Besikeičianti karjeros sėkmės formulė: kaip ugdyti lyderius?

Publikuota: 2018-10-03

Švietimo įstatymo pataisos įpareigoja bendrojo lavinimo įstaigas į savo programas integruoti socialinį ir emocinį ugdymą. Socialiniai emociniai įgūdžiai, tokie, kaip gebėjimas vadovauti žmonėms, emocinis intelektas, gebėjimas priimti sprendimus ir kiti pasaulyje pripažįstami kaip svarbiausi gebėjimai, kurie bus reikalingi ateities darbo rinkoje. 

Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU) apibrėžiamas kaip procesas, per kurį įgyjama žinių ir suformuojamos vertybinės nuostatos, gebėjimai, įgūdžiai, padedantys pažinti ir valdyti savo emocijas, būti empatiškiems, kurti ir palaikyti pozityvius tarpusavio santykius, išsikelti teigiamus tikslus ir jų siekti, priimti atsakingus sprendimus. Kitaip tariant, tai kompetencijos, kurias personalo srities žinovai pavadintų „minkštosiomis.“ Dar visai neseniai formalizuoto jų ugdymo gairių Lietuvos darželiuose, mokyklose ar universitetuose nebuvo, o ir visa švietimo sistema orientuota į žinias ir bendrąjį išsilavinimą. Tai sukūrė paradoksalią situaciją darbo rinkoje – joje gausu savo srities specialistų, bet tik vienetai tikrų lyderių.

Socialiniai emociniai gebėjimai – bene svarbiausi

„Jei kalbame apie ateities darbo rinką, o ypač – lyderystę – socialiniai emociniai įgūdžiai yra neabejotinai svarbūs. Sunku įsivaizduoti vadovą, neturintį gerai išvystytų šių gebėjimų“, – įsitikinusi Kristina Vaivadaitė, personalo atrankos kompanijos „Pedersen&Partners vadovė.  Aukščiausio lygio vadovų paieškos bendrovei vadovaujanti p. Kristina dažnai susiduria su kandidatais, kurie baigę prestižinius universitetus, turi didelį žinių bagažą ir gali pasigirti įspūdingais rezultatais profesinėje srityje, tačiau koją tolimesnei karjerai jiems pakiša būtent žmogiškosios savybės. Socialiniai emociniai įgūdžiai, anot p. Kristinos, yra  nuvertinti, tarsi mažiau svarbūs nei žinios, tačiau iš tiesų lyderiui jie netgi svarbesni. 

„Tikrai neretas atvejis, kad žmonės negauna aukštų vadovaujančių pozicijų dėl to, kad nesugeba teisingai komunikuoti, kooperuotis, įžvelgti socialinį kontekstą, kompleksiškai spręsti problemas, prisitaikyti prie įvairių žmonių ir aplinkybių. Labai trūksta ir empatijos, kuri yra neatsiejama lyderio savybė. Nesant šių savybių,  žongliravimas skaičiais ar verslo įžvalgomis tampa antraeiliu dalyku: menko emocinio intelekto žmogus lyderiu netaps, o jei ir užims vadovo poziciją, vargu, ar jam seksis gerai“, – dėsto ilgametę darbo interviu patirtį turinti personalo specialistė.

Prie įgūdžių, reikalingų lyderiams, priskiriama ir savirefleksija, gebėjimas pažinti savo silpnąsias, stipriąsias puses ir tinkamai prisistatyti kitiems. Pasak p. Vaivadaitės, šioje vietoje labai ryškiai matyti lietuvių ir užsieniečių skirtumai. Net ir sėkmingam verslui vadovaujantys lietuviai nusileidžia kandidatams, gebantiems būsimam darbdaviui įtikinamiau prisistatyti, atskleisti savo laimėjimus ar aiškiai įvardyti trūkumus. O daugiau nei valandą trunkantis pokalbis paprastai ir nulemia galutinį darbdavio pasirinkimą.

Galima lavinti

Socialiniai emociniai gebėjimai bei įgūdžiai – ne prigimtinė duotybė. Nors iš prigimties vieni žmonės yra labiau socialūs, kiti mažiau, tačiau šios savybės gali būti lavinamos lygiai taip pat, kaip intelektas. Pastarojo svarba, anot p. Vaivadaitės, kiek pervertinama: „Tėvai didžiausias pastangas skiria vaiko intelektui lavinti, bet pamiršta išugdyti gebėjimą valingai dirbti, valdyti savo emocijas, prisiderinti prie aplinkos, ieškoti sprendimo bendradarbiaujant. Todėl ir turime į žinias orientuotą lyderių kartą. Vaikai užauga protingi, bet jų karjeros kelias – komplikuotas“, – pastebi p. Kristina.

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičiaus tikina, kad socialinis emocinis ugdymas nėra visiška naujiena Lietuvoje – nemažai mokyklų, kai kur net visoje savivaldybėje, pavyzdžiui, Klaipėdos, sistemingai diegia SEU. Vis dėlto šie įstatymo pakeitimai dar labiau sustiprins jo reikšmingumą. „Atnaujinant įstatymo turinį norima siekti pusiausvyros tarp SEU ir kognityvinių gebėjimų, labiau atskleisti ryšius tarp SE gebėjimų ir mokymo turinio. Kad SEU nebūtų diegiamas tik epizodiškai, bet taptų nuoseklus, sisteminis, visi pedagogai prisiimtų įsipareigojimą ugdyti mokinių socialinius emocinius gebėjimus. Reikėtų pridurti – taip pat ir pačių pedagogų, nes jiems šie gebėjimai yra būtini“, – aiškina p. Kazakevičius.

Teigiamas nuoseklaus, į ugdymą integruoto socialinio emocinio ugdymo poveikis pastebimas daugelyje sričių – keičiasi ne tik asmenybė, bet ir klasė, mokykla, visa visuomenė. Mažėja socialinė atskirtis, skatinama lygybė ir tolerancija, prevenciškai veikiamas nusikalstamumas, smurtas ir žalingų įpročių atsiradimas – tai tik dalis teigiamo poveikio. Pasauliniai tyrimai patvirtina, kad tinkamus socialinius ir emocinius įgūdžius turintys žmonės daug geriau susidoroja ir su kasdienio gyvenimo problemomis. Todėl švietimo teoretikai, praktikai ir politikai vis labiau sutaria, kad šiuos gebėjimus būtina nuosekliai ugdyti nuo ankstyvo amžiaus. Socialinis ir emocinis ugdymas nuosekliai integruotas į Singapūro, Australijos, Suomijos, JAV Ilinojaus ir Kanzaso valstijų švietimo sistemas. Beveik visos jos pasaulyje laikomos pavyzdinėmis, į jas orientuojamasi tobulinant švietimo programas.

Mūsų šalis nuolat dalyvauja tarptautinės švietimo erdvės veiklose ir, anot p. Kazakevičiaus, siekia perimti geriausias šios srities patirtis. Diegiant nuoseklų SEU Lietuvoje siekiama pagerinti mokinių fizinę ir psichologinę savijautą: tikimasi, kad jie išmoks geriau suprasti save, susitvardyti, gebės dirbti ir būti su kitais, prireikus padėti sau ir kitiems.  „Taip pat tikimės, kad augs jų motyvacija geriau mokytis, siekti tikslų ir konstruktyviai veikti dėl asmeninės ir visuomeninės gerovės“, – teigia Švietimo ir mokslo viceministras.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kada Lietuvoje bus populiarūs kalendoriai Premium

Manau, kad daugelis „Verslo klasės“ skaitytojų vaikystėje žaisdavo gaudynes, slėpynes ar karą kieme, patys...

Technologijos per metus pakeitė 16% žmonių darbo pobūdį

Daugiau nei šeštadalis Europos internetu besinaudojančių darbuotojų per pastaruosius metus susidūrė su...

Vadyba
09:34
Dėl algų nesiderantys darbuotojai praranda tūkstančius

JAV atliktas tyrimas rodo, kad dėl algos dydžio nesiderantys darbuotojai per savo gyvenimą vidutiniškai...

Vadyba
08:26
TOP20 didžiausių Lietuvos darbdavių atlyginimai lapkritį 3

Naujausi „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai lapkritį vyravo tarp daugiausia darbuotojų...

Vadyba
2018.12.31
Pranešėjai apie įstatymų pažeidimus turės apsaugos garantijas 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja naujas teisės aktas – Pranešėjų apsaugos įstatymas. Jis numatys...

Verslo aplinka
2018.12.29
Geidžiamiausių darbdavių atlyginimai lapkritį 26

Nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai vyravo tarp bendrovių, kurios šiemet pateko į...

Vadyba
2018.12.29
10 svarbiausių vadovų pasikeitimų šalies įmonėse 12

Vadovų kaita šįmet buvo aktuali ne tik verslui, bet ir valstybės valdomoms įmonėms.

Vadyba
2018.12.29
Parlamentarų padėjėjų algos „į rankas“ augs daugiau kaip šimtu eurų 4

Seimo valdybai gruodžio viduryje priėmus sprendimą didinti parlamentarų padėjėjų-sekretorių pareiginių algų...

Vadyba
2018.12.28
Įmonės vertybės: nuo „katės maiše“ iki metų darbuotojo Rėmėjo turinys

Metų pabaiga signalizuoja ne vien apie visų laukiamas šventes, bet ir įmonių metinius vakarėlius. O tokiuose...

Inovatyvus verslas
2018.12.28
Patvirtinta nauja ESO valdyba 3

AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) nepasibaigus praėjusios valdybos narių kadencijai išsirinko naują...

Vadyba
2018.12.27
Seniai regėta atleidimų gausa – viešojo sektoriaus pokyčių rezultatas Premium 6

Tokių didelių grupinių atleidimų skaičių kaip šiemet nebuvo regėti nuo 2010-ųjų. Tarptautinėms rinkoms...

Vadyba
2018.12.27
„Panoramai“ dešimt metų – penkios išmoktos pamokos Rėmėjo turinys 4

Dešimt metų prekybos versle – daug. Per tokį laikotarpį gali pasikeisti klientų poreikiai, prekybos kanalai,...

Didžiausia algų mediana Lietuvoje lapkritį – virš 10.000 Eur

Nauji „Sodros“ duomenys parodo, kuriose įmonėse vyravo didžiausios atlyginimų medianos lapkritį.

Vadyba
2018.12.27
„Uberizaciją“ pritaikė verslo konsultantų paslaugoms Premium

Kai Robas Biedermanas ir Patas Petitti 2013 m. pradėjo studijas Harvardo verslo mokykloje, visiems studentams...

Vadyba
2018.12.27
Darbo santykių lankstumas - Lietuvos proveržis ir lyderiaujančių valstybių pamokos 17

Praėjusiais metais įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai pateisino lūkesčius – darbo santykių reguliavimas...

Verslo aplinka
2018.12.26
Darbuotojai nori tik dviejų dalykų 11

Darbdaviai nenuilsdami mėgina išsiaiškinti, ko iš tiesų nori darbuotojai. Pasirodo, kad atsakymas yra labai...

Vadyba
2018.12.25
Vyriausybės vicekancleris: mokytojų algos turi augti labiau nei vidutinis atlyginimas 1

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad mokytojų atlyginimai turi augti labiau nei vidutinis...

Vadyba
2018.12.21
A. Navicko vadovaujama profsąjunga sustabdo streiką 6

Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga nuo penktadienio oficialiai sustabdo daugiau nei mėnesį trukusį...

Vadyba
2018.12.21
Darbas per šventes: teisės ir apmokėjimas 4

Jei darbuotojas turi teisę rinktis dirbti šventinę dieną, būtina turėti jo raštišką sutikimą, o už darbą...

Finansai
2018.12.20
Lietuvos oro uostų valdybą papildė nauja narė 4

Valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LOU) 5 narių valdybą papildė nauja narė Justina Bučinskaitė.

Vadyba
2018.12.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau