Vienas žingsnis – tik kelio pradžia

Eimutis Misiūnas, tapęs vidaus reikalų ministru, kalbėjo, kad valstybės tarnybos laukia permainos, minėjo siekį mažinti valdininkų skaičių. Tiesa, nei tada, nei dabar, pradedant VRM pertvarką, konkretus skaičius neminimas: VRM atstovai tik užsimena, kad jos darbuotojų skaičius pernai sumažėjo maždaug dešimtadaliu, šiemet – keliais procentais: ministerijos duomenimis, p. Misiūnui pradėjus eiti pareigas, VRM dirbo 234 žmonės, dabar yra 210.

VRM penktadienį išplatino pranešimą, kad bus keičiama ministerijos vidaus struktūra – per pertvarką bus atskirtos viešojo ir vidaus administravimo funkcijos. Ministras tikisi, kad išgryninus funkcijas, teisės aktai nebeklaidžios ilgai ministerijos koridoriais, kol būna suderinti tarp skirtingų departamentų. Ponas Misiūnas aiškina, kad atsisakant perteklinių funkcijų, „siekiama sudaryti galimybes didinti tarnautojų darbo užmokestį“. Pasak jo, po pertvarkos vidaus procesai taps kur kas lankstesni ir greitesni, taip pat leis sutaupyti. Iš sutaupytų lėšų nuo naujųjų metų darbuotojams darbo užmokestis didės 50–200 Eur.

Suprantama, kai kuriems tarnautojams didės ir darbo krūvis, tad normalu, kad ir atlyginimas jiems augs. Ne pirmus metus dejuojama, kad iš valstybės tarnybos išeina (ar į ją neateina) geri specialistai – verslininkai jiems siūlo kur kas geresnes sąlygas. VŽ ne kartą rašė, kad gerokai prasijojus ministerijose ir kitose valstybės institucijose dirbančius tarnautojus, panaikinus besidubliuojančias ar visiškai nereikalingas funkcijas, geriems specialistams galima būtų mokėti didesnes algas, geriau juos motyvuoti. Tuomet galbūt į valstybės tarnybos galimybes atidžiau pažvelgtų nemažai talentingų, perspektyvių, šiuolaikiškai mąstančių ir išprususių žmonių.

Dar daugiau išteklių motyvuoti valstybės tarnautojus tikimasi įsigaliojus naujam Valstybės tarnybos įstatymui – po 2019 m. sausio 1 dienos. Tiesa, šis įstatymas jau sulaukė nemenkos kritikos. Ir ne tik dėl paliktų privilegijų – pasistūmėta net platesniu valdininkijai teikiamų privilegijų keliu. Pvz., vadinamojo valstybės tarnautojų rezervo Seimas neleido atsisakyti. Ir tai – tik žiedeliai, toliau – gražiau. Darbo kodekse numatyta, kad paprastai darbuotojams suteikiama 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, valstybės tarnautojams naujasis įstatymas suteikia 22 darbo dienas. Suprantama, motyvuoti nusipelniusius reikia, bet ar verta kiršinti visuomenę kuriant lygesnių už lygius klasę?

Šiuo metu valstybės tarnyboje dirba apie 52.000 žmonių. VŽ tikisi, kad VRM, kurios sferoje ir yra valstybės tarnybos reikalai, pradėjusi pertvarką nuo savo „daržo“, šį ar panašų veiklos efektyvinimo modelį pritaikys (ar pasiūlys) ir kitoms ministerijoms, valstybės institucijoms. Jei jau žengiamas pirmas žingsnis, visuomenė lauks ir tolesnių: valdžios kadencija įpusėta, delsti nebėra laiko – metas pažadus tesėti iki galo.