Pusė metų su nauju Darbo kodeksu: ar jau supratote, kaip nustatysite darbuotojų uždarbį?

Publikuota: 2018-03-19
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
„CEE Attorneys“ Vilniaus biuro vyresnysis teisininkas

Praėjus daugiau nei pusei metų nuo naujojo Darbo kodekso (DK) įsigaliojimo, eiliniam Lietuvos darbdaviui tebekyla klausimas, kaip įgyvendinti jame numatytą reikalavimą parengti ir paskelbti įmonėje darbo apmokėjimo sistemą. Ko siekė DK autoriai yra daugmaž aišku – apsaugoti darbuotojus nuo diskriminacijos bei užtikrinti teisingą darbo užmokestį . Tačiau ar buvo realiai pagalvota, kaip šią naują normą turės įgyvendinti ilgai gyvuojančios įmonės, kuriose egzistuoja darbo apmokėjimo ir darbuotojų karjeros skatinimo, motyvavimo praktikos?

Ar visais atvejais tikslinga įmonėms, kuriose dirba kiek daugiau nei 20 darbuotojų, skirstyti juos į kategorijas pagal kvalifikaciją ir pareigybes, nustatant darbo užmokesčio rėžius? Ir kodėl reikia nustatyti tam tikram darbuotojui mokamo darbo užmokesčio minimalų ir maksimalų dydį? Tai yra tik dalis klausimų, kuriuos tenka girdėti iš darbdavių diskutuojant dėl darbo apmokėjimo sistemų diegimo.

Reikalavimas dėl darbo apmokėjimo sąlygų nustatymo nėra naujas. Anksčiau galiojęs DK taip pat numatė panašų reikalavimą, tačiau šie klausimai buvo palikti ne pačiam darbdaviui, o priskirti kolektyvinės sutarties reguliavimo sferai. Pagal galiojantį DK darbo apmokėjimo sistemos taip pat nustatomos kolektyvinėje sutartyje. Tačiau, kai įmonėje nėra kolektyvinės sutarties ir joje dirba 20 ir daugiau darbuotojų, pats darbdavys privalo patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą ir padaryti ją prieinamą visiems darbuotojams. Turint omenyje, kad Lietuvoje kolektyvinių sutarčių sudarymo praktika, ypatingai mažose ir vidutinėse įmonėse, nėra dažna, reikalavimas turėti darbo apmokėjimo sistemą paliečia nemažai darbdavių.

Įmonėje, kurioje anksčiau nebuvo nustatytos darbo užmokesčio ribos ir dydžiai, natūraliai kyla klausimų, kaip įgyvendinti naujuosius reikalavimus. Problemos kyla dėl to, kad nėra paprasta numatyti maksimalias darbo užmokesčio ribas, nesuteikiant darbuotojams realybe nepagrįstų lūkesčių. Juk darbo užmokesčio ribos yra tarsi signalas darbuotojui, ko jis gali tikėtis ateityje, kartu – tai ir darbdavio įsipareigojimas. Todėl bendrovėms iškyla dilema, kaip neprisiimti nepamatuotų įsipareigojimų, kurių negalės įvykdyti, tuo pačiu metu išvengiant darbuotojų demotyvacijos. Kyla sunkumų ir nustatant minimaliąsias darbo užmokesčio ribas. Įmonėse, kuriose anksčiau jos nebuvo skelbiamos, dabar išviešinant minimaliąsias ribas, gali kilti neigiamų darbuotojų reakcijų. Pavyzdžiui, darbuotojai gali lyginti jų pareigybei taikomas darbo užmokesčio ribas su kitų pareigybių ir suabejoti kolegų kuriama verte bei svarba įmonei.

Darbo užmokesčio rėžių išviešinimas taip pat aštrina konfidencialumo problemą, nes tokia informacija yra gana jautri. Nors kodeksas nereikalauja atskleisti tikslių skaičių, pareigybės darbo užmokesčio ribos tam tikrais atvejais gali būti vertintinos kaip netiesioginis konfidencialių duomenų viešinimas. Be to, jei pareigybių įmonėje nėra daug, o darbo užmokesčio ribos siauros, nuspėti kolegos darbo užmokestį nėra sunku. Antra vertus, paskelbus įmonėje darbuotojams taikomo darbo užmokesčio rėžius, kyla rizika, kad ši informacija gali nutekėti už įmonės ribų. Čia ypatingai svarbu apgalvoti priemones, kurios apsaugos įmonės konfidencialią informaciją.

Darbo apmokėjimo sistemos rengimo tvarka naujajame DK taip pat išsamiai nereglamentuojama ir tampa kiekvieno darbdavio reikalu. Valstybinė darbo inspekcija siūlo rengiant darbo apmokėjimo sistemą taikyti plačiai pasaulyje naudojamą balinį – analitinį darbų (pareigybių) vertinimo metodą. Pasitelkiant jį darbai arba pareigybės vertinamos pagal reikalingą išsimokslinimą, profesinę patirtį, pareigų ir vadybos lygį, veikimo laisvę, sprendimų priėmimo mastą ir kitus veiksnius. Tuomet pareigybėms yra suteikiami balai, kurie leidžia priskirti prie tam tikrų darbo užmokesčio skalių. Metodas aiškus, tačiau šį modelį gali būti sunku pritaikyti, kai darbo užmokesčiai jau yra nustatyti darbo sutartyse, o darbo užmokesčio fondas yra subiudžetuotas. Be to, pareigybių vertinimas ir skirstymas į kategorijas pagal darbo užmokesčio lygį yra laikui imlus procesas, kurį turi atlikti kvalifikuoti specialistai.

Be darbo užmokesčio minimalių ir maksimalių ribų darbo apmokėjimo sistemoje privalu nurodyti indeksavimo tvarką. Žvelgiant iš darbuotojų perspektyvos, darbo užmokesčio indeksavimas yra teigiamas dalykas, nes padeda išlaikyti darbuotojų perkamąją galią. Tuo tarpu darbdaviai indeksavimą paprastai vertina neigiamai, nes yra linkę sieti darbo užmokesčio peržiūrėjimą su individualiais darbuotojo veiklos vertinimo rezultatais. Kai kuriose ES valstybėse darbo užmokestis išties yra automatiškai indeksuojamas pagal infliaciją arba vartotojų kainų indeksui pasiekus tam tikrą ribą. Tačiau abejojama, ar nenustatant konkrečių indeksavimo gairių tinkamai užtikrinami darbuotojų interesai. Įmonėse, kuriose darbuotojų atstovų nėra arba jų interesų atstovavimas tik įsibėgėja, toks reikalavimas gali neduoti siekiamo efekto. Kita vertus, bendrovėse, kuriose jau taikomos reguliarios darbo užmokesčio peržiūrėjimo praktikos, indeksavimo reikalavimas gali tapti niekam nereikalinga administracine našta. Tiesa, kai kuriems darbdaviams gali būti paranku indeksuoti darbo užmokestį, patiriant santykinai nedideles išlaidas ir taip išvengiant didesnių darbo užmokesčio peržiūrėjimo sąnaudų.

Reziumuojant reikėtų pasakyti, kad darbdaviams taikomas reikalavimas skelbti pareigybių darbo užmokesčio ribas kelia nemažai klausimų. Diskutuotina, ar šis reikalavimas yra adekvati priemonė kovai su darbuotojų diskriminacija. Taip pat ginčytina, ar tikslingas įstatymo leidėjo reikalavimas indeksuoti darbo užmokestį, ypač tais atvejais, kai įmonėje jau yra sukurta ir įdiegta darbuotojų motyvavimo ir atlygio peržiūrėjimo sistema.

Komentaro autorius - Aleksandras Masaliovas, „CEE Attorneys“ Vilniaus biuro vyresnysis teisininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kaip išlaikyti darbuotojus: neišnaudota galimybė – pensijų kaupimas Verslo tribūna

Naujus specialistus pritraukti ir esamus išlaikyti siekiančios įmonės konkuruoja ne tik atlyginimais, bet ir...

Finansai
06:00
Ar darbdaviui privalu pareikalauti darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo? Verslo tribūna

Atsakymas į šį klausimą visuomet būdavo: taip. Ar tikrai visais atvejais?

Verslo aplinka
2019.04.23
„Gelsauga“ turi naują vadovę

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinei įmonei „Gelsauga“ vadovauja Daiva Pivoriūnienė, dirbanti...

Vadyba
2019.04.23
Registrų centras turi naują finansų vadovą 3

Nuo antradienio Registrų centro finansų ir administravimo direktoriaus pareigas pradėjo eiti Sergejus...

Vadyba
2019.04.23
Darbdavio įvaizdis: „Lidl“, „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mars Lietuvos“ pamokos Premium

Šiais laikais žmonėms svarbu ne tik algos dydis, bet ir ją mokančio darbdavio reputacija. Kokių klaidų...

Vadyba
2019.04.23
Darbuotojai nori prasmingo darbo, bet retas darbdavys gali tokį pasiūlyti

Darbuotojai nori dirbti prasmingą darbą, tačiau tik nedaugelis darbdavių moka paaiškinti komandai, kokia jų...

Vadyba
2019.04.22
Darbuotojų stebėjimas: nuo klaviatūros paspaudimo iki nėštumo Premium

Vaizdo stebėjimo kameros įmonėje nėra jokia naujiena, tačiau besivystant technologijoms darbdaviai žengia...

Vadyba
2019.04.22
Verslo įkūrėjų patirtis: net ir nedidelė klaida kainuoja 

Verslo pradžioje klaidų pridaroma daugiausia – pirmaisiais metais uždaroma kone pusė pradėjusių dirbti...

Gazelė
2019.04.21
Pasitenkinimas darbu ima mažėti jau po vienų metų įmonėje

Pirmieji metai darbe – laimingiausi, vėliau entuziazmas, įsitraukimas bei motyvacija blėsta, rodo tyrimas.

Vadyba
2019.04.21
Ar jau esame pasirengę atvirai ir skaidriai kalbėti apie darbo užmokestį? 9

Lietuviams kalbėti apie atlygį dar tikrai nedrąsu. Tačiau poreikis gerinti darbuotojų patirtį – motyvuoti bei...

Vadyba
2019.04.20
Stresas darbe: pagrindiniai kaltininkai

Beveik pusė darbuotojų šiuo metu jaučia stresą savo darbe, rodo „LinkedIn“ tyrimas, kuris taip pat...

Vadyba
2019.04.20
Bankrutavo įmonė: ką daryti su savo karjera Premium

Darbo praradimas sukelia didelį stresą ir įtampą. Praktika rodo, kad nemalonų laikotarpį greičiau įveikia tie...

Vadyba
2019.04.19
Kalbėti reikia daryti – būtina spręsti socialines problemas pasitelkiant socialines inovacijas ir socialinį verslą Verslo tribūna

Balandžio 17d. Rise Vilnius, kasmetinio Socialinio verslo forumo išvakarėse aptarti socialinių inovacijų,...

2019.04.19
Fintech įmonės „Bankera“ ir „SpectroCoin“ plečiasi: įdarbins per 50 specialistų Lietuvoje Verslo tribūna

Lietuvių įkurtos finansinių technologijų įmonės — kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ ir technologijų...

FinTech sprendimai
2019.04.19
Susirgusių lietuvių pajamos nukenčia mažiausiai Baltijos šalyse  4

Susirgę ir savaitę negalėdami dirbti Lietuvos gyventojai patirtų mažiausių finansinių praradimų, lyginant su...

Vadyba
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 11

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium 15

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
2019.04.17
Darbuotojus motyvuoja robotai Algis ir Pūkis Premium

Robotai ir darbų automatizacija dažnai įsivaizduojami kaip žmogiškosios darbo jėgos priešai. Tačiau bent jau...

Vadyba
2019.04.17
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 40

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16
Vilniaus kino klasteris siekia užsienio dėmesio Baltijos regionui Verslo tribūna

Kartu su „Kino pavasariu“ neseniai praūžė ir svarbiausias metų kino industrijos renginys Lietuvoje „Meeting...

Paslaugos
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau