Gręžiasi į sidabrinę kartą

Lietuvos darbo rinkoje kone daugiausia darbdavių dėmesio sulaukia 30-mečiai, kurie jau turi išsilavinimą ir šiek tiek patirties. O 40-mečiai, siuntę savo gyvenimo aprašymus į daugelį įmonių, dalijasi karčia patirtimi: sako, supratę, kad geriau nė nesivarginti ir nepuoselėti tuščių iliuzijų. Ką jau kalbėti apie 50-mečius – „pragmatiški“ darbdaviai teigia: kam į juos investuoti, mokyti, jei iki pensijos nedaug liko. Be to, esą jiems sunkiau prisitaikyti prie greito įmonės tempo, siekio konkuruoti tarptautinėje arenoje, perkopus pusšimčio ribą mažėja darbo tempas ir energijos lygis apskritai.

Tokią ir panašias nuomones išgirdo darbuotojų mokymų, personalo paieškos ir atrankos bendrovė „Alisa Management Laboratory“ (AML), atlikusi tyrimą, kad nustatytų įmonių vadovų požiūrį į vyresnius darbuotojus. Kai kurie vadovai mano, kad šiuolaikinis verslas skirtas tiems, kurie yra maždaug 35-erių. Tačiau kitą nuomonę turi darbdaviai, nelinkę skirstyti darbuotojų: jiems svarbiausia, kad darbuotojai būtų kvalifikuoti, turėtų tinkamą požiūrį į darbą. Ir tik nuo konkretaus darbuotojo priklauso, ar jis nori išmokti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, mokytis užsienio kalbos ir pan. Vyresni užtikrina daugiau stabilumo: vargu ar 40-metis, juo labiau – dar vyresnis, žmogus maus svetur uždarbiauti. Galbūt į tokius žmones investuoti kur kas saugiau nei į „juodo darbo“ užsieniuose besidairančius jaunuolius, beje, kurių dalis čia, Lietuvoje, darbo dieną stumia socialiniuose tinkluose ir pan.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 1,1 mln. vyresnių nei 50-ies gyventojų, tačiau iš jų dirba mažiau nei pusė – apie 480.000. Vyresni darbuotojai, galintys ir norintys dirbti, tikina, kad tiesiog nėra darbdavių pageidaujami. Jie net nesulaukia kvietimų į pokalbius.

„Realiai įdarbinimo agentūros totaliai „nufiltruoja“ visokius „netinkamus“. Kai ieškojau darbo ir siuntinėjau CV, į pokalbį kviesdavo tik tiesiogiai duodantys skelbimus. Darbo ieškojau dvejus metus“, – rašo VŽ skaitytojas. Galbūt dalis tiesos dėl įdarbinimo agentūrų ir yra, tačiau vargu ar amžiaus barjerus jos nustato pačios – tikėtina, kad būtent tokie ir yra darbdavių pageidavimai.

Pastaruoju metu Lietuvos darbo rinka darosi šiek tiek atviresnė vyresnio amžiaus žmonėms. VŽ rašė apie „Rimi“ tinkle pradėtą socialinę kampaniją. Šis tinklas jau kuris laikas komunikuoja ir kita jautria žmonėms tematika ir vykdo neįgaliųjų integracijos programą. Iš 3.200 „Rimi“ darbuotojų daugiau nei 1.000 yra vyresni nei 50-ies. Apie būtinybę į darbo rinką traukti vyresnio amžiaus žmones prabilo ir „Eurovaistinė“. Pasak Ingridos Damulienės, įmonės valdybos pirmininkės, šiuo metu joje dirba apie 100 pensinio amžiaus darbuotojų – vien iš visų įmonėje dirbančių vaistininkų ir farmacijos specialistų 10% šiuo metu yra pensinio amžiaus. Vyriausiai darbuotojai sukako 78-eri.

„Matome, kad įvairaus amžiaus žmonės – jauni specialistai, patyrę vaistininkai, ilgamečiai darbuotojai – sudaro labai gerą, sveiką komandą, gali dalytis patirtimi, padėti vieni kitiems, mokytis vieni iš kitų. Visuomenės požiūris į senjorus pradeda keistis“, – tikina p. Damulienė.

Nors amžiaus stereotipai vis dar gajūs, o darbdaviai tebenori pritraukti jaunesnio amžiaus žmones, tie griežti rėžiai palengva švelnėja, pabrėžia Jurgita Lemešiūtė, personalo paieškos ir atrankos „People Link“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė.

„Vyresni žmonės tikrai turi ką pasiūlyti: išmintį, diplomatiją, ekspertiškumą. Jeigu darbo rinka parodo, kad žmogus tampa nereikalingas, kai jam 45-eri, tuomet kuriame nesaugumą. Juk visi žinome, kad šią amžiaus ribą pasieksime“, – perspėja Alisa Miniotaitė, AML vadovė (VŽ, 2018 09 26).

VŽ nuomone, yra vilties, kad diskriminacija dėl amžiaus jau žengia į praeitį – kintanti darbo rinka, nors pamažu, vis dėlto keičia požiūrį į vyresnius darbuotojus. Sidabrinei ekonomikai kurti reikia spartesnio ir glaudesnio verslo ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo. Juolab kad vyresnio amžiaus darbuotojų ignoravimas didėjant darbuotojų stygiui ir visuomenei senstant gresia rimtomis problemomis visai ekonomikai.