Kas tai? Eksperto įžvalgos

Quo vadis, telekomunikacijos?

Publikuota: 2018-09-19

Lūšių ežero viduryje iš medinės valties telefonu katalonas paauglys tiesiogiai siunčia vaizdo transliaciją draugams į Barseloną. Rusnės žuvies rūkytojas TV pulteliu atsisuka vakarykštę „Panoramą“. Uzbekas Vilniuje keleivius susirenka telefonu prisijungęs prie abiejų pavėžėjimo platformų. Danai paprašė Europos Komisijos danguje subraižyti dronų greitkelius. Viskas po senovei – valtis, dūmai, prekijai ir žvilgsniai į dangų. Tik ar atsimeni, Homo sapiens, kad taip neseniai dvidešimt metų laukei, kol įves laidinį telefoną?   

Eilių buvo daug ir įvairių: prie dešros, drabužių, skalbimo mašinų, automobilių... Eilė buvo ir prie laidinio telefono. Bet priverstinai pabuvęs homo sovieticus, žmogus tapo homo consumens, o eilės tapo rinkomis. Netrukus Lietuvoje prasidėjo telefono ryšio plėtra ir modernizavimas, o mobilusis ryšys ir internetas sugriovė paskutines sienas bei visiems laikams pakeitė žmonių suvokimą apie tai, kas yra pasiekiama ir įmanoma.

Dirbo „iš pašaukimo“

Telekomunikacijų lūžiui lemiamą įtaką turėjo technologijų kaita. Anuomet vien telefono stočiai reikėjo statyti atskirą kelių aukštų pastatą. Negana to, jo statytojai gaudavo didesnius atlyginimus nei žmonės, kurie vėliau tame pastate dirbo.

nuotrauka::3 right

Profesinę veiklą ką tik baigusi ilgametė „Telia“ personalo vadovė Zita Bložienė ano laikmečio telekomunikacijų sektoriaus darbuotojus apibūdina vienu žodžiu: bendruomenė.

„Buvo daug žmonių, kurie ateidavo iš pašaukimo ar giminės tradicijų – ryšininku buvęs ne tik tėvas ar senelis, ryšio liniją būdavo tiesęs net ir prosenelis. Bendruomeniškumo dvasia telekomunikacijose būdavo labai stipri“, – prisimena Z. Bložienė.

Prasidėjus skaitmenizacijai, rinkoje išaugo aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis, kurie visoje Lietuvoje pastatė daugybę skaitmeninių stočių, paklojo tūkstančius kilometrų laidų.

Pertvarkant tuometinį „Lietuvos telekomą“ ir uždarant analogines stotis, reikėjo atleisti ar pakeisti apie 7 tūkst. darbuotojų, ir Z. Bložienė buvo tas žmogus, su kuriuo daugelis jų sprendė savo ateities perspektyvas.

Vykstant šiam procesui neapsieita ir be kuriozų: antai dvi iš darbo išeiti nenorėjusios darbuotojos beveik dvejus metus sėdėjo tuščioje Kauno telefonų stotyje.

„Veisėjuose, pamenu, uždarinėjome analoginę telefonų stotį. Atvažiuoju, kaime plevėsuoja išdraskytos šiltnamių plėvelės, išklypę varteliai. Sakau, jums čia tiek daug darbo yra – pasiūlykite savo paslaugas už pinigus, pamatysite, kiek veiklos bus. Tai tas dzūkas parašė Tapio Paarmai, kad aš inžinierius siunčiu tvorų dažyti. O jis jam atrašė, kad man padėkotų už verslo planą“, – šypsosi Z. Bložienė.

Ateitis priklauso kūrėjams

Du dešimtmečius Lietuvoje ir Švedijoje mobiliojo ryšio tinklus kūręs Mindaugas Varanauskas teigia, kad įdomiausia jam yra stebėti technologinius virsmus, kurie kiekvienais metais atneša vis kažką naujo.

„Prieš statydami 2G ryšio antenas imdavome žemėlapį, žiūrėdavome reljefinius aukščius ir patys skaičiuodavome, kur ir kaip sklis bangos. Su 3G atsirado programos, kurios padėdavo apskaičiuoti ryšio algoritmus, o dabar turime save optimizuojantį tinklą, kuris pagal vartotojo vietą keičia antenos kampą.

Virsmas nuo fizikinio iki dirbtinio intelekto lygio telekomunikacijų sektoriuje yra labai ryškus. Jeigu anksčiau reikėjo žmonių, kurie supranta radijo elektroniką, tai dabar reikia programuotojų. Juodus ekranus su žaliomis raidėmis pakeitė ekranai su aplikacijomis. Ateityje apskritai liks tik kūrėjų komandos, visa kita prižiūrės technika. Žmogaus užduotis bus suprogramuoti kryptis ir nurodymus“, – sako „Telia“ tinklo vadovas M. Varanauskas.

nuotrauka::1 left

Pasak jo, kūryba yra vienintelė kompetencija, kurios neperims technologijos, kurias mes, žmonės, gaminame ir tobuliname tam, kad jos mus išlaisvintų nuo kasdienių rutininių darbų.

„Apsikeitimas informacija įgalino žmones išlįsti iš urvų, kiautų ir sovietinių butų. Bendraudami galime padaryti daugiau nei vieni. Tuo paremta visa žmogaus vystymosi istorija. Telekomunikacijos stipriai pastūmėjo civilizaciją į priekį. Ir jos niekur nedings: ryšiai yra ir bus tokia pat duotybė, kaip elektra ar vandentiekis. Gal net didesnė. Po dešimtmečio porai minučių dingęs internetas bus daug blogiau nei dingęs vanduo“, – sako M. Varanauskas.

Žmonijos žinias jis lygina su horizontu, kuris akimirksniu neišsiplečia per kilometrą. Kiekvienas atradimas, inovacija, idėja šį horizontą stumteli tik per vos įžvelgiamą pikselį. Todėl nereikia būti A. Einsteinu ar I. Newtonu, kad pakeistum pasaulį – jis keičiasi ir žinių horizontas plečiasi didžiuliu pločiu ir greičiu.   

Jei stovi vietoje, tai judi atgal

Prieš du dešimtmečius savo vystymosi užuomazgose buvęs internetas dabar išplito ir yra prieinamas praktiškai visur. Pasaulis ieško „sekančio didelio dalyko“, kuriuo kėsinasi tapti bent kelios technologijos – dirbtinis intelektas, papildytoji realybė, galų gale blokų grandinės (angl. blockchain) technologija.

Paslaugos ir idėjos, o ne infrastruktūra, tampa telekomunikacijų verslo varomąja jėga. Proveržį kuria ne esami ryšių tinklai ar ryšio paslaugos, o tai, kas jomis pasinaudojant sukuriama.

nuotrauka::2 right

„Blockchain“ dabar dar rašome kabutėse, kaip kažkada rašėme žodį „Internetas“. Nors ji vadinama didžiausia inovacija nuo interneto laikų, technologiškai tai nieko nauja. Realus paradigminis pokytis įvyks su autonominiais įrenginiais, automobiliais ir procesais. Tai tikrai iš esmės keis darbo jėgos pasiskirstymą ir mūsų gyvenimo būdą“, – sako „Telia“ produktų ir komercijos vadovas Robertas Žudys.

Telekomunikacijų ekspertas teigia, kad šios rinkos milžinės šiuo metu vykdo didžiulę transformaciją, kuri leis kurti naujos kartos verslą. Jos turi viską: išteklius, investicijas, grynųjų srautus ir gerą skaitmeninių verslų išmanymą. Bet to negana – jei nori likti aktualūs, telekomunikacijų verslai turi investuoti į startuolius, tapti rizikos kapitalo fondais.

„Telekomunikacijų sektorius dabar stengiasi nelikti ten, kur liko elektros, dujų ar vandens tinklai, o būti naujų verslo idėjų platforma. Kaip picos pagrindas, ant kurio pats susidėliosi savo skonį. Kitu atveju grįš ten, kur buvo senieji telekomai, kurių gyvenimas buvo geras tol, kol komutacinėse spintose mirksėjo žalios lemputės“, – teigia R. Žudys.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Antai viena Danijos bendrovė jau dabar prašo Europos Komisijos dronams subraižyti greitkelius danguje. Tai – toliaregiškas žingsnis, kursiantis pridėtinę vertę, nes 5G technologija sujungs visą autonominių daiktų ir mašinų ekosistemą. Dirbtinio intelekto valdomi autonominiai įrenginiai vykdys užduotis fiziniame pasaulyje.

Ryšių tinklai jau sujungė žmones su žmonėmis, dabar į šį tinklą jungiami daiktai, o ateityje jis pats prisitaikys prie žmonių ir įrenginių poreikių. Išmaniuosius telefonus pakeis balsu, o dar vėliau – ir mintimis valdomi įrenginiai.

Tačiau kad ir kaip technologijos pakeis pasaulį, vienas dalykas išliks toks pat: toliau bendrausime, dalinsimės žiniomis, ieškosime ir kursime. Ir tam pirmiausiai reikės kūrybingų žmonių.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Susirgusių lietuvių pajamos nukenčia mažiausiai Baltijos šalyse  2

Susirgę ir savaitę negalėdami dirbti Lietuvos gyventojai patirtų mažiausių finansinių praradimų, lyginant su...

Vadyba
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 6

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium 14

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
2019.04.17
Darbuotojus motyvuoja robotai Algis ir Pūkis Premium

Robotai ir darbų automatizacija dažnai įsivaizduojami kaip žmogiškosios darbo jėgos priešai. Tačiau bent jau...

Vadyba
2019.04.17
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 40

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16
Vilniaus kino klasteris siekia užsienio dėmesio Baltijos regionui Verslo tribūna

Kartu su „Kino pavasariu“ neseniai praūžė ir svarbiausias metų kino industrijos renginys Lietuvoje „Meeting...

Paslaugos
2019.04.16
Kaip išlikti įsitraukus į savo darbą

Darbuotojo įsitraukimas – naudingas ne tik jį samdančiai įmonei, bet ir pačiam darbuotojui. Naujas tyrimas...

Vadyba
2019.04.15
Kai liežuvis tampa CEO priešu – įmonei tai gali brangiai kainuoti

Kartais nereikšminga frazė gali sukelti sumaištį, ypač jei tą frazę ištarė vadovas. Vadybos specialistai...

Vadyba
2019.04.14
Dėl prastos komunikacijos darbuotojai nori mesti darbą 2

Vidinė komunikacija – svarbus įmonės sėkmės veiksnys. Jis ne tik daro įtaką bendrovės finansiniams...

Vadyba
2019.04.13
Kokia „Amazon“ įkūrėjo J. Bezoso metinė alga 9

Jeffo Bezoso, JAV prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir turtingiausio pasaulio žmogaus, darbo užmokestis...

Vadyba
2019.04.13
Kaip „Danske Bank“ darbuotojų mokymo trukmę sumažino 5 kartus Premium 12

Standartizuoti veiklos procesai įmonėje padeda darbuotojams taupyti laiką bei įgalina juos dirbti...

Vadyba
2019.04.12
Teatras ir verslas: ko iš režisierių gali išmokti vadovai? Verslo tribūna

Teatras ir verslas yra panašūs tuo, kad tiek spektaklio premjerą, tiek verslo projektų sėkmę nulemia stipri...

Rinkodara
2019.04.11
Kaip „Air Asia“ CEO 0,26 USD vertės bendrovę išaugino iki milijardinio verslo 1

Sėkmingam vadovui svarbu ne tik mokėti keistis pačiam, bet ir gebėti suburti gabių specialistų komandą,...

Vadyba
2019.04.11
Paskirta nauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė 1

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje darbą pradėjo nauja viceministrė Kornelija Tiesnesytė, kuruojanti...

Vadyba
2019.04.11
Ateities profesijai specialistų reikia jau dabar Verslo tribūna

Nors praėjusiame dešimtmetyje mobilusis telefonas tebuvo daiktas paskambinti anksti ryte ar vėlai vakare, kai...

Ateities miestas
2019.04.11
Pamatyti, kad darbuotojas išeis, galima prieš 9 mėnesius 5

Pirmieji ženklai, signalizuojantys apie kolektyvo nario būsimą pabėgimą iš įmonės, matyti likus 9 mėnesiams...

Vadyba
2019.04.10
Darbas ne biure – nauja norma, su kuria darbdaviai turi susitaikyti

Galimybė dirbti nebūtinai biure yra nauja norma tarp darbuotojų. Be to, renkantis darbovietę vis didesniu...

Vadyba
2019.04.09
Vadovės ambicija: LRT – patraukliausias darbdavys Premium 11

„Tiek daug ir taip intensyviai gyvenime dar nedirbau“, — prisipažįsta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, metus...

Vadyba
2019.04.09
E. Musko atleistą vadovą pasamdė J. Bezosas 3

Geri vadovai be darbo nebūna, ko gero, taip būtų galima apibūdinti Jeffo Bezoso, „Amazon“ įkūrėjo, sprendimą...

Vadyba
2019.04.08
Grįžtamasis ryšys veikia, kai vadovas supranta tokios praktikos svarbą Premium

Efektyvus grįžtamasis ryšys gali būti darbuotojų ugdymo, skatinimo bei motyvacijos didinimo priemonė. Kad...

Vadyba
2019.04.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau