Atsakingai valdomos valstybės įmonės – ko trūksta iki proveržio?

Publikuota: 2018-02-02
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
"Lietuvos energijos“ komunikacijos projektų vadovas

Neseniai Valdymo koordinavimo centro paskelbtame gerojo valdymo indekse pabrėžiama, kad valstybės valdomos įmonės (VVĮ) vis dar skiria labai mažai dėmesio socialinei atsakomybei (arba kitaip - darniam vystymuisi). Beveik pusės vertintų VVĮ socialinė atsakomybė buvo įvertinta žemiausiu balu.

Teigiama, kad jei VVĮ metinėse ataskaitose bent jau nurodytų savo vykdomas socialinės atsakomybės iniciatyvas, susijusias su aplinkosauga, darbuotojais, visuomene ar antikorupcija, tai būtų pirmas žingsnis siekiant didesnio Lietuvos VVĮ veiklos skaidrumo ir atsakomybės.

Tačiau ar to užtektų? Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, didesniam VVĮ veiklos efektyvumui valstybė skiria žymiai daugiau dėmesio. Atsakomybės ir skaidrumo sritis neturėtų tapti išimtimi.

Kas galėtų paskatinti Lietuvos VVĮ socialinės atsakomybės principus diegti savo veikloje? Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, kaip ir nemažoje dalyje kitų Rytų Europos šalių, pažanga atsakomybės srityse „buksuoja“ dėl klaidingų socialinės atsakomybės sampratų. Jomis dažnai dar vadovaujasi ne tik viešasis, bet ir privatus sektorius.

Dažniausiai socialinė atsakomybė yra tapatinama išimtinai su filantropija, parama NVO ar bendruomenėms arba dalyvavimu pavienėse aplinkos tvarkymo ir „gerumo“ akcijose. Taip, tai atsakomybės pradžia. Bet tokia samprata yra per siaura. Socialinę atsakomybę tapatinant tik su filantropine veikla ar savanoryste kyla rizika neskirti dėmesio socialinės atsakomybės principų diegimui kitose veiklos srityse: darbo aplinkos tobulinime, aplinkosaugoje, išteklių įsigijime ir tausojime ar net naujų verslo modelių kūrime. Taip pabėgama nuo pagrindinių savo poveikių ir problemų įvardijimo.

Antra, socialinė atsakomybė nėra tik rinkodaros įrankis, padedantis „gerinti“ įmonės reputaciją ar didinti produktų paklausą. Tokia samprata socialinės atsakomybės esmę paverčia komercija. Vadinasi, socialinė atsakomybė įmonei rūpės tik tuomet, jei tai tiesiogiai ir teigiamai lems pardavimų rezultatus ar pelną. Tačiau, kaip rodo finansinių krizių patirtis, pelno vaikymasis bet kokiomis priemonėmis, visiškai neįvertinant veiklos poveikio ir pasekmių, negali vesti prie tvarios ir atsakomybe pagrįstos ekonomikos kūrimo.

Trečia, įmonių socialinė atsakomybė yra žymiai daugiau nei darbo vietų kūrimas, sąžiningas mokesčių mokėjimas ir įstatymų bei tarptautinių susitarimų laikymasis. Lietuvoje šie veiksmai dažnai pavadinami įmonių socialine atsakomybe. Tačiau jie yra minimali kiekvienos įmonės egzistavimo sąlyga. Nes nebūna tokių įmonių, kurių veiklai palaikyti nereikėtų darbuotojų. Tuo tarpu mokesčių mokėjimas ir įstatymų laikymasis yra ne įmonės socialinė atsakomybė, bet legalus pagrindas jos veiklai.

IDaugybė tarptautinių tyrimų parodė, kad nuosekliai įgyvendinamos ilgalaikės socialinės atsakomybės programos ne tik padeda kurti gerą įmonės reputaciją, pelnyti didesnį klientų ar vartotojų pasitikėjimą. Jos taip pat gali didinti įmonių finansinę grąžą, mažinti veiklos sąnaudas, padėti atsisakyti neefektyvių veiklų, tausoti išteklius, geriau valdyti rizikas, kontroliuoti pinigų srautus, užtikrinti didesnį procesų skaidrumą, didinti darbuotojų įsitraukimą bei kompetencijas ir t.t.

Tačiau socialinė atsakomybės nauda atsiskleidžia tik tuomet, kai ji integruojama į įmonės veiklos strategiją. Kaip yra pažymėjęs praėjusį lapkritį Lietuvą aplankęs Švedijos atsakingo verslo tinklo vadovas Ola Löhman, šiandien kiekviena įmonė turi išsiaiškinti, kas jai yra strategiškai svarbu, ar jos vykdomoje veikloje yra tam tikrų rizikų bei galimybių, kurios turėtų būti strategiškai valdomos. Investuoti į socialinę atsakomybę yra lygiai tiek pat priežasčių, kiek yra įmonių.

Tad norint paruošti veikiančią ir aiškiai su konkrečios įmonės veikla susietą socialinės atsakomybės programą, pirmiausia svarbu įvertinti veiklos daromą ekonominį, socialinį bei aplinkosauginį poveikį. Po to, atsižvelgiant į įmonės veikla suinteresuotų šalių lūkesčius, apsibrėžti šio poveikio valdymo politiką ir principus. Paskui integruoti juos į kasdienės veiklos praktiką ir procesus. Ir, galiausiai, imti stebėti išsikeltų tikslų įgyvendinimą, matuoti jų pasiekiamumą, aprašyti juos ataskaitose.

Pavyzdžiui, viena iš strategiškai svarbių poveikio sričių VVĮ gali įsivardinti veiklos skaidrumą. Tam, kad ši sritis būtų efektyviai valdoma, neužtenka vien tik skambių deklaracijų tinklalapiuose. Įmonės vadovybei naudinga ne tik patvirtinti nulinės tolerancijos korupcijai politiką, bet ir uždengti žalią šviesą antikorupcijos valdymo infrastruktūros kūrimui. Pavyzdžiui, korupcijos prevencijai užtikrinti gali būti sukurta speciali pasitikėjimo linija, kuria priimami, o vėliau tiriami anonimiški rinkos dalyvių ar pačių VVĮ darbuotojų pranešimai apie galimus korupcijos ar kitokius nesąžiningos veiklos atvejus. Tuo pačiu lygiagrečiai gali būti vykdomas ir pačios įmonės darbuotojų švietimas korupcijos prevencijos temomis. Tokiu būdu nuosekliai formuojamas į veiklos skaidrumą orientuotas darbuotojų mentalitetas.

Tokie žingsniai yra minimalus pagrindas kiekvienai įmonei judėti link didesnės brandos socialinės atsakomybės srityje. Tačiau pirmiems žingsniams būtina lyderystė – pokyčiai prasideda tik tada, kai vadovai pradeda galvoti, kokį poveikį jų įmonės veikla daro aplinkai ir visuomenei.

Lietuvos ir užsienio rinkose gausu pavyzdžių, kai santūrus ar net skeptiškas vadovų požiūris tampa kliūtimi socialinės atsakomybės iniciatyvų įgyvendinimui. Bet jei socialinė atsakomybė rūpi savininkams ir aukščiausio lygio vadovams, tikėtina, kad ja imsis domėtis ir įmonės darbuotojai. Vadinasi, ilgainiui socialinė atsakomybė taps įmonės veiklos pagrindu ir duos apčiuopiamos naudos.

Tokią naudą iš socialinės atsakomybės galėtų gauti ir Lietuvos VVĮ. Užimdamos reikšmingą dalį Lietuvos ekonomikoje, jos yra svarbios strateginiu bei socialiniu požiūriu. Skaičiuojama, kad VVĮ sukuria apie 3% šalies BVP, šiame sektoriuje įdarbinta apie 41.000 žmonių, o šių įmonių mokami dividendai gali nemenkai papildyti šalies biudžetą.

Todėl ir VVĮ akcininkams – Lietuvos piliečiams – yra aktualu, kad šios įmonės būtų skaidrios ir atsakingos. Tai sukurtų pagrindą efektyvesnei jų veiklai, o tuo pačiu – ir didesniam indėliui į Lietuvos gerovės kūrimą.

Komentaro autorius - „Lietuvos energijos“ komunikacijos projektų vadovas bei Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narys

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kodėl 30% naujokų palieka darbdavį

Trys iš dešimties šviežiai pasamdytų darbuotojų palieka savo naują darbovietę per 90 dienų. Tokį sprendimą...

Vadyba
07:09
Uždirbantys nuo 1.600 Eur iki 3.600 Eur palikti mokesčių reformos užribyje Premium 3

Nurimus mokesčių reformos aistroms, aiškėja, kad daliai dirbančiųjų reforma jokios įtakos neturės. Labiausiai...

„Žemaitijos pieno“ valdyba išsirinko naują pirmininką 1

AB „Žemaitijos pienas“ valdyba pirmininku išrinko Romusą Jarulaitį, ilgametį bendrovės darbuotoją.

Vadyba
2018.07.18
„Devbridge Group“ Vilniaus padalinys turi naują vadovą

JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ Vilniaus padaliniui nuo šiol vadovaus Jaroslavas Sadovskis.

Vadyba
2018.07.18
Jeffas Bezosas tapo turtingiausiu žmogumi šių laikų istorijoje 5

El. prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir vadovo Jeffo Bezoso turto vertė pirmadienį perkopė 150 mlrd. USD.

Vadyba
2018.07.17
Išrinkta nauja „Verslios Lietuvos“ valdyba

Į naują verslumą skatinančios VšĮ „Versli Lietuva“ valdybą paskirti septyni šalies verslo asociacijų vadovai.

Vadyba
2018.07.17
Mokslininkė: dirbti pilnu etatu žmonės turėtų sulaukę 40 metų 11

Žmonėms gyvenant vis ilgiau reiktų drastiškai keisti įprastą žmonių karjeros kelią. Užuot planavus karjeros...

Vadyba
2018.07.17
Už kokį elgesį galima atleisti darbuotoją Premium

Dabartiniame Darbo kodekse (DK) – daugiau galimybių atleisti darbuotoją, tačiau išlieka daug niuansų ir...

Vadyba
2018.07.16
Kodėl buvę darbuotojai tampa verslo pirkėjais

Darbdaviams svarbu motyvuoti darbuotoją ne tik dėl to, kad šis neišeitų pas konkurentą, bet ir kad nesiimtų...

Vadyba
2018.07.15
Kiek kainuoja darbuotojų nuklydimai internete 7

Internetas – nepakeičiama darbo priemonė daugeliui mūsų. Taip pat tai – vienas didžiausių darbuotojus...

Vadyba
2018.07.15
„Girteka Logistics“ vadovas E. Liachovičius: sakyti, kad esi didžiausias, būtų neatsakinga Premium 12

Edvardą Liachovičių šiemet Metų vadovu išrinko portalo vz.lt naršytojai. Naujienos apie jo vadovaujamą UAB...

Verslo klasė
2018.07.15
TOP10 pasaulyje paklausiausių profesijų grupių

Nors dirbtinio intelekto ir robotikos pritaikymas versle plečiasi, tačiau bendrovėms kuo toliau tuo vis...

Vadyba
2018.07.14
Jaunasis Metų CEO Artūras Salda: kaip sukurti „sanatoriją 2.0“ Premium 14

Druskininkų ir Birštono „Eglės“ sanatorijų vadovas Artūras Salda „Verslo žinių“ ir „Luminor“ banko...

Verslo klasė
2018.07.14
Pasenę kompiuteriai augina darbuotojų kaitą 3

Darbdaviai, kurie delsia atnaujinti darbuotojų techninę įrangą, rizikuoja nukentėti nuo didesnės personalo...

Vadyba
2018.07.14
„Linas Agro Group“ darbuotojus motyvuos akcijomis 3

„Linas Agro Group“ (LAG) pasirašė su grupės darbuotojais opcionų sutartis. Darbuotojams opcionai pelningi...

Rinkos
2018.07.13
5 darbuotojų perdegimo priežastys 6

Pagrindiniai darbuotojų emocinio išsekimo veiksniai yra labiau susiję ne su nepakeliamu darbo krūviu, bet su...

Vadyba
2018.07.13
Rūkymas darbe – kokios darbdavio galios Premium 9

Rūkantys darbuotojai – finansinis nuostolis darbdaviui. Lietuvos darbdaviai baiminasi kaltinimų...

Vadyba
2018.07.12
„Uber“ vidinės kultūros problemos: pasitraukė dar viena vadovė 1

JAV pavežėjimo gigantė „Uber“ net ir praėjus daugiau nei metams vis dar kraujuoja dėl nederamo elgesio su...

Technologijos
2018.07.11
Įmonė persikrausto: kokių klaidų reikėtų vengti Premium

Kai verslas perkeliamas į kitas patalpas, iškyla ne tik pavojus prarasti dalį klientų, nes šie dažnai nėra...

Vadyba
2018.07.11
„Maxima LT“ finansų vadovas jungiasi prie „Emperia Holding“ 2

Ligšiolinis „Maxima LT“ finansų vadovas Kęstutis Gailius pereina į „Maxima grupės“ įmonę „Emperia Holding...

Vadyba
2018.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau