Šeimos verslas: kodėl verta dirbti kartu

 Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje didžiąją smulkiųjų įmonių dalį sudaro šeimos verslas. Dažniausiai jį kuria sutuoktiniai, po to įsijungia ir vaikai. Ir nors iš šalies atrodo, kad tai – kone idealus variantas, nes viskas, kas uždirbama lieka šeimai, be to, saviškis niekada nepaliks bėdoje, praktika rodo, kad tokį verslą valdyti kur kas sudėtingiau. Čia verslo reikalai persipina su šeimyniniais santykiais, ir ne visi sugeba atskirti šias dvi sferas.

Jei verslas sekasi, įprastai jis šeimą tik sustiprina, tačiau jei prasideda nuosmukis, problemos neretai persinešamos ir į namus.

Paprasčiau susitarti

Vis dėlto VŽ kalbinti smulkieji verslininkai tikina, kad dirbant su artimiausiais žmonėmis pranašumų yra kur kas daugiau nei trūkumų. Pirmiausia – žinojimas, kad, net iškilus didžiausiems sunkumams, neliksi vienas.

Apie tai yra pasakojusi Lina Ivanauskienė, Alytaus IĮ „Pachira“ savininkė. Iš pradžių gėlių verslą ji pradėjo kartu su vyru augindama gėles sode. Vėliau auginimo atsisakė ir įkūrė saloną „Gėlių sala“, veikiantį jau du dešimtmečius. Dabar prie verslo prisidėjo ne tik sūnūs, bet ir marčios.

Nuotrauka::1

„Kai dirbi kartu su namiškiais, vienas kitą palaikai besąlygiškai. Pavyzdžiui, kai prasidėjo ekonominė krizė ir reikėjo mažinti darbuotojų skaičių, vienas sūnus savo noru išėjo dirbti kitur, taip išspręsdamas atleidimo problemą“, – pasakoja p. Ivanauskienė.

Lyg dovana

Nors konsultantai pabrėžia, kad sutuoktiniams, dirbantiems kartu, iškyla pavojus pavargti vienam nuo kito, tačiau šios dienos „Gazelės“ svečiai Dalia ir Ramūnas Jurgelevičiai, UAB Apdailos namų įkūrėjai, šią teoriją paneigia.

„Priešingai, tai kaip tik yra dovana su savo žmogumi būti visada kartu. Juk tie, kas dirba atskirai, susitinka tik po darbų, taigi praleidžia kelias valandas kartu ir eina miegoti. O mes galime būti šalia nuolat. Kai Ramūnas išvažiuoja į sandėlį ar dar kur nors, aš jau jo pasiilgstu“, – šypsosi p. Jurgelevičienė.

Nuotrauka::2

Verslininkai pasakoja, kad nuoširdžiu bendravimu – tokiu, koks yra šeimoje, – grįsta visa jų veikla.

„Mes patys, atvažiavę į savo apdailos saloną, jaučiamės kaip namie. Bendraujant su darbuotojais nėra jokių formalumų, su visais tiekėjais irgi siekiame susipažinti gyvai, nors, atrodo, kartais užtektų ir pasinaudoti vien technologijomis. Nuoširdumą pajaučia ir pirkėjai: dažnas, atėjęs pas mus, sako, kad jaučiasi ne kaip apdailos prekių parduotuvėje, o kaip namuose. Vadinasi, įmonės pavadinimą pasirinkome teisingai“, – pasakoja Apdailos namų bendraturtė.

Rašyti komentarą