Jaunimas verslo imtis nori, bet tik retas žino, nuo ko pradėti

„Koks yra lietuvio verslininko portretas? Remiantis AGER2018 duomenimis, lietuvis į verslą vis dar žiūri tradiciškai – jis jam suvokiamas kaip mažos apimties, lokalus, tenkinantis vietinius poreikius. Dar nepakankamai įvertinamas finansavimo pritraukimas, skaitmeninės verslo kūrimo galimybės ir jo. Tačiau su naujosiomis Y ir Z kartomis prasideda pokyčiai – jos rodo kintančią verslumo sampratą“, – teigia docentė dr. Austė Kiškienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorė.

Asociacijos „American Chamber of Commerce“ pasaulinės verslumo savaitės proga organizuotoje konferencijoje p. Kiškienė išskyrė svarbiausius lietuvio verslininko „portreto“ bruožus, kuriuos pagrindė pasaulinio AGER2018 (angl. Amway Global Entrepreneurship Report) verslumo tyrimo duomenimis. 44 pasaulio valstybes apimančiame tyrime ketvirtus metus iš eilės pateko ir Lietuva.

Nebijo nesėkmės

AGER 2018 m. tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 74% lietuvių būtų nusiteikę prisiimti su verslo kūrimu susijusią nesėkmės riziką. Pasaulio vidurkis yra tik 47%, o Europos – 41% proc. Lietuvoje rizikos nebijoma tiek pat, kiek ir verslumu garsėjančiose JAV, o visame pasaulyje šiuo aspektu mus lenkia tik tokios valstybės kaip Malaizija, Kinija, Kolumbija ar Vietnamas.

„Iki šiol atliktuose įvairiuose verslumo tyrimuose lietuviai būdavo charakterizuojami kaip bijantys nesėkmės ar rizikos. Būtent negalėjimas prisiimti rizikos būdavo įvardijamas kaip esminė kliūtis, kuri stabdo lietuvius nuo verslo kūrimo. Tačiau naujausieji AGER tyrimo rezultatai rodo, kad vyksta pokyčiai: žmonės ir visuomenė apskritai vis labiau supranta, kad verslas be rizikos yra neįmanomas“, – teigia docentė.

Šį pokytį ypač gerai iliustruoja jauniausiųjų respondentų atsakymų rezultatai. Net 84% respondentų iki 35 metų pritarė teiginiui, jog jie būtų pasiryžę prisiimti nesėkmės riziką, kai tarp vyresnio amžiaus respondentų buvo mažiau tam pritariančių žmonių.

Reikia 100 valandų

Kad jaunimas vis drąsiau imasi verslo, patvirtina ir Andželika Rusteikienė, „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) direktorė. Vis dėlto sėkmingai įgyvendinti idėją pavyksta ne visiems – naujausio „Verslios Lietuvos“ tyrimo duomenimis, vis daugiau naujai įkurtų įmonių nesugeba išgyventi net vienerių metų. Pavyzdžiui, 2018 m. pirmąjį pusmetį daugiau nei 1 metus išgyvenusių įmonių dalis šalies ūkyje buvo 57,4%, o 2017 m. atitinkamu laikotarpiu – 62,6%.

„Manau, tai lemia didžiulis atotrūkis tarp noro imtis savo verslo ir gebėjimų. Nors mūsų organizacija suteikia galimybę daugybei mokinių su verslumu susipažinti dar mokyklos suole, deja, kiekvienos mokyklos į savo programą įtraukti negalime“, – pabrėžia p. Rusteikienė.

Ji apgailestauja, kad skatinti verslumą įrašyta daugelyje švietimo programų, tačiau realaus įgyvendinimo trūksta.

„Kad įsisavintų praktinius gebėjimus, reikia bent 100 valandų. Jaunimas tokių galimybių turi retokai. Todėl kol verslumas nebus įtrauktas į mokyklų programas, tol verslo ryžis imtis kur kas mažiau gyventojų, nei kad galėtų“, – sako LJA vadovė.