Besikeičianti karjeros sėkmės formulė: kaip ugdyti lyderius?

Publikuota: 2018-10-03

Švietimo įstatymo pataisos įpareigoja bendrojo lavinimo įstaigas į savo programas integruoti socialinį ir emocinį ugdymą. Socialiniai emociniai įgūdžiai, tokie, kaip gebėjimas vadovauti žmonėms, emocinis intelektas, gebėjimas priimti sprendimus ir kiti pasaulyje pripažįstami kaip svarbiausi gebėjimai, kurie bus reikalingi ateities darbo rinkoje. 

Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU) apibrėžiamas kaip procesas, per kurį įgyjama žinių ir suformuojamos vertybinės nuostatos, gebėjimai, įgūdžiai, padedantys pažinti ir valdyti savo emocijas, būti empatiškiems, kurti ir palaikyti pozityvius tarpusavio santykius, išsikelti teigiamus tikslus ir jų siekti, priimti atsakingus sprendimus. Kitaip tariant, tai kompetencijos, kurias personalo srities žinovai pavadintų „minkštosiomis.“ Dar visai neseniai formalizuoto jų ugdymo gairių Lietuvos darželiuose, mokyklose ar universitetuose nebuvo, o ir visa švietimo sistema orientuota į žinias ir bendrąjį išsilavinimą. Tai sukūrė paradoksalią situaciją darbo rinkoje – joje gausu savo srities specialistų, bet tik vienetai tikrų lyderių.

Socialiniai emociniai gebėjimai – bene svarbiausi

„Jei kalbame apie ateities darbo rinką, o ypač – lyderystę – socialiniai emociniai įgūdžiai yra neabejotinai svarbūs. Sunku įsivaizduoti vadovą, neturintį gerai išvystytų šių gebėjimų“, – įsitikinusi Kristina Vaivadaitė, personalo atrankos kompanijos „Pedersen&Partners vadovė.  Aukščiausio lygio vadovų paieškos bendrovei vadovaujanti p. Kristina dažnai susiduria su kandidatais, kurie baigę prestižinius universitetus, turi didelį žinių bagažą ir gali pasigirti įspūdingais rezultatais profesinėje srityje, tačiau koją tolimesnei karjerai jiems pakiša būtent žmogiškosios savybės. Socialiniai emociniai įgūdžiai, anot p. Kristinos, yra  nuvertinti, tarsi mažiau svarbūs nei žinios, tačiau iš tiesų lyderiui jie netgi svarbesni. 

„Tikrai neretas atvejis, kad žmonės negauna aukštų vadovaujančių pozicijų dėl to, kad nesugeba teisingai komunikuoti, kooperuotis, įžvelgti socialinį kontekstą, kompleksiškai spręsti problemas, prisitaikyti prie įvairių žmonių ir aplinkybių. Labai trūksta ir empatijos, kuri yra neatsiejama lyderio savybė. Nesant šių savybių,  žongliravimas skaičiais ar verslo įžvalgomis tampa antraeiliu dalyku: menko emocinio intelekto žmogus lyderiu netaps, o jei ir užims vadovo poziciją, vargu, ar jam seksis gerai“, – dėsto ilgametę darbo interviu patirtį turinti personalo specialistė.

Prie įgūdžių, reikalingų lyderiams, priskiriama ir savirefleksija, gebėjimas pažinti savo silpnąsias, stipriąsias puses ir tinkamai prisistatyti kitiems. Pasak p. Vaivadaitės, šioje vietoje labai ryškiai matyti lietuvių ir užsieniečių skirtumai. Net ir sėkmingam verslui vadovaujantys lietuviai nusileidžia kandidatams, gebantiems būsimam darbdaviui įtikinamiau prisistatyti, atskleisti savo laimėjimus ar aiškiai įvardyti trūkumus. O daugiau nei valandą trunkantis pokalbis paprastai ir nulemia galutinį darbdavio pasirinkimą.

Galima lavinti

Socialiniai emociniai gebėjimai bei įgūdžiai – ne prigimtinė duotybė. Nors iš prigimties vieni žmonės yra labiau socialūs, kiti mažiau, tačiau šios savybės gali būti lavinamos lygiai taip pat, kaip intelektas. Pastarojo svarba, anot p. Vaivadaitės, kiek pervertinama: „Tėvai didžiausias pastangas skiria vaiko intelektui lavinti, bet pamiršta išugdyti gebėjimą valingai dirbti, valdyti savo emocijas, prisiderinti prie aplinkos, ieškoti sprendimo bendradarbiaujant. Todėl ir turime į žinias orientuotą lyderių kartą. Vaikai užauga protingi, bet jų karjeros kelias – komplikuotas“, – pastebi p. Kristina.

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičiaus tikina, kad socialinis emocinis ugdymas nėra visiška naujiena Lietuvoje – nemažai mokyklų, kai kur net visoje savivaldybėje, pavyzdžiui, Klaipėdos, sistemingai diegia SEU. Vis dėlto šie įstatymo pakeitimai dar labiau sustiprins jo reikšmingumą. „Atnaujinant įstatymo turinį norima siekti pusiausvyros tarp SEU ir kognityvinių gebėjimų, labiau atskleisti ryšius tarp SE gebėjimų ir mokymo turinio. Kad SEU nebūtų diegiamas tik epizodiškai, bet taptų nuoseklus, sisteminis, visi pedagogai prisiimtų įsipareigojimą ugdyti mokinių socialinius emocinius gebėjimus. Reikėtų pridurti – taip pat ir pačių pedagogų, nes jiems šie gebėjimai yra būtini“, – aiškina p. Kazakevičius.

Teigiamas nuoseklaus, į ugdymą integruoto socialinio emocinio ugdymo poveikis pastebimas daugelyje sričių – keičiasi ne tik asmenybė, bet ir klasė, mokykla, visa visuomenė. Mažėja socialinė atskirtis, skatinama lygybė ir tolerancija, prevenciškai veikiamas nusikalstamumas, smurtas ir žalingų įpročių atsiradimas – tai tik dalis teigiamo poveikio. Pasauliniai tyrimai patvirtina, kad tinkamus socialinius ir emocinius įgūdžius turintys žmonės daug geriau susidoroja ir su kasdienio gyvenimo problemomis. Todėl švietimo teoretikai, praktikai ir politikai vis labiau sutaria, kad šiuos gebėjimus būtina nuosekliai ugdyti nuo ankstyvo amžiaus. Socialinis ir emocinis ugdymas nuosekliai integruotas į Singapūro, Australijos, Suomijos, JAV Ilinojaus ir Kanzaso valstijų švietimo sistemas. Beveik visos jos pasaulyje laikomos pavyzdinėmis, į jas orientuojamasi tobulinant švietimo programas.

Mūsų šalis nuolat dalyvauja tarptautinės švietimo erdvės veiklose ir, anot p. Kazakevičiaus, siekia perimti geriausias šios srities patirtis. Diegiant nuoseklų SEU Lietuvoje siekiama pagerinti mokinių fizinę ir psichologinę savijautą: tikimasi, kad jie išmoks geriau suprasti save, susitvardyti, gebės dirbti ir būti su kitais, prireikus padėti sau ir kitiems.  „Taip pat tikimės, kad augs jų motyvacija geriau mokytis, siekti tikslų ir konstruktyviai veikti dėl asmeninės ir visuomeninės gerovės“, – teigia Švietimo ir mokslo viceministras.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Darbuotojai kratosi vadovų, bet patys spręsti nemoka Premium

Pasaulyje vis atsiranda įmonių, išbandančių sociokratijos ar holokratijos valdysenos sistemas, kai laisvė,...

Vadyba
18:39
Darbuotojų motyvacija ekstremaliomis sąlygomis Verslo tribūna

Akivaizdu, kiekvienas darbdavys nori matyti savo įmonėje motyvuotus darbuotojus. Tačiau tokius buriant, tenka...

Vadyba
06:00
Verslo lyderių apdovanojimai: išrinktas „Metų CEO“ 1

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą išrinko Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.23
Dažnai keičiantys darbą nebepatenka į juoduosius sąrašus

Kai talentingi darbuotojai graibstomi kaip karštos bandelės, o specialistai atvirai deklaruoja savo...

Vadyba
2019.10.22
4 didžiausios CEO klaidos 1

Richardas Bransonas yra sakęs, kad versle gali būti tikras tik dėl vieno: klysta visi, įskaitant tave patį.

Vadyba
2019.10.21
Kaip prognozuoti, kokių talentų trūksta komandai, ir kur jų ieškoti Premium

Darbdavys už darbuotoją neužsimanys tobulėti ir neįgis naujų kompetencijų, tačiau jis gali sukurti atmosferą,...

Vadyba
2019.10.21
VDU šuolis dar vienuose tarptautiniuose reitinguose Verslo tribūna

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir toliau kyla tarptautiniuose reitinguose. Šį kartą universitetas...

Vadyba
2019.10.21
VMI: bendrovė įmokas į III pakopos fondus gali mokėti ir iš algų fondo Premium 1

Įmonė gali dalį planuojamo darbo užmokesčio skirti įmokoms į III pakopos pensijų fondus darbuotojų naudai,...

Finansai
2019.10.21
 Metų CEO TOP 5: lyderystės receptai

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą renka Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.20
„Alibaba“ įkūrėjas atsitraukimui nuo verslo ruošėsi dešimtmetį 2

Jackas Ma, Kinijos elektroninės prekybos gigantės „Alibaba“ įkūrėjas, rugsėjį pasitraukė iš vadovo posto. Jis...

Vadyba
2019.10.19
Kad įkurtų savo verslą, imasi sunkiausių darbų

Prastas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Arba darbuotojas, nežadantis kilti karjeros laiptais.

Gazelė
2019.10.19
Darbuotojai robotais pasitiki labiau, negu vadovais Premium 1

2020-ųjų prognozės sako, kad vienas svarbiausių iššūkių darbuotojams bus gebėjimas dirbti kartu su dirbtiniu...

Vadyba
2019.10.18
Metų CEO rinkimai. 60 sekundžių su „Lidl Lietuvos“ vadovu 3

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą renka Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.18
Lyderio klaidos kaina: verslas gali žlugti, o vadovo alga – ūgtelėti Premium

Vadovo klaida gali nugramzdinti įmonę, bet stipraus lyderio karjerą sugriauna retai. Verslo istorija rodo,...

Vadyba
2019.10.18
Vilniaus meras turi naują atstovę spaudai 2

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstove spaudai tapo Ieva Dirmaitė, buvusi vidaus reikalų ministro...

Vadyba
2019.10.18
„Verslo žinių“ skaitytojai renka Metų CEO: finalinė dvikova

„Verslo žinių“ skaitytojai toliau balsuodami renka savo metų CEO. Paskutiniame rinkimų etape varžosi 2...

Vadyba
2019.10.18
Apdovanotos Panevėžio regiono „Gazelės“

Ketvirtadienį Panevėžyje vykstančioje „Gazelės“ konferencijoje paaiškėjo, kokios įmonės sparčiausiai augo...

Gazelė
2019.10.17
Metų CEO rinkimai. 60 sekundžių su „Fredos“ vadovu

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą renka Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.17
Duomenų analitika: nuo ko pradėti ir kaip sau padėti personalo sprendimuose

Pasaulis fragmentiškėja, todėl tenka segmentuoti informaciją ir sprendimus vis mažesnėms auditorijoms, kad...

Vadyba
2019.10.17
Metų CEO rinkimai. 60 sekundžių su „Girteka Logistics“ vadovu 8

„Verslo žinios“ kartu su „UniCredit Leasing“ devintą kartą renka Metų CEO – lyderį, sukūrusį daugiausia...

Vadyba
2019.10.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau