Kas tai? Eksperto įžvalgos

Quo vadis, telekomunikacijos?

Publikuota: 2018-09-19

Lūšių ežero viduryje iš medinės valties telefonu katalonas paauglys tiesiogiai siunčia vaizdo transliaciją draugams į Barseloną. Rusnės žuvies rūkytojas TV pulteliu atsisuka vakarykštę „Panoramą“. Uzbekas Vilniuje keleivius susirenka telefonu prisijungęs prie abiejų pavėžėjimo platformų. Danai paprašė Europos Komisijos danguje subraižyti dronų greitkelius. Viskas po senovei – valtis, dūmai, prekijai ir žvilgsniai į dangų. Tik ar atsimeni, Homo sapiens, kad taip neseniai dvidešimt metų laukei, kol įves laidinį telefoną?   

Eilių buvo daug ir įvairių: prie dešros, drabužių, skalbimo mašinų, automobilių... Eilė buvo ir prie laidinio telefono. Bet priverstinai pabuvęs homo sovieticus, žmogus tapo homo consumens, o eilės tapo rinkomis. Netrukus Lietuvoje prasidėjo telefono ryšio plėtra ir modernizavimas, o mobilusis ryšys ir internetas sugriovė paskutines sienas bei visiems laikams pakeitė žmonių suvokimą apie tai, kas yra pasiekiama ir įmanoma.

Dirbo „iš pašaukimo“

Telekomunikacijų lūžiui lemiamą įtaką turėjo technologijų kaita. Anuomet vien telefono stočiai reikėjo statyti atskirą kelių aukštų pastatą. Negana to, jo statytojai gaudavo didesnius atlyginimus nei žmonės, kurie vėliau tame pastate dirbo.

nuotrauka::3 right

Profesinę veiklą ką tik baigusi ilgametė „Telia“ personalo vadovė Zita Bložienė ano laikmečio telekomunikacijų sektoriaus darbuotojus apibūdina vienu žodžiu: bendruomenė.

„Buvo daug žmonių, kurie ateidavo iš pašaukimo ar giminės tradicijų – ryšininku buvęs ne tik tėvas ar senelis, ryšio liniją būdavo tiesęs net ir prosenelis. Bendruomeniškumo dvasia telekomunikacijose būdavo labai stipri“, – prisimena Z. Bložienė.

Prasidėjus skaitmenizacijai, rinkoje išaugo aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis, kurie visoje Lietuvoje pastatė daugybę skaitmeninių stočių, paklojo tūkstančius kilometrų laidų.

Pertvarkant tuometinį „Lietuvos telekomą“ ir uždarant analogines stotis, reikėjo atleisti ar pakeisti apie 7 tūkst. darbuotojų, ir Z. Bložienė buvo tas žmogus, su kuriuo daugelis jų sprendė savo ateities perspektyvas.

Vykstant šiam procesui neapsieita ir be kuriozų: antai dvi iš darbo išeiti nenorėjusios darbuotojos beveik dvejus metus sėdėjo tuščioje Kauno telefonų stotyje.

„Veisėjuose, pamenu, uždarinėjome analoginę telefonų stotį. Atvažiuoju, kaime plevėsuoja išdraskytos šiltnamių plėvelės, išklypę varteliai. Sakau, jums čia tiek daug darbo yra – pasiūlykite savo paslaugas už pinigus, pamatysite, kiek veiklos bus. Tai tas dzūkas parašė Tapio Paarmai, kad aš inžinierius siunčiu tvorų dažyti. O jis jam atrašė, kad man padėkotų už verslo planą“, – šypsosi Z. Bložienė.

Ateitis priklauso kūrėjams

Du dešimtmečius Lietuvoje ir Švedijoje mobiliojo ryšio tinklus kūręs Mindaugas Varanauskas teigia, kad įdomiausia jam yra stebėti technologinius virsmus, kurie kiekvienais metais atneša vis kažką naujo.

„Prieš statydami 2G ryšio antenas imdavome žemėlapį, žiūrėdavome reljefinius aukščius ir patys skaičiuodavome, kur ir kaip sklis bangos. Su 3G atsirado programos, kurios padėdavo apskaičiuoti ryšio algoritmus, o dabar turime save optimizuojantį tinklą, kuris pagal vartotojo vietą keičia antenos kampą.

Virsmas nuo fizikinio iki dirbtinio intelekto lygio telekomunikacijų sektoriuje yra labai ryškus. Jeigu anksčiau reikėjo žmonių, kurie supranta radijo elektroniką, tai dabar reikia programuotojų. Juodus ekranus su žaliomis raidėmis pakeitė ekranai su aplikacijomis. Ateityje apskritai liks tik kūrėjų komandos, visa kita prižiūrės technika. Žmogaus užduotis bus suprogramuoti kryptis ir nurodymus“, – sako „Telia“ tinklo vadovas M. Varanauskas.

nuotrauka::1 left

Pasak jo, kūryba yra vienintelė kompetencija, kurios neperims technologijos, kurias mes, žmonės, gaminame ir tobuliname tam, kad jos mus išlaisvintų nuo kasdienių rutininių darbų.

„Apsikeitimas informacija įgalino žmones išlįsti iš urvų, kiautų ir sovietinių butų. Bendraudami galime padaryti daugiau nei vieni. Tuo paremta visa žmogaus vystymosi istorija. Telekomunikacijos stipriai pastūmėjo civilizaciją į priekį. Ir jos niekur nedings: ryšiai yra ir bus tokia pat duotybė, kaip elektra ar vandentiekis. Gal net didesnė. Po dešimtmečio porai minučių dingęs internetas bus daug blogiau nei dingęs vanduo“, – sako M. Varanauskas.

Žmonijos žinias jis lygina su horizontu, kuris akimirksniu neišsiplečia per kilometrą. Kiekvienas atradimas, inovacija, idėja šį horizontą stumteli tik per vos įžvelgiamą pikselį. Todėl nereikia būti A. Einsteinu ar I. Newtonu, kad pakeistum pasaulį – jis keičiasi ir žinių horizontas plečiasi didžiuliu pločiu ir greičiu.   

Jei stovi vietoje, tai judi atgal

Prieš du dešimtmečius savo vystymosi užuomazgose buvęs internetas dabar išplito ir yra prieinamas praktiškai visur. Pasaulis ieško „sekančio didelio dalyko“, kuriuo kėsinasi tapti bent kelios technologijos – dirbtinis intelektas, papildytoji realybė, galų gale blokų grandinės (angl. blockchain) technologija.

Paslaugos ir idėjos, o ne infrastruktūra, tampa telekomunikacijų verslo varomąja jėga. Proveržį kuria ne esami ryšių tinklai ar ryšio paslaugos, o tai, kas jomis pasinaudojant sukuriama.

nuotrauka::2 right

„Blockchain“ dabar dar rašome kabutėse, kaip kažkada rašėme žodį „Internetas“. Nors ji vadinama didžiausia inovacija nuo interneto laikų, technologiškai tai nieko nauja. Realus paradigminis pokytis įvyks su autonominiais įrenginiais, automobiliais ir procesais. Tai tikrai iš esmės keis darbo jėgos pasiskirstymą ir mūsų gyvenimo būdą“, – sako „Telia“ produktų ir komercijos vadovas Robertas Žudys.

Telekomunikacijų ekspertas teigia, kad šios rinkos milžinės šiuo metu vykdo didžiulę transformaciją, kuri leis kurti naujos kartos verslą. Jos turi viską: išteklius, investicijas, grynųjų srautus ir gerą skaitmeninių verslų išmanymą. Bet to negana – jei nori likti aktualūs, telekomunikacijų verslai turi investuoti į startuolius, tapti rizikos kapitalo fondais.

„Telekomunikacijų sektorius dabar stengiasi nelikti ten, kur liko elektros, dujų ar vandens tinklai, o būti naujų verslo idėjų platforma. Kaip picos pagrindas, ant kurio pats susidėliosi savo skonį. Kitu atveju grįš ten, kur buvo senieji telekomai, kurių gyvenimas buvo geras tol, kol komutacinėse spintose mirksėjo žalios lemputės“, – teigia R. Žudys.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Antai viena Danijos bendrovė jau dabar prašo Europos Komisijos dronams subraižyti greitkelius danguje. Tai – toliaregiškas žingsnis, kursiantis pridėtinę vertę, nes 5G technologija sujungs visą autonominių daiktų ir mašinų ekosistemą. Dirbtinio intelekto valdomi autonominiai įrenginiai vykdys užduotis fiziniame pasaulyje.

Ryšių tinklai jau sujungė žmones su žmonėmis, dabar į šį tinklą jungiami daiktai, o ateityje jis pats prisitaikys prie žmonių ir įrenginių poreikių. Išmaniuosius telefonus pakeis balsu, o dar vėliau – ir mintimis valdomi įrenginiai.

Tačiau kad ir kaip technologijos pakeis pasaulį, vienas dalykas išliks toks pat: toliau bendrausime, dalinsimės žiniomis, ieškosime ir kursime. Ir tam pirmiausiai reikės kūrybingų žmonių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Technologijos per metus pakeitė 16% žmonių darbo pobūdį

Daugiau nei šeštadalis Europos internetu besinaudojančių darbuotojų per pastaruosius metus susidūrė su...

Vadyba
09:34
Dėl algų nesiderantys darbuotojai praranda tūkstančius

JAV atliktas tyrimas rodo, kad dėl algos dydžio nesiderantys darbuotojai per savo gyvenimą vidutiniškai...

Vadyba
08:26
TOP20 didžiausių Lietuvos darbdavių atlyginimai lapkritį 3

Naujausi „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai lapkritį vyravo tarp daugiausia darbuotojų...

Vadyba
2018.12.31
Pranešėjai apie įstatymų pažeidimus turės apsaugos garantijas 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja naujas teisės aktas – Pranešėjų apsaugos įstatymas. Jis numatys...

Verslo aplinka
2018.12.29
Geidžiamiausių darbdavių atlyginimai lapkritį 26

Nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai vyravo tarp bendrovių, kurios šiemet pateko į...

Vadyba
2018.12.29
10 svarbiausių vadovų pasikeitimų šalies įmonėse 12

Vadovų kaita šįmet buvo aktuali ne tik verslui, bet ir valstybės valdomoms įmonėms.

Vadyba
2018.12.29
Parlamentarų padėjėjų algos „į rankas“ augs daugiau kaip šimtu eurų 4

Seimo valdybai gruodžio viduryje priėmus sprendimą didinti parlamentarų padėjėjų-sekretorių pareiginių algų...

Vadyba
2018.12.28
Įmonės vertybės: nuo „katės maiše“ iki metų darbuotojo Rėmėjo turinys

Metų pabaiga signalizuoja ne vien apie visų laukiamas šventes, bet ir įmonių metinius vakarėlius. O tokiuose...

Inovatyvus verslas
2018.12.28
Patvirtinta nauja ESO valdyba 3

AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) nepasibaigus praėjusios valdybos narių kadencijai išsirinko naują...

Vadyba
2018.12.27
Seniai regėta atleidimų gausa – viešojo sektoriaus pokyčių rezultatas Premium 6

Tokių didelių grupinių atleidimų skaičių kaip šiemet nebuvo regėti nuo 2010-ųjų. Tarptautinėms rinkoms...

Vadyba
2018.12.27
„Panoramai“ dešimt metų – penkios išmoktos pamokos Rėmėjo turinys 4

Dešimt metų prekybos versle – daug. Per tokį laikotarpį gali pasikeisti klientų poreikiai, prekybos kanalai,...

Didžiausia algų mediana Lietuvoje lapkritį – virš 10.000 Eur

Nauji „Sodros“ duomenys parodo, kuriose įmonėse vyravo didžiausios atlyginimų medianos lapkritį.

Vadyba
2018.12.27
„Uberizaciją“ pritaikė verslo konsultantų paslaugoms Premium

Kai Robas Biedermanas ir Patas Petitti 2013 m. pradėjo studijas Harvardo verslo mokykloje, visiems studentams...

Vadyba
2018.12.27
Darbo santykių lankstumas - Lietuvos proveržis ir lyderiaujančių valstybių pamokos 17

Praėjusiais metais įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai pateisino lūkesčius – darbo santykių reguliavimas...

Verslo aplinka
2018.12.26
Darbuotojai nori tik dviejų dalykų 11

Darbdaviai nenuilsdami mėgina išsiaiškinti, ko iš tiesų nori darbuotojai. Pasirodo, kad atsakymas yra labai...

Vadyba
2018.12.25
Vyriausybės vicekancleris: mokytojų algos turi augti labiau nei vidutinis atlyginimas 1

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad mokytojų atlyginimai turi augti labiau nei vidutinis...

Vadyba
2018.12.21
A. Navicko vadovaujama profsąjunga sustabdo streiką 6

Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga nuo penktadienio oficialiai sustabdo daugiau nei mėnesį trukusį...

Vadyba
2018.12.21
Darbas per šventes: teisės ir apmokėjimas 4

Jei darbuotojas turi teisę rinktis dirbti šventinę dieną, būtina turėti jo raštišką sutikimą, o už darbą...

Finansai
2018.12.20
Lietuvos oro uostų valdybą papildė nauja narė 4

Valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LOU) 5 narių valdybą papildė nauja narė Justina Bučinskaitė.

Vadyba
2018.12.19
Ministras: po streiko mokiniams teks vytis programą, tai reiškia kompensacijas mokytojams 2

Laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad...

Verslo aplinka
2018.12.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau