Kodėl vadovai vengia leisti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu

Nors tyrimai rodo, kad bent dalį laiko dirbdamas nuotoliniu būdu specialistas užduotis atlieka kūrybiškiau, įmonės neskuba darbuotojų iškraustyti iš biurų. Verslas sako, kad, komandos branduoliui dirbant atskirai, gali nukentėti rezultatai.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete buvo atliktas tyrimas, kaip nuotolinis darbas veikia darbuotojų kūrybiškumą. Tyrimo metu apklausta apie 260 respondentų, dirbančių IT bendrovėse Lietuvoje. Audronė Nakrošienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vadovų MBA direktorė ir tyrimo autorė sako, kad vadovai ne visada sutinka leisti darbuotojams dirbti ne biure, nes baiminasi prarasti kontrolę arba tiesiog nepasitiki specialistu. Ponia Nakrošienė akcentuoja, kad būtent ne biure užduotis atliekantys žmonės yra linkę dirbti viršvalandžius. Tai nurodė 71,6% respondentų.

„Kai nuotoliniu būdu dirbama visą darbo dieną, tuomet specialistai dirba viršvalandžius. Taip nutinka dėl kelių priežasčių. Viena, nėra aiškiai fiksuotos darbo dienos – nuo 9 iki 17 val. Kita vertus, tokia tendencija susijusi su žmonių atsakingumu. Antra, baigiantis darbo valandoms matai, kai iš biuro išeina žmonės, taigi ir pats nusprendi darbą užbaigti kitą dieną. O dirbdamas nuotoliniu būdu žmogus jaučia didesnę atsakomybę, kad nespėjo atlikti užduoties, nenori nuvilti juo pasitikinčio vadovo. Taigi ir dirba daugiau“, – paaiškina pašnekovė.

Pasak p. Nakrošienės, tyrimo rezultatai parodė, kad 75,4% respondentų prioritetą rinkdamiesi organizaciją teiktų tai, kuri sudaro galimybę dirbti ne biure. Jos teigimu, bendros tendencijos rodo, jog 2025 m. kas trečiam darbuotojui bus svarbu, kad įmonė suteiktų galimybę dirbti nuotoliniu būdu.

Daugiau apie nuotolinį darbą skaitykite „VŽ Premium“.

[infogram id="91acafda-d2aa-4b65-9354-6c5771689281" prefix="mqT" format="interactive" title="Vadyba:: Kiek žmonių ES dirba nuotoliniu būdu (%)"]

Rašyti komentarą

Primename, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia:

raginti prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
skatinti kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę;
kurstyti karą ar neapykantą, tyčiotis, niekinti, kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;
platinti, propaguoti ar reklamuoti pornografiją, taip pat propaguoti ir (ar) reklamuoti seksualines paslaugas, lytinius iškrypimus;
propaguoti ir (ar) reklamuoti žalingus įpročius ir narkotines ar psichotropines medžiagas. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui.