Atsakingai valdomos valstybės įmonės – ko trūksta iki proveržio?

Publikuota: 2018-02-02
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
"Lietuvos energijos“ komunikacijos projektų vadovas

Neseniai Valdymo koordinavimo centro paskelbtame gerojo valdymo indekse pabrėžiama, kad valstybės valdomos įmonės (VVĮ) vis dar skiria labai mažai dėmesio socialinei atsakomybei (arba kitaip - darniam vystymuisi). Beveik pusės vertintų VVĮ socialinė atsakomybė buvo įvertinta žemiausiu balu.

Teigiama, kad jei VVĮ metinėse ataskaitose bent jau nurodytų savo vykdomas socialinės atsakomybės iniciatyvas, susijusias su aplinkosauga, darbuotojais, visuomene ar antikorupcija, tai būtų pirmas žingsnis siekiant didesnio Lietuvos VVĮ veiklos skaidrumo ir atsakomybės.

Tačiau ar to užtektų? Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, didesniam VVĮ veiklos efektyvumui valstybė skiria žymiai daugiau dėmesio. Atsakomybės ir skaidrumo sritis neturėtų tapti išimtimi.

Kas galėtų paskatinti Lietuvos VVĮ socialinės atsakomybės principus diegti savo veikloje? Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, kaip ir nemažoje dalyje kitų Rytų Europos šalių, pažanga atsakomybės srityse „buksuoja“ dėl klaidingų socialinės atsakomybės sampratų. Jomis dažnai dar vadovaujasi ne tik viešasis, bet ir privatus sektorius.

Dažniausiai socialinė atsakomybė yra tapatinama išimtinai su filantropija, parama NVO ar bendruomenėms arba dalyvavimu pavienėse aplinkos tvarkymo ir „gerumo“ akcijose. Taip, tai atsakomybės pradžia. Bet tokia samprata yra per siaura. Socialinę atsakomybę tapatinant tik su filantropine veikla ar savanoryste kyla rizika neskirti dėmesio socialinės atsakomybės principų diegimui kitose veiklos srityse: darbo aplinkos tobulinime, aplinkosaugoje, išteklių įsigijime ir tausojime ar net naujų verslo modelių kūrime. Taip pabėgama nuo pagrindinių savo poveikių ir problemų įvardijimo.

Antra, socialinė atsakomybė nėra tik rinkodaros įrankis, padedantis „gerinti“ įmonės reputaciją ar didinti produktų paklausą. Tokia samprata socialinės atsakomybės esmę paverčia komercija. Vadinasi, socialinė atsakomybė įmonei rūpės tik tuomet, jei tai tiesiogiai ir teigiamai lems pardavimų rezultatus ar pelną. Tačiau, kaip rodo finansinių krizių patirtis, pelno vaikymasis bet kokiomis priemonėmis, visiškai neįvertinant veiklos poveikio ir pasekmių, negali vesti prie tvarios ir atsakomybe pagrįstos ekonomikos kūrimo.

Trečia, įmonių socialinė atsakomybė yra žymiai daugiau nei darbo vietų kūrimas, sąžiningas mokesčių mokėjimas ir įstatymų bei tarptautinių susitarimų laikymasis. Lietuvoje šie veiksmai dažnai pavadinami įmonių socialine atsakomybe. Tačiau jie yra minimali kiekvienos įmonės egzistavimo sąlyga. Nes nebūna tokių įmonių, kurių veiklai palaikyti nereikėtų darbuotojų. Tuo tarpu mokesčių mokėjimas ir įstatymų laikymasis yra ne įmonės socialinė atsakomybė, bet legalus pagrindas jos veiklai.

IDaugybė tarptautinių tyrimų parodė, kad nuosekliai įgyvendinamos ilgalaikės socialinės atsakomybės programos ne tik padeda kurti gerą įmonės reputaciją, pelnyti didesnį klientų ar vartotojų pasitikėjimą. Jos taip pat gali didinti įmonių finansinę grąžą, mažinti veiklos sąnaudas, padėti atsisakyti neefektyvių veiklų, tausoti išteklius, geriau valdyti rizikas, kontroliuoti pinigų srautus, užtikrinti didesnį procesų skaidrumą, didinti darbuotojų įsitraukimą bei kompetencijas ir t.t.

Tačiau socialinė atsakomybės nauda atsiskleidžia tik tuomet, kai ji integruojama į įmonės veiklos strategiją. Kaip yra pažymėjęs praėjusį lapkritį Lietuvą aplankęs Švedijos atsakingo verslo tinklo vadovas Ola Löhman, šiandien kiekviena įmonė turi išsiaiškinti, kas jai yra strategiškai svarbu, ar jos vykdomoje veikloje yra tam tikrų rizikų bei galimybių, kurios turėtų būti strategiškai valdomos. Investuoti į socialinę atsakomybę yra lygiai tiek pat priežasčių, kiek yra įmonių.

Tad norint paruošti veikiančią ir aiškiai su konkrečios įmonės veikla susietą socialinės atsakomybės programą, pirmiausia svarbu įvertinti veiklos daromą ekonominį, socialinį bei aplinkosauginį poveikį. Po to, atsižvelgiant į įmonės veikla suinteresuotų šalių lūkesčius, apsibrėžti šio poveikio valdymo politiką ir principus. Paskui integruoti juos į kasdienės veiklos praktiką ir procesus. Ir, galiausiai, imti stebėti išsikeltų tikslų įgyvendinimą, matuoti jų pasiekiamumą, aprašyti juos ataskaitose.

Pavyzdžiui, viena iš strategiškai svarbių poveikio sričių VVĮ gali įsivardinti veiklos skaidrumą. Tam, kad ši sritis būtų efektyviai valdoma, neužtenka vien tik skambių deklaracijų tinklalapiuose. Įmonės vadovybei naudinga ne tik patvirtinti nulinės tolerancijos korupcijai politiką, bet ir uždengti žalią šviesą antikorupcijos valdymo infrastruktūros kūrimui. Pavyzdžiui, korupcijos prevencijai užtikrinti gali būti sukurta speciali pasitikėjimo linija, kuria priimami, o vėliau tiriami anonimiški rinkos dalyvių ar pačių VVĮ darbuotojų pranešimai apie galimus korupcijos ar kitokius nesąžiningos veiklos atvejus. Tuo pačiu lygiagrečiai gali būti vykdomas ir pačios įmonės darbuotojų švietimas korupcijos prevencijos temomis. Tokiu būdu nuosekliai formuojamas į veiklos skaidrumą orientuotas darbuotojų mentalitetas.

Tokie žingsniai yra minimalus pagrindas kiekvienai įmonei judėti link didesnės brandos socialinės atsakomybės srityje. Tačiau pirmiems žingsniams būtina lyderystė – pokyčiai prasideda tik tada, kai vadovai pradeda galvoti, kokį poveikį jų įmonės veikla daro aplinkai ir visuomenei.

Lietuvos ir užsienio rinkose gausu pavyzdžių, kai santūrus ar net skeptiškas vadovų požiūris tampa kliūtimi socialinės atsakomybės iniciatyvų įgyvendinimui. Bet jei socialinė atsakomybė rūpi savininkams ir aukščiausio lygio vadovams, tikėtina, kad ja imsis domėtis ir įmonės darbuotojai. Vadinasi, ilgainiui socialinė atsakomybė taps įmonės veiklos pagrindu ir duos apčiuopiamos naudos.

Tokią naudą iš socialinės atsakomybės galėtų gauti ir Lietuvos VVĮ. Užimdamos reikšmingą dalį Lietuvos ekonomikoje, jos yra svarbios strateginiu bei socialiniu požiūriu. Skaičiuojama, kad VVĮ sukuria apie 3% šalies BVP, šiame sektoriuje įdarbinta apie 41.000 žmonių, o šių įmonių mokami dividendai gali nemenkai papildyti šalies biudžetą.

Todėl ir VVĮ akcininkams – Lietuvos piliečiams – yra aktualu, kad šios įmonės būtų skaidrios ir atsakingos. Tai sukurtų pagrindą efektyvesnei jų veiklai, o tuo pačiu – ir didesniam indėliui į Lietuvos gerovės kūrimą.

Komentaro autorius - „Lietuvos energijos“ komunikacijos projektų vadovas bei Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narys

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Barclays“ svarsto atleisti arba perkelti apie 350 darbuotojų Premium 14

Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ planuoja panaikinti arba perkelti apie 350 Lietuvoje esančių darbo...

Kazino operatorius taiso reputaciją: valdybą papildė 3 moterimis

„Wynn Resorts“, kazino operatoriaus, valdybą papildė trys moterys. Toks sprendimas priimtas, kai ankstesnis...

Vadyba
16:11
Kas yra prastas ir kas yra geras vadovas, pagal „Google“

Technologijų milžinė „Google“ atliko vieną išsamiausių vadovų tyrimų, kuris atskleidė, kuo pasižymi...

Vadyba
08:30
Konkurencinėje kovoje gali išgelbėti tvaraus verslo korta Premium

Vadovautis atsakingo verslo principais kasdienėje veikloje pravartu ne tik galvojant apie verslo tvarumą...

Vadyba
2018.04.20
Dėl verslo metė puikų darbą IT įmonėse – dabar lyg atostogose Premium 4

Atsisakyti puikaus samdomo darbo ir imtis verslo – ne tik rizikingas, bet ir sunkus sprendimas. Vis dėlto...

Ministerijoje apdovanoti metų mokytojai

Ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) Vilniuje įteiktos metų mokytojų premijos. Jas gavo šeši...

Vadyba
2018.04.19
Septyni Elono Musko produktyvumo patarimai darbuotojams 2

Šią savaitę nutekintas elektromobilių gamintojos „Tesla“ vadovo Elono Musko laiškas darbuotojams atskleidė,...

Vadyba
2018.04.19
Sugriežtinti reikalavimai vienus sužlugdė, kitiems atvėrė akis Premium

Nauja tvarka, kurią įveda institucijos, jei ir apsunkina kasdieninę veiklą, kartais priverčia į verslą...

Pageidaujama pirmoji alga Baltijos šalyse ir Rytų Europoje 29

Lietuvos darbdaviai neretai užsimena, kad į darbo rinką žengiantys jaunuoliai pasižymi nerealistiškais...

Vadyba
2018.04.18
Moteris vilioja į sritį, kur algų nelygybė – viena didžiausių Premium 5

Lietuvoje moterys aktyviai traukiamos į specialistų trūkumu pasižymintį IT sektorių. Tačiau algų nelygybė čia...

Vadyba
2018.04.18
Kokias klaidas daro įmonės, kurdamos darbo užmokesčio sistemas Premium

Kokia turėtų būti darbo užmokesčio sistema, kad darbuotojai būtų patenkinti, o organizacija justų naudą?...

Vadyba
2018.04.17
Kaip „Tesla“ atsirenka darbuotojus 1

JAV automobilių gamintoja „Tesla“ darbuotojus renkasi itin preciziškai. Personalo skyrius kandidatams iš...

Vadyba
2018.04.17
Ar vadovas privalo būti lojalus savo vadovaujamai bendrovei? Rėmėjo turinys 1

Ar vadovas privalo būti lojalus savo vadovaujamai bendrovei nesant nekonkuravimo susitarimo? Ir kas laukia...

Vadyba
2018.04.16
Kaip talentai renkasi darbovietę

Įmonės vis ieško patikimo recepto, kaip į komandas pritraukti profesionalų. Praktika rodo, kad organizacijos,...

Vadyba
2018.04.15
Smaližių teismui „KitKat“ pristato rožinį šokoladą

Didžiosios Britanijos smaližiai pirmieji pasaulyje galės paragauti rožinės spalvos šokolado.

Vadyba
2018.04.14
Kaip efektyviai spręsti konfliktus: svarbios taisyklės vadovui

Nutylėti konfliktai tarsi chroniška liga gali persekioti nuolat. Praktika rodo, kad laimi tos organizacijos,...

Vadyba
2018.04.14
Valstybės tarnyboje pernai moterys uždirbo 10% mažiau nei vyrai 1

Valstybės tarnyboje dirbančios moterys pernai uždirbo 117,35 Eur mažiau nei vyrai, skelbiama atliktoje...

Vadyba
2018.04.13
Numavičiaus šeimos biuras turi naują vadovą 6

Lietuvos verslininko ir investuotojo Nerijaus Numavičiaus šeimos biuro „Talka LT“ vadovu paskirtas Nerijus...

Rinkos
2018.04.13
Kęstutis Motiejūnas: „Ateikite ir pasinaudokite verslo finansavimo galimybėmis“ Rėmėjo turinys 6

Kęstutį Motiejūną, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinį direktorių, kalbina Andrius...

Vadyba
2018.04.13
Vertingiausia pasaulio bendrovė „Apple“ – be milijardierių 2

Technologijų pasaulio atstovai vis ryškiau matosi pasaulio turtingųjų sąrašuose. Tačiau juose neregėti...

Vadyba
2018.04.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau