderiu, o dėl kokių įmonė bankrutavo.

Galutinis mokymų tikslas, – kad po mokslų jų dalyviai galėtų savarankiškai priiminėti strateginius sprendimus ir daryti tai kur kas geriau nei anksčiau.

Kviečiame į Vadovų magistrantūros informacinę dieną, kuri vyks lapkričio 22 d., plačiau: www.ism.lt/node/6377  

Priėmimas į Vadovų magistrantūros 2019 m. pavasario semestrą jau prasidėjo. Kviečiame teikti dokumentus: my.ism.lt

[infogram id="025e5e01-7756-4f70-baac-f5724a07e190" prefix="mtC" format="interactive" title="TR:ISM"]

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Technologijos per metus pakeitė 16% žmonių darbo pobūdį

Daugiau nei šeštadalis Europos internetu besinaudojančių darbuotojų per pastaruosius metus susidūrė su...

Vadyba
09:34
Dėl algų nesiderantys darbuotojai praranda tūkstančius

JAV atliktas tyrimas rodo, kad dėl algos dydžio nesiderantys darbuotojai per savo gyvenimą vidutiniškai...

Vadyba
08:26
TOP20 didžiausių Lietuvos darbdavių atlyginimai lapkritį 3

Naujausi „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai lapkritį vyravo tarp daugiausia darbuotojų...

Vadyba
2018.12.31
Pranešėjai apie įstatymų pažeidimus turės apsaugos garantijas 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja naujas teisės aktas – Pranešėjų apsaugos įstatymas. Jis numatys...

Verslo aplinka
2018.12.29
Geidžiamiausių darbdavių atlyginimai lapkritį 26

Nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai vyravo tarp bendrovių, kurios šiemet pateko į...

Vadyba
2018.12.29
10 svarbiausių vadovų pasikeitimų šalies įmonėse 12

Vadovų kaita šįmet buvo aktuali ne tik verslui, bet ir valstybės valdomoms įmonėms.

Vadyba
2018.12.29
Parlamentarų padėjėjų algos „į rankas“ augs daugiau kaip šimtu eurų 4

Seimo valdybai gruodžio viduryje priėmus sprendimą didinti parlamentarų padėjėjų-sekretorių pareiginių algų...

Vadyba
2018.12.28
Įmonės vertybės: nuo „katės maiše“ iki metų darbuotojo Rėmėjo turinys

Metų pabaiga signalizuoja ne vien apie visų laukiamas šventes, bet ir įmonių metinius vakarėlius. O tokiuose...

Inovatyvus verslas
2018.12.28
Patvirtinta nauja ESO valdyba 3

AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) nepasibaigus praėjusios valdybos narių kadencijai išsirinko naują...

Vadyba
2018.12.27
Seniai regėta atleidimų gausa – viešojo sektoriaus pokyčių rezultatas Premium 6

Tokių didelių grupinių atleidimų skaičių kaip šiemet nebuvo regėti nuo 2010-ųjų. Tarptautinėms rinkoms...

Vadyba
2018.12.27
„Panoramai“ dešimt metų – penkios išmoktos pamokos Rėmėjo turinys 4

Dešimt metų prekybos versle – daug. Per tokį laikotarpį gali pasikeisti klientų poreikiai, prekybos kanalai,...

Didžiausia algų mediana Lietuvoje lapkritį – virš 10.000 Eur

Nauji „Sodros“ duomenys parodo, kuriose įmonėse vyravo didžiausios atlyginimų medianos lapkritį.

Vadyba
2018.12.27
„Uberizaciją“ pritaikė verslo konsultantų paslaugoms Premium

Kai Robas Biedermanas ir Patas Petitti 2013 m. pradėjo studijas Harvardo verslo mokykloje, visiems studentams...

Vadyba
2018.12.27
Darbo santykių lankstumas - Lietuvos proveržis ir lyderiaujančių valstybių pamokos 17

Praėjusiais metais įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai pateisino lūkesčius – darbo santykių reguliavimas...

Verslo aplinka
2018.12.26
Darbuotojai nori tik dviejų dalykų 11

Darbdaviai nenuilsdami mėgina išsiaiškinti, ko iš tiesų nori darbuotojai. Pasirodo, kad atsakymas yra labai...

Vadyba
2018.12.25
Vyriausybės vicekancleris: mokytojų algos turi augti labiau nei vidutinis atlyginimas 1

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad mokytojų atlyginimai turi augti labiau nei vidutinis...

Vadyba
2018.12.21
A. Navicko vadovaujama profsąjunga sustabdo streiką 6

Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga nuo penktadienio oficialiai sustabdo daugiau nei mėnesį trukusį...

Vadyba
2018.12.21
Darbas per šventes: teisės ir apmokėjimas 4

Jei darbuotojas turi teisę rinktis dirbti šventinę dieną, būtina turėti jo raštišką sutikimą, o už darbą...

Finansai
2018.12.20
Lietuvos oro uostų valdybą papildė nauja narė 4

Valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LOU) 5 narių valdybą papildė nauja narė Justina Bučinskaitė.

Vadyba
2018.12.19
Ministras: po streiko mokiniams teks vytis programą, tai reiškia kompensacijas mokytojams 2

Laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad...

Verslo aplinka
2018.12.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau