Mokykla be klasių ir vadovėlių ugdo pasaulio piliečius

Publikuota: 2018-09-14

Mokykla be klasių, be skambučio. Be vadovėlių. Tokia, kurios vaikai pasiilgsta jau vasaros viduryje. Skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa?

Tačiau tokia mokykla Lietuvoje jau veikia nuo 2017 m. rugsėjo, šiandien joje mokosi 20 pradinukų. Vilniuje įkurtai „Guliverio akademija“ vadovauja jos idėjiniai vedliai – Stephenas Lee ir Rūta Valatkevičiūtė Gustainienė. Su šūkiu „Pasaulis – mūsų mokinių rankose“ startavusios privačios mokyklos įkūrėjai tikina, kad lavina ne tik vaiko protą, bet ir charakterį – ruošdami gyvenimui, kuris, labai tikėtina, jiems neapsiribos vien gimtojo krašto sienomis.

Mokykla = valstybės ateities gerovė

Stephenas – pedagogas, australas, 35 metus šioje šalyje kūręs ir vadovavęs privačioms mokykloms. Su psichologe Rūta iš Lietuvos jiedu susipažino Tavistoko institute, Didžiojoje Britanijoje, ir kurį laiką kartu dirbo organizacijų pokyčių srityje konsultantais.

„Tada nutarėme, kad reikia ne tik konsultuoti, bet ir patiems realiai ką nors pakeisti. Tad įsteigėme mokyklą, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakoja p. Stephenas. – Mes išties norime prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos vystymo.“

Švietimo sistema ir ugdymo programos mokyklose turi tiesioginį poveikį šalies ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje, įsitikinęs p. Lee. Tokį jo požiūrį pagrindžia ne tik moksliniai tyrimai, bet ir realūs pavyzdžiai iš praktikos. Vienas jų – p. Stepheno gimtosios šalies. Prieš 25 m. priėmusi strateginį sprendimą tapti klestinčia, pažangia valstybe, Australija pradėjo ne nuo ko kito, o nuo švietimo. Darželiuose, mokyklose, universitetuose ugdymo programos buvo perdėliojamos taip, kad į šalies darbo rinką ateitų kritiškai mąstantys, kūrybiški ir drąsūs jauni žmonės.

„Vertybės, kurias vaikai perima mokykloje, turi tiesioginę įtaką tam, kokie tie vaikai bus piliečiai, darbuotojai, vadovai. Jeigu norime verslios, sąžiningos, skaidrios ekonomikos, reikia atitinkamai orientuoti ir ugdymą: vaikai turi suvokti, kad ne pažymys, o žinios, jų paieška ir gebėjimas pritaikyti yra pagrindinis tikslas. Sėkmę atneša talentas ir atkaklus darbas – tiek mokykloje, tiek vėliau, pradėjus savarankišką gyvenimą“, – dėsto „Guliverio akademijos“ vadovas.

Jis neabejoja, kad tradicinei švietimo sistemai Lietuvoje – kaip, beje ir daugelyje kitų šalių – visuomenė užkrauna pernelyg sunkią lūkesčių naštą. Norima, kad vaikai mokykloje išmoktų visko, ugdymo programos perkraunamos taip, kad vaikų klausimai mokytojams tampa tik trukdžiais išdėstyti medžiagą. O juk mokykliniai metai sutampa su žmogaus amžiumi, kai itin sparčiai formuojasi asmenybė, tad peršasi logiška išvada: mokykla turi būti ne tik žinių, bet ir žmogaus charakterio kalve.  Tačiau tam, kad būtų ugdomas kūrybiškumas ir diegiamos atitinkamos vertybės, keistis turi ir pati mokykla.

Kalbos, matematika ir mokymosi džiaugsmas

Mėgstamas darbas dirbasi lengviau, o mokymasis tampa smagiu užsiėmimu, kai mokytis smagu – tokiu principu grindžiama „Guliverio akademijos“ filosofija. Pasak p. Rūtos, vaikai iš prigimties yra kūrybiški ir smalsūs, tad mokyklos tikslas – nenuslopinti pažinimo džiaugsmo, o jį puoselėti ir paversti vidine savybe, išliekančia visam gyvenimui. Todėl malonumas mokytis yra viena iš trijų kertinių kolonų, ant kurių laikosi „Guliverio akademijos“ ugdymo programa.

Kitos dvi – kalbos bei matematika – dalykai, kurie bus neišvengiamai reikalingi gyvenime. Vaikai mokosi ir Lietuvos mokykloms visiškai neįprastų, bet itin praktiškų įgūdžių: kaip kelti tikslus, planuoti savo laiką, dirbti kartu su kitais, ieškoti problemos sprendimo įvairiais kampais, kritinio mąstymo. Labai svarbus ir gebėjimas prisitaikyti, neiškelti savo ego aukščiau kitų, mokėti paklusti, įsiklausyti ir darniai sugyventi bendruomenėje.

nuotrauka::1 left nocrop

 „Mūsų programa – tarsi balansas tarp privalomų vidurinėje mokykloje išdėstyti dalykų ir to, kas vaikams įdomu, – atvirai sako p. Stephenas. –  Nagrinėjant bet kurią temą jiems kyla įvairiausių klausimų, ir negalime numoti ranka – išmoksite to vėliau, kitą savaitę ar kitais metais. Nes tada jiems gali rūpėti visai kas kita, o spraga liks. Todėl aiškinamės viską čia ir dabar – tai reikalauja lankstumo, tačiau toks mokymosi būdas smagus ir nenuobodus.“

Didžiausias dėmesys čia skiriamas ne kuo aukštesniems pažymiams, bet kuo geresniems kiekvieno mokinio savarankiško mokymosi įgūdžiams. Nei mokinių, nei mokytojų nevaržo jokie skambučiai – pamoka trunka tiek laiko, kol išnagrinėjama tema. Kadangi mokomasi kasdien iki 15 val., laiko viskam užtenka. Nėra ir griežto tvarkaraščio – temas apsibrėžia mokiniai kartu su mokytojais. Pastarieji „Guliverio akademijoje“ vaidina anaiptol ne dominuojantį vaidmenį ugdymo procese – jie tik vadovauja, nukreipia tinkama linkme, stebi mokinio pažangą, padeda pačiam įvertinti savo laimėjimus ir trūkumus. 

Vienas didžiausių savitumų, skiriančių mokyklą nuo kitų – tai darbas grupėse.  Akademijoje nėra tradicinės klasės su sienomis ir suolų eilėmis – pamokos vyksta bendroje erdvėje, kur vaikai pasiskirsto grupėmis. O jos, beje, ne visada formuojamos pagal amžių – kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, matematiką, moksleiviai mokosi pagal savo esamų gebėjimų lygį. Taigi toje pačioje grupėje gali būti ir antrokas, ir ketvirtokas.

Nuo pat pirmų dienų pamokos vyksta dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. „Šios kartos vaikams geografiniai barjerai nebeegzistuos. O tai reiškia, kad jie turi laisvai šnekėti pagrindine verslo kalba pasaulyje – anglų.“

Pasak p. Rūtos, toks mokymosi procesas, kai vaikai mokosi ne tik iš mokytojo, bet ir vienas iš kito, ne tik padeda kur kas geriau ir greičiau įsisavinti medžiagą, bet ir pakloja savarankiško mokymosi pamatus. Tą patvirtina ir mokinių vertinimo rezultatai: beveik visose srityse „Guliverio akademijos“ moksleiviai žingsniu kitu lenkia vadovėlinę programą.

Remiasi tuo, kas praktiškai veikia

„Guliverio akademijos“ mokiniai neruošia ir namų darbų. „Nes daugybe tyrimų visame pasaulyje įrodyta, kad jie neduoda jokios naudos, tik erzina vaikus ir tėvus“, – paprastai paaiškina p. Lee. Remtis ne teorija, bet moksliškai patvirtinta ir daugelyje šalių pasiteisinusia praktika – šios mokyklos veiklos pamatas.

Tokiu keliu eina Singapūro, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos, Suomijos, Norvegijos, Kinijos švietimo sistemos – jos ugdymo procese taiko tai, kas veikia, o ne aklai seka susiklosčiusiomis tradicijomis. „Visai kaip versle – juk nešvaistome jėgų ir išteklių tam, kas neatneša naudos“, – paralelę brėžia p. Stephenas.

Vis dėlto ugdymo nei jis, nei p. Rūta verslu nevadina. Tai profesija iš pašaukimo, meistrystė, kurios rezultatai matuojami asmenybės augimu, ne pinigais. Jiedu abu – praktikuojantys mokyklos direktoriai: kasdien dalyvauja pamokose, dėsto kartu su mokytojais, o „nuobodaus administracinio darbo“ imasi tik vaikams išsiskirsčius.

„Žinoma, išlaikyti mokyklą kainuoja, todėl mokslas joje mokamas, tačiau jeigu iškyla dilema, ką rinktis – ar tai, kas naudingiau verslui, ar tai, kas mokyklai, visada pirmenybę teikiame mokyklai. Todėl drąsiai sakau – nesu verslininkas. Esu pedagogas“, - šypsosi p. Lee.

O didžioji dalis čia besimokančių vaikų tėvų – verslo žmonės, ir tai „Guliverio akademijos“ įkūrėjai laiko savo veiklos bei profesionalumo įvertinimu: profesionalai paprastai nori turėti reikalų su savo srities žinovais. Vienas jų, sutiktas mokyklos koridoriuje atėjęs pasiimti sūnaus, negaili gerų žodžių mokyklai. Jiedu su žmona savo vaiką, dabar jau ketvirtoką, į „Guliverio akademiją“ atvedė prieš metus, iš vienos prestižine laikomos valstybinės pradinės Vilniaus mokyklos, kurią nerinkdamas žodžių p. Marius vadina „vištų fabriku“.

„Jei mokytoja klasėje dirba su 28 vaikais, kaip per 40 min. ji gali prieiti prie kiekvieno?“, – retoriškai klausia jis. Ieškodami geresnės mokymo kokybės, jie per metus aplankė kone visas privačias sostinės mokymo įstaigas. „Guliverio akademija“ pasirodė geriausia viskuo – patalpų dydžiu, vaikų skaičiumi, specialistų išmanymu ir patirtimi, labai svarbus aspektas buvo ir tai, kad ji – dvikalbė. Tačiau pagrindinis rodiklis – vaikas nori eiti į mokyklą, mokslo metų pradžios jis pradėjo laukti tik įpusėjus vasaros atostogoms.

„Išgirdę tai iš jo lūpų su žmona netekome žado, – juokiasi p. Marius. – Bet svarbiausia – sūnus puikiai pradėjo suprasti, kodėl eina į mokyklą – sužinoti, išmokti kažką naujo. Nes jam įdomu. Labiausiai man čia imponuoja tai, kad vaikams niekas nieko į galvą nekala, jie mokomi patys surasti atsakymą, ieškoti paties geriausio sprendimo būdo. Tai įgūdis, kuris gyvenime pravers bet kurioje srityje.“

Šį rugsėjį „Guliverio akademijos“ moksleivių kolektyvą papildė 7 nauji vaikai, tačiau tikėtina, kad mokslo metus pabaigs dar gausesnis jų būrys. „Apsisprendus keisti mokyklą, visiškai nebūtina laukti kito rugsėjo. Kam versti savo vaiką praleisti dar vienus nelaimingus metus mokykloje, į kurią jis nenori eiti?“ – tikina p. Stephenas. Šiuo metu „Guliverio akademijoje“ veikia tik pradinės klasės, tačiau planuose – dvylikametė mokykla. Mėnuo vienam vaikui čia kainuoja 390 Eur.

Mes ruošiame vaikus gyvenimui. Kad jų balsas būtų girdimas, kad jie gebėtų daryti įtaką, būti aktyviais žaidėjais. Savo šeimoje, savo mieste ar valstybėje. Mes regime juos kaip globalaus pasaulio piliečius, kurie tiki, kad jų indėlis svarbus, ir nuolat galvoja, kaip savo talentu, darbu ir žiniomis prisidėti prie visuomenės gerovės. Norime, kad nebijotų keliauti – visomis prasmėmis, kad būtų guliveriais, drąsiai sėdančiais į laivą ir plaukiančiais už horizonto – tam, kad atrastų naujas žemes.

Stephen Lee, „Guliverio akademija“

FOTOGALERIJA „Guliverio akademija“ - mokykla Vilniuje (17 nuotr.)

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Bankrutavo įmonė: ką daryti su savo karjera Premium

Darbo praradimas sukelia didelį stresą ir įtampą. Praktika rodo, kad nemalonų laikotarpį greičiau įveikia tie...

Vadyba
12:48
Kalbėti reikia daryti – būtina spręsti socialines problemas pasitelkiant socialines inovacijas ir socialinį verslą Verslo tribūna

Balandžio 17d. Rise Vilnius, kasmetinio Socialinio verslo forumo išvakarėse aptarti socialinių inovacijų,...

13:46
Fintech įmonės „Bankera“ ir „SpectroCoin“ plečiasi: įdarbins per 50 specialistų Lietuvoje Verslo tribūna

Lietuvių įkurtos finansinių technologijų įmonės — kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ ir technologijų...

Susirgusių lietuvių pajamos nukenčia mažiausiai Baltijos šalyse  4

Susirgę ir savaitę negalėdami dirbti Lietuvos gyventojai patirtų mažiausių finansinių praradimų, lyginant su...

Vadyba
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 7

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium 14

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
2019.04.17
Darbuotojus motyvuoja robotai Algis ir Pūkis Premium

Robotai ir darbų automatizacija dažnai įsivaizduojami kaip žmogiškosios darbo jėgos priešai. Tačiau bent jau...

Vadyba
2019.04.17
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 40

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16
Vilniaus kino klasteris siekia užsienio dėmesio Baltijos regionui Verslo tribūna

Kartu su „Kino pavasariu“ neseniai praūžė ir svarbiausias metų kino industrijos renginys Lietuvoje „Meeting...

Paslaugos
2019.04.16
Kaip išlikti įsitraukus į savo darbą

Darbuotojo įsitraukimas – naudingas ne tik jį samdančiai įmonei, bet ir pačiam darbuotojui. Naujas tyrimas...

Vadyba
2019.04.15
Kai liežuvis tampa CEO priešu – įmonei tai gali brangiai kainuoti

Kartais nereikšminga frazė gali sukelti sumaištį, ypač jei tą frazę ištarė vadovas. Vadybos specialistai...

Vadyba
2019.04.14
Dėl prastos komunikacijos darbuotojai nori mesti darbą 2

Vidinė komunikacija – svarbus įmonės sėkmės veiksnys. Jis ne tik daro įtaką bendrovės finansiniams...

Vadyba
2019.04.13
Kokia „Amazon“ įkūrėjo J. Bezoso metinė alga 9

Jeffo Bezoso, JAV prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir turtingiausio pasaulio žmogaus, darbo užmokestis...

Vadyba
2019.04.13
Kaip „Danske Bank“ darbuotojų mokymo trukmę sumažino 5 kartus Premium 12

Standartizuoti veiklos procesai įmonėje padeda darbuotojams taupyti laiką bei įgalina juos dirbti...

Vadyba
2019.04.12
Teatras ir verslas: ko iš režisierių gali išmokti vadovai? Verslo tribūna

Teatras ir verslas yra panašūs tuo, kad tiek spektaklio premjerą, tiek verslo projektų sėkmę nulemia stipri...

Rinkodara
2019.04.11
Kaip „Air Asia“ CEO 0,26 USD vertės bendrovę išaugino iki milijardinio verslo 1

Sėkmingam vadovui svarbu ne tik mokėti keistis pačiam, bet ir gebėti suburti gabių specialistų komandą,...

Vadyba
2019.04.11
Paskirta nauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė 1

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje darbą pradėjo nauja viceministrė Kornelija Tiesnesytė, kuruojanti...

Vadyba
2019.04.11
Ateities profesijai specialistų reikia jau dabar Verslo tribūna

Nors praėjusiame dešimtmetyje mobilusis telefonas tebuvo daiktas paskambinti anksti ryte ar vėlai vakare, kai...

Ateities miestas
2019.04.11
Pamatyti, kad darbuotojas išeis, galima prieš 9 mėnesius 5

Pirmieji ženklai, signalizuojantys apie kolektyvo nario būsimą pabėgimą iš įmonės, matyti likus 9 mėnesiams...

Vadyba
2019.04.10
Darbas ne biure – nauja norma, su kuria darbdaviai turi susitaikyti

Galimybė dirbti nebūtinai biure yra nauja norma tarp darbuotojų. Be to, renkantis darbovietę vis didesniu...

Vadyba
2019.04.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau