Mokykla be klasių ir vadovėlių ugdo pasaulio piliečius

Publikuota: 2018-09-14

Mokykla be klasių, be skambučio. Be vadovėlių. Tokia, kurios vaikai pasiilgsta jau vasaros viduryje. Skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa?

Tačiau tokia mokykla Lietuvoje jau veikia nuo 2017 m. rugsėjo, šiandien joje mokosi 20 pradinukų. Vilniuje įkurtai „Guliverio akademija“ vadovauja jos idėjiniai vedliai – Stephenas Lee ir Rūta Valatkevičiūtė Gustainienė. Su šūkiu „Pasaulis – mūsų mokinių rankose“ startavusios privačios mokyklos įkūrėjai tikina, kad lavina ne tik vaiko protą, bet ir charakterį – ruošdami gyvenimui, kuris, labai tikėtina, jiems neapsiribos vien gimtojo krašto sienomis.

Mokykla = valstybės ateities gerovė

Stephenas – pedagogas, australas, 35 metus šioje šalyje kūręs ir vadovavęs privačioms mokykloms. Su psichologe Rūta iš Lietuvos jiedu susipažino Tavistoko institute, Didžiojoje Britanijoje, ir kurį laiką kartu dirbo organizacijų pokyčių srityje konsultantais.

„Tada nutarėme, kad reikia ne tik konsultuoti, bet ir patiems realiai ką nors pakeisti. Tad įsteigėme mokyklą, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakoja p. Stephenas. – Mes išties norime prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos vystymo.“

Švietimo sistema ir ugdymo programos mokyklose turi tiesioginį poveikį šalies ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje, įsitikinęs p. Lee. Tokį jo požiūrį pagrindžia ne tik moksliniai tyrimai, bet ir realūs pavyzdžiai iš praktikos. Vienas jų – p. Stepheno gimtosios šalies. Prieš 25 m. priėmusi strateginį sprendimą tapti klestinčia, pažangia valstybe, Australija pradėjo ne nuo ko kito, o nuo švietimo. Darželiuose, mokyklose, universitetuose ugdymo programos buvo perdėliojamos taip, kad į šalies darbo rinką ateitų kritiškai mąstantys, kūrybiški ir drąsūs jauni žmonės.

„Vertybės, kurias vaikai perima mokykloje, turi tiesioginę įtaką tam, kokie tie vaikai bus piliečiai, darbuotojai, vadovai. Jeigu norime verslios, sąžiningos, skaidrios ekonomikos, reikia atitinkamai orientuoti ir ugdymą: vaikai turi suvokti, kad ne pažymys, o žinios, jų paieška ir gebėjimas pritaikyti yra pagrindinis tikslas. Sėkmę atneša talentas ir atkaklus darbas – tiek mokykloje, tiek vėliau, pradėjus savarankišką gyvenimą“, – dėsto „Guliverio akademijos“ vadovas.

Jis neabejoja, kad tradicinei švietimo sistemai Lietuvoje – kaip, beje ir daugelyje kitų šalių – visuomenė užkrauna pernelyg sunkią lūkesčių naštą. Norima, kad vaikai mokykloje išmoktų visko, ugdymo programos perkraunamos taip, kad vaikų klausimai mokytojams tampa tik trukdžiais išdėstyti medžiagą. O juk mokykliniai metai sutampa su žmogaus amžiumi, kai itin sparčiai formuojasi asmenybė, tad peršasi logiška išvada: mokykla turi būti ne tik žinių, bet ir žmogaus charakterio kalve.  Tačiau tam, kad būtų ugdomas kūrybiškumas ir diegiamos atitinkamos vertybės, keistis turi ir pati mokykla.

Kalbos, matematika ir mokymosi džiaugsmas

Mėgstamas darbas dirbasi lengviau, o mokymasis tampa smagiu užsiėmimu, kai mokytis smagu – tokiu principu grindžiama „Guliverio akademijos“ filosofija. Pasak p. Rūtos, vaikai iš prigimties yra kūrybiški ir smalsūs, tad mokyklos tikslas – nenuslopinti pažinimo džiaugsmo, o jį puoselėti ir paversti vidine savybe, išliekančia visam gyvenimui. Todėl malonumas mokytis yra viena iš trijų kertinių kolonų, ant kurių laikosi „Guliverio akademijos“ ugdymo programa.

Kitos dvi – kalbos bei matematika – dalykai, kurie bus neišvengiamai reikalingi gyvenime. Vaikai mokosi ir Lietuvos mokykloms visiškai neįprastų, bet itin praktiškų įgūdžių: kaip kelti tikslus, planuoti savo laiką, dirbti kartu su kitais, ieškoti problemos sprendimo įvairiais kampais, kritinio mąstymo. Labai svarbus ir gebėjimas prisitaikyti, neiškelti savo ego aukščiau kitų, mokėti paklusti, įsiklausyti ir darniai sugyventi bendruomenėje.

nuotrauka::1 left nocrop

 „Mūsų programa – tarsi balansas tarp privalomų vidurinėje mokykloje išdėstyti dalykų ir to, kas vaikams įdomu, – atvirai sako p. Stephenas. –  Nagrinėjant bet kurią temą jiems kyla įvairiausių klausimų, ir negalime numoti ranka – išmoksite to vėliau, kitą savaitę ar kitais metais. Nes tada jiems gali rūpėti visai kas kita, o spraga liks. Todėl aiškinamės viską čia ir dabar – tai reikalauja lankstumo, tačiau toks mokymosi būdas smagus ir nenuobodus.“

Didžiausias dėmesys čia skiriamas ne kuo aukštesniems pažymiams, bet kuo geresniems kiekvieno mokinio savarankiško mokymosi įgūdžiams. Nei mokinių, nei mokytojų nevaržo jokie skambučiai – pamoka trunka tiek laiko, kol išnagrinėjama tema. Kadangi mokomasi kasdien iki 15 val., laiko viskam užtenka. Nėra ir griežto tvarkaraščio – temas apsibrėžia mokiniai kartu su mokytojais. Pastarieji „Guliverio akademijoje“ vaidina anaiptol ne dominuojantį vaidmenį ugdymo procese – jie tik vadovauja, nukreipia tinkama linkme, stebi mokinio pažangą, padeda pačiam įvertinti savo laimėjimus ir trūkumus. 

Vienas didžiausių savitumų, skiriančių mokyklą nuo kitų – tai darbas grupėse.  Akademijoje nėra tradicinės klasės su sienomis ir suolų eilėmis – pamokos vyksta bendroje erdvėje, kur vaikai pasiskirsto grupėmis. O jos, beje, ne visada formuojamos pagal amžių – kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, matematiką, moksleiviai mokosi pagal savo esamų gebėjimų lygį. Taigi toje pačioje grupėje gali būti ir antrokas, ir ketvirtokas.

Nuo pat pirmų dienų pamokos vyksta dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. „Šios kartos vaikams geografiniai barjerai nebeegzistuos. O tai reiškia, kad jie turi laisvai šnekėti pagrindine verslo kalba pasaulyje – anglų.“

Pasak p. Rūtos, toks mokymosi procesas, kai vaikai mokosi ne tik iš mokytojo, bet ir vienas iš kito, ne tik padeda kur kas geriau ir greičiau įsisavinti medžiagą, bet ir pakloja savarankiško mokymosi pamatus. Tą patvirtina ir mokinių vertinimo rezultatai: beveik visose srityse „Guliverio akademijos“ moksleiviai žingsniu kitu lenkia vadovėlinę programą.

Remiasi tuo, kas praktiškai veikia

„Guliverio akademijos“ mokiniai neruošia ir namų darbų. „Nes daugybe tyrimų visame pasaulyje įrodyta, kad jie neduoda jokios naudos, tik erzina vaikus ir tėvus“, – paprastai paaiškina p. Lee. Remtis ne teorija, bet moksliškai patvirtinta ir daugelyje šalių pasiteisinusia praktika – šios mokyklos veiklos pamatas.

Tokiu keliu eina Singapūro, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos, Suomijos, Norvegijos, Kinijos švietimo sistemos – jos ugdymo procese taiko tai, kas veikia, o ne aklai seka susiklosčiusiomis tradicijomis. „Visai kaip versle – juk nešvaistome jėgų ir išteklių tam, kas neatneša naudos“, – paralelę brėžia p. Stephenas.

Vis dėlto ugdymo nei jis, nei p. Rūta verslu nevadina. Tai profesija iš pašaukimo, meistrystė, kurios rezultatai matuojami asmenybės augimu, ne pinigais. Jiedu abu – praktikuojantys mokyklos direktoriai: kasdien dalyvauja pamokose, dėsto kartu su mokytojais, o „nuobodaus administracinio darbo“ imasi tik vaikams išsiskirsčius.

„Žinoma, išlaikyti mokyklą kainuoja, todėl mokslas joje mokamas, tačiau jeigu iškyla dilema, ką rinktis – ar tai, kas naudingiau verslui, ar tai, kas mokyklai, visada pirmenybę teikiame mokyklai. Todėl drąsiai sakau – nesu verslininkas. Esu pedagogas“, - šypsosi p. Lee.

O didžioji dalis čia besimokančių vaikų tėvų – verslo žmonės, ir tai „Guliverio akademijos“ įkūrėjai laiko savo veiklos bei profesionalumo įvertinimu: profesionalai paprastai nori turėti reikalų su savo srities žinovais. Vienas jų, sutiktas mokyklos koridoriuje atėjęs pasiimti sūnaus, negaili gerų žodžių mokyklai. Jiedu su žmona savo vaiką, dabar jau ketvirtoką, į „Guliverio akademiją“ atvedė prieš metus, iš vienos prestižine laikomos valstybinės pradinės Vilniaus mokyklos, kurią nerinkdamas žodžių p. Marius vadina „vištų fabriku“.

„Jei mokytoja klasėje dirba su 28 vaikais, kaip per 40 min. ji gali prieiti prie kiekvieno?“, – retoriškai klausia jis. Ieškodami geresnės mokymo kokybės, jie per metus aplankė kone visas privačias sostinės mokymo įstaigas. „Guliverio akademija“ pasirodė geriausia viskuo – patalpų dydžiu, vaikų skaičiumi, specialistų išmanymu ir patirtimi, labai svarbus aspektas buvo ir tai, kad ji – dvikalbė. Tačiau pagrindinis rodiklis – vaikas nori eiti į mokyklą, mokslo metų pradžios jis pradėjo laukti tik įpusėjus vasaros atostogoms.

„Išgirdę tai iš jo lūpų su žmona netekome žado, – juokiasi p. Marius. – Bet svarbiausia – sūnus puikiai pradėjo suprasti, kodėl eina į mokyklą – sužinoti, išmokti kažką naujo. Nes jam įdomu. Labiausiai man čia imponuoja tai, kad vaikams niekas nieko į galvą nekala, jie mokomi patys surasti atsakymą, ieškoti paties geriausio sprendimo būdo. Tai įgūdis, kuris gyvenime pravers bet kurioje srityje.“

Šį rugsėjį „Guliverio akademijos“ moksleivių kolektyvą papildė 7 nauji vaikai, tačiau tikėtina, kad mokslo metus pabaigs dar gausesnis jų būrys. „Apsisprendus keisti mokyklą, visiškai nebūtina laukti kito rugsėjo. Kam versti savo vaiką praleisti dar vienus nelaimingus metus mokykloje, į kurią jis nenori eiti?“ – tikina p. Stephenas. Šiuo metu „Guliverio akademijoje“ veikia tik pradinės klasės, tačiau planuose – dvylikametė mokykla. Mėnuo vienam vaikui čia kainuoja 390 Eur.

Mes ruošiame vaikus gyvenimui. Kad jų balsas būtų girdimas, kad jie gebėtų daryti įtaką, būti aktyviais žaidėjais. Savo šeimoje, savo mieste ar valstybėje. Mes regime juos kaip globalaus pasaulio piliečius, kurie tiki, kad jų indėlis svarbus, ir nuolat galvoja, kaip savo talentu, darbu ir žiniomis prisidėti prie visuomenės gerovės. Norime, kad nebijotų keliauti – visomis prasmėmis, kad būtų guliveriais, drąsiai sėdančiais į laivą ir plaukiančiais už horizonto – tam, kad atrastų naujas žemes.

Stephen Lee, „Guliverio akademija“

FOTOGALERIJA „Guliverio akademija“ - mokykla Vilniuje (17 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Eurostatas: metinis darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje – vienas spartesnių ES

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2017 metais, buvo...

Vadyba
2018.09.14
Su „Luminor“ dirbs po skandalų pasitraukęs „Swedbank“ vadovas 8

Buvęs Švedijos banko „Swedbank“ vykdomasis direktorius Michaelas Wolfas, darbą Švedijos „Swedbanke“ palikęs...

Rinkos
2018.09.14
Šveicarijos kaimelio eksperimentas: gyventojams mokės po 2.200 Eur 3

Šveicarijos miestelio Rheinau gyventojai balsavimu nutarė, kad verta įsivesti mėnesinių bazinių pajamų...

Vadyba
2018.09.14
Mokykla be klasių ir vadovėlių ugdo pasaulio piliečius Rėmėjo turinys 8

Mokykla be klasių, be skambučio. Be vadovėlių. Tokia, kurios vaikai pasiilgsta jau vasaros viduryje. Skamba...

Vadyba
2018.09.14
Kaip „Žalgiris“ įveikė krizę ir toliau kuria krepšinio spektaklį Premium 8

Kai krepšinio komanda veikia kaip laikrodis ir skina pergales, susižavėjimo žvilgsniai kreipiami trenerio...

Vadyba
2018.09.13
Ką daryti, kai darbuotojui nesiseka Premium 3

Kai darbuotojas nepasiekia jam iškeltų tikslų, gali susidaryti užburtas ratas – praradus motyvaciją,...

Vadyba
2018.09.13
„Šviesos konversija“ darbuotojų pensijai kaupti pasirinko INVL fondus Rėmėjo turinys 3

Lazerius, jų sistemas, priedus bei optinius parametrinius stiprintuvus kurianti ir gaminanti...

Vadyba
2018.09.13
Bendradarbystės erdvės – ir darbui, ir naudingoms pažintims Rėmėjo turinys

Vis populiarėjančios bendradarbystės erdvės (angl. co-working spaces) ima keisti įprastus biurus ar darbą iš...

Kaip efektyviai sekti teisės aktų pakeitimus, aktualius jūsų verslui? Rėmėjo turinys 1

Šią savaitę prasidėjusi eilinė Seimo rudens sesija žada ne tik daug politinio triukšmo. Skelbiama, kad Seimas...

Vadyba
2018.09.12
Kaip vadovui rasti balansą: racionalūs rodikliai vs žmonės Premium

Žmogus iš prigimties labiau linkęs reikalauti negu duoti. Vis dėlto vadovui, norinčiam pasiekti organizacijos...

Vadyba
2018.09.12
„Lietuvos geležinkelių“ IT centras liko be vadovės 37

„Lietuvos geležinkelių“ informacinių technologijų centro vadovė Eglė Radvilė nusprendė tęsti karjerą ne...

Vadyba
2018.09.11
„Verslas 2019“: galimi ekonominiai ir politiniai scenarijai

Kokie iššūkiai verslo laukia kitais metais. Į kokias geopolitines rizikas bei augančias įtampas reikėtų...

Vadyba
2018.09.11
Darbuotojai mieliau dirbtų už mažiau, bet pas geresnį vadovą 11

Dažnai kartojama mintis, kad žmonės ateina dirbti dėl įmonės, o išeina dėl vadovo, turi realų pagrindą, rodo...

Vadyba
2018.09.11
Ieškoma naujo „RB Rail“ vadovo

Europinio geležinkelio statybos projektą „Rail Baltica“ įgyvendinanti bendrovė „RB Rail“ ieško naujo vadovo,...

Vadyba
2018.09.10
Besitraukiantis „Alibaba“ įkūrėjas: reikia užleisti vietą jauniems lyderiams 2

Jackas Ma, Kinijos elektroninė prekybos milžinės „Alibaba“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas, kitais metais...

Vadyba
2018.09.10
Griežtesni reikalavimai neišbaidė „Gazelių“ – į sąrašą pateko arti 3.000 bendrovių 5

Šiemet sparčiausiai augusių bendrovių sąrašą tikrino dar daugiau institucijų. Patikros rėčio neįveikė kas...

Vadyba
2018.09.10
Vilniaus universitete duris atvėrė moderni kavinė – studentai turės erdvę darbui ir poilsiui Rėmėjo turinys 3

Naujais mokslo metais Vilniaus universitetas studentus pasitiko atsinaujinęs. Teisės ir Komunikacijos...

Vadyba
2018.09.10
Ko geidžiamiausi darbdaviai (ne)klausia per darbo pokalbį Premium

Atsirinkti tinkamą darbuotoją – viena pagrindinių sėkmingos įmonės užduočių. Penki šių metų geidžiamiausi...

Vadyba
2018.09.10
Atsiskyrė nuo „INK agency“, kuriai priklausė, ir ėmė verslą kurti savaip Premium

Įmonei augant, atsiranda vis naujų veiklų, kurios virsta ne tik sėkmingai veikiančiu padaliniu, bet kartais...

Rinkodara
2018.09.09
Didesnėse bendrovėse privalu turėti sveikatos komitetus 3

Darbo inspekcija pranešė apie atliekamus neplaninius patikrinimus. „Jurex“ primena, kad darbo saugos ir...

Finansai
2018.09.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau