Besikeičianti karjeros sėkmės formulė: kaip ugdyti lyderius?

Publikuota: 2018-10-03

Švietimo įstatymo pataisos įpareigoja bendrojo lavinimo įstaigas į savo programas integruoti socialinį ir emocinį ugdymą. Socialiniai emociniai įgūdžiai, tokie, kaip gebėjimas vadovauti žmonėms, emocinis intelektas, gebėjimas priimti sprendimus ir kiti pasaulyje pripažįstami kaip svarbiausi gebėjimai, kurie bus reikalingi ateities darbo rinkoje. 

Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU) apibrėžiamas kaip procesas, per kurį įgyjama žinių ir suformuojamos vertybinės nuostatos, gebėjimai, įgūdžiai, padedantys pažinti ir valdyti savo emocijas, būti empatiškiems, kurti ir palaikyti pozityvius tarpusavio santykius, išsikelti teigiamus tikslus ir jų siekti, priimti atsakingus sprendimus. Kitaip tariant, tai kompetencijos, kurias personalo srities žinovai pavadintų „minkštosiomis.“ Dar visai neseniai formalizuoto jų ugdymo gairių Lietuvos darželiuose, mokyklose ar universitetuose nebuvo, o ir visa švietimo sistema orientuota į žinias ir bendrąjį išsilavinimą. Tai sukūrė paradoksalią situaciją darbo rinkoje – joje gausu savo srities specialistų, bet tik vienetai tikrų lyderių.

Socialiniai emociniai gebėjimai – bene svarbiausi

„Jei kalbame apie ateities darbo rinką, o ypač – lyderystę – socialiniai emociniai įgūdžiai yra neabejotinai svarbūs. Sunku įsivaizduoti vadovą, neturintį gerai išvystytų šių gebėjimų“, – įsitikinusi Kristina Vaivadaitė, personalo atrankos kompanijos „Pedersen&Partners vadovė.  Aukščiausio lygio vadovų paieškos bendrovei vadovaujanti p. Kristina dažnai susiduria su kandidatais, kurie baigę prestižinius universitetus, turi didelį žinių bagažą ir gali pasigirti įspūdingais rezultatais profesinėje srityje, tačiau koją tolimesnei karjerai jiems pakiša būtent žmogiškosios savybės. Socialiniai emociniai įgūdžiai, anot p. Kristinos, yra  nuvertinti, tarsi mažiau svarbūs nei žinios, tačiau iš tiesų lyderiui jie netgi svarbesni. 

„Tikrai neretas atvejis, kad žmonės negauna aukštų vadovaujančių pozicijų dėl to, kad nesugeba teisingai komunikuoti, kooperuotis, įžvelgti socialinį kontekstą, kompleksiškai spręsti problemas, prisitaikyti prie įvairių žmonių ir aplinkybių. Labai trūksta ir empatijos, kuri yra neatsiejama lyderio savybė. Nesant šių savybių,  žongliravimas skaičiais ar verslo įžvalgomis tampa antraeiliu dalyku: menko emocinio intelekto žmogus lyderiu netaps, o jei ir užims vadovo poziciją, vargu, ar jam seksis gerai“, – dėsto ilgametę darbo interviu patirtį turinti personalo specialistė.

Prie įgūdžių, reikalingų lyderiams, priskiriama ir savirefleksija, gebėjimas pažinti savo silpnąsias, stipriąsias puses ir tinkamai prisistatyti kitiems. Pasak p. Vaivadaitės, šioje vietoje labai ryškiai matyti lietuvių ir užsieniečių skirtumai. Net ir sėkmingam verslui vadovaujantys lietuviai nusileidžia kandidatams, gebantiems būsimam darbdaviui įtikinamiau prisistatyti, atskleisti savo laimėjimus ar aiškiai įvardyti trūkumus. O daugiau nei valandą trunkantis pokalbis paprastai ir nulemia galutinį darbdavio pasirinkimą.

Galima lavinti

Socialiniai emociniai gebėjimai bei įgūdžiai – ne prigimtinė duotybė. Nors iš prigimties vieni žmonės yra labiau socialūs, kiti mažiau, tačiau šios savybės gali būti lavinamos lygiai taip pat, kaip intelektas. Pastarojo svarba, anot p. Vaivadaitės, kiek pervertinama: „Tėvai didžiausias pastangas skiria vaiko intelektui lavinti, bet pamiršta išugdyti gebėjimą valingai dirbti, valdyti savo emocijas, prisiderinti prie aplinkos, ieškoti sprendimo bendradarbiaujant. Todėl ir turime į žinias orientuotą lyderių kartą. Vaikai užauga protingi, bet jų karjeros kelias – komplikuotas“, – pastebi p. Kristina.

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičiaus tikina, kad socialinis emocinis ugdymas nėra visiška naujiena Lietuvoje – nemažai mokyklų, kai kur net visoje savivaldybėje, pavyzdžiui, Klaipėdos, sistemingai diegia SEU. Vis dėlto šie įstatymo pakeitimai dar labiau sustiprins jo reikšmingumą. „Atnaujinant įstatymo turinį norima siekti pusiausvyros tarp SEU ir kognityvinių gebėjimų, labiau atskleisti ryšius tarp SE gebėjimų ir mokymo turinio. Kad SEU nebūtų diegiamas tik epizodiškai, bet taptų nuoseklus, sisteminis, visi pedagogai prisiimtų įsipareigojimą ugdyti mokinių socialinius emocinius gebėjimus. Reikėtų pridurti – taip pat ir pačių pedagogų, nes jiems šie gebėjimai yra būtini“, – aiškina p. Kazakevičius.

Teigiamas nuoseklaus, į ugdymą integruoto socialinio emocinio ugdymo poveikis pastebimas daugelyje sričių – keičiasi ne tik asmenybė, bet ir klasė, mokykla, visa visuomenė. Mažėja socialinė atskirtis, skatinama lygybė ir tolerancija, prevenciškai veikiamas nusikalstamumas, smurtas ir žalingų įpročių atsiradimas – tai tik dalis teigiamo poveikio. Pasauliniai tyrimai patvirtina, kad tinkamus socialinius ir emocinius įgūdžius turintys žmonės daug geriau susidoroja ir su kasdienio gyvenimo problemomis. Todėl švietimo teoretikai, praktikai ir politikai vis labiau sutaria, kad šiuos gebėjimus būtina nuosekliai ugdyti nuo ankstyvo amžiaus. Socialinis ir emocinis ugdymas nuosekliai integruotas į Singapūro, Australijos, Suomijos, JAV Ilinojaus ir Kanzaso valstijų švietimo sistemas. Beveik visos jos pasaulyje laikomos pavyzdinėmis, į jas orientuojamasi tobulinant švietimo programas.

Mūsų šalis nuolat dalyvauja tarptautinės švietimo erdvės veiklose ir, anot p. Kazakevičiaus, siekia perimti geriausias šios srities patirtis. Diegiant nuoseklų SEU Lietuvoje siekiama pagerinti mokinių fizinę ir psichologinę savijautą: tikimasi, kad jie išmoks geriau suprasti save, susitvardyti, gebės dirbti ir būti su kitais, prireikus padėti sau ir kitiems.  „Taip pat tikimės, kad augs jų motyvacija geriau mokytis, siekti tikslų ir konstruktyviai veikti dėl asmeninės ir visuomeninės gerovės“, – teigia Švietimo ir mokslo viceministras.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Jamie Oliverio piniginę milijonais pildo knygų pardavimai 2

Nors Jamie Oliverio restoranuose valgytojų mažėja, tačiau verslo grupės finansinius rezultatus augina puikūs...

Vadyba
2018.10.04
„Amazon“ algų didinimo metodas sulaukė kritikos

Viena didžiausių pasaulių bendrovių – el. prekyba užsiimanti „Amazon“ – pažadėjo padidinti minimalią savo...

Vadyba
2018.10.04
Mokytoju pradeda dirbti tik kas septintas pedagogikos studentas

Į rinką išleidžiamų mokytojų skaičius per pastaruosius šešerius metus sumažėjo daugiau nei tris kartus, o šių...

Vadyba
2018.10.04
V. Bernatonis: Lietuvos teisinių paslaugų rinka subrendo kartų kaitai Rėmėjo turinys 6

Advokatų kontoros TGS Baltic Lietuvos biuro vadovaujančiuoju partneriu tapo kontoros partneris Vilius...

Verslo aplinka
2018.10.04
Samdomas vadovas kontrolės neišvengs, nes akcininkas nori būti prie reikalų Premium 5

Samdomo vadovo iniciatyva, drąsūs sprendimai ir požiūris į verslą gali ne juokais išgąsdinti akcininką. Kad...

Vadyba
2018.10.03
„Telia Lietuvą“ palieka privačių klientų vadovas 7

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ privačių klientų vadovas Havalas van Drumptas palieka savo pareigas.

Vadyba
2018.10.03
Reforma: po 2019 m. laukia labai skirtingi darbo užmokesčio pokyčiai 11

Mokesčių ir pensijų reforma labiausiai padidins tokių darbuotojų pajamas po mokesčių, kurie pasirinks...

Finansai
2018.10.03
Kaip pasirengti finansų krizei: Staškevičiaus, Dundulio ir Rusteikos patarimai Premium 4

Prieš globalias krizes nepapūsime, tačiau yra dalykų, kuriuos galime kontroliuoti, todėl kai visiems...

Besikeičianti karjeros sėkmės formulė: kaip ugdyti lyderius? Rėmėjo turinys 2

Švietimo įstatymo pataisos įpareigoja bendrojo lavinimo įstaigas į savo programas integruoti socialinį ir...

Vadyba
2018.10.03
Tyrimas: moterys ir vyrai vienodai blogai žongliruoja darbais

Mokslininkai paneigė nuomonę, kad moterys geba geriau atlikti daug darbų vienu metu nei vyrai. Naujasis...

Vadyba
2018.10.02
Darbo teisė: kad žalą iš darbuotojo būtų galima išieškoti lengviau Premium 1

Visiškos materialinės atsa­komybės sutartis gali­ma sudaryti tik su du vidutinius darbo už­mo­kesčius...

Finansai
2018.10.02
Pasitraukė vienas iš kultūros viceministrų

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius palieka savo pareigas dėl asmeninių priežasčių, skelbia...

Vadyba
2018.10.02
„General Electric“ netikėtai pakeitė vadovą

Prastoje situacijoje atsidūręs JAV konglomeratas „General Electric“ po mažiau nei dvejų metų pertraukos...

Vadyba
2018.10.02
„Danske Bank“ neapsikentė – atleido vadovą anksčiau nei planavo

Nors buvo planuota, kad pinigų plovimo skandale skęstančio banko „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas liks...

Vadyba
2018.10.01
Kiek prisiteisti iš vadovo, neteisėtai atleidusio darbuotoją? Rėmėjo turinys 2

Pastaruoju metu bendrovių vadovus dėl neteisėtų darbuotojų atleidimų vis dažniau į teismą paduoda akcininkai.

Verslo aplinka
2018.10.01
Darbo biržos nebeliko, atsirado Užimtumo tarnyba 6

Nuo spalio 1 d. Lietuvos darbo birža ir jos dešimt teritorinių biržų tapo vienu juridiniu vienetu – Užimtumo...

Vadyba
2018.10.01
Į darbą grįžtantys tėvai: kaip užtikrinti sėkmingą integraciją Premium 1

Sklandžiai grįžti į darbą po vienų ar dvejų metų vaikų auginimo pertraukos – sudėtinga. Lietuvos darbdaviai...

Vadyba
2018.10.01
Geidžiamiausių darbdavių algų rodikliai rugpjūtį

Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokie atlyginimai vyravo liepos mėnesį tarp geidžiamiausių šalies...

Vadyba
2018.09.30
Ką gali ir ko negali 50+ kartos darbuotojai Premium 17

50+ karta yra racionali, moka įveikti iššūkius, dirbti kūrybingai ir at­sakingai, siekti re­zul­tato, tačiau...

Vadyba
2018.09.29
Misija – įpėdinis: kaip nesužlugdyti perduodamo verslo 4

Kas yra šeimos verslo perdavimas? Kad ir kokį procesą įsivaizduotume, tai tikrai nėra vien garbingos šeimos...

Finansai
2018.09.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau