Atsakingai valdomos valstybės įmonės – ko trūksta iki proveržio?

Publikuota: 2018-02-02
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
"Lietuvos energijos“ komunikacijos projektų vadovas

Neseniai Valdymo koordinavimo centro paskelbtame gerojo valdymo indekse pabrėžiama, kad valstybės valdomos įmonės (VVĮ) vis dar skiria labai mažai dėmesio socialinei atsakomybei (arba kitaip - darniam vystymuisi). Beveik pusės vertintų VVĮ socialinė atsakomybė buvo įvertinta žemiausiu balu.

Teigiama, kad jei VVĮ metinėse ataskaitose bent jau nurodytų savo vykdomas socialinės atsakomybės iniciatyvas, susijusias su aplinkosauga, darbuotojais, visuomene ar antikorupcija, tai būtų pirmas žingsnis siekiant didesnio Lietuvos VVĮ veiklos skaidrumo ir atsakomybės.

Tačiau ar to užtektų? Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, didesniam VVĮ veiklos efektyvumui valstybė skiria žymiai daugiau dėmesio. Atsakomybės ir skaidrumo sritis neturėtų tapti išimtimi.

Kas galėtų paskatinti Lietuvos VVĮ socialinės atsakomybės principus diegti savo veikloje? Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, kaip ir nemažoje dalyje kitų Rytų Europos šalių, pažanga atsakomybės srityse „buksuoja“ dėl klaidingų socialinės atsakomybės sampratų. Jomis dažnai dar vadovaujasi ne tik viešasis, bet ir privatus sektorius.

Dažniausiai socialinė atsakomybė yra tapatinama išimtinai su filantropija, parama NVO ar bendruomenėms arba dalyvavimu pavienėse aplinkos tvarkymo ir „gerumo“ akcijose. Taip, tai atsakomybės pradžia. Bet tokia samprata yra per siaura. Socialinę atsakomybę tapatinant tik su filantropine veikla ar savanoryste kyla rizika neskirti dėmesio socialinės atsakomybės principų diegimui kitose veiklos srityse: darbo aplinkos tobulinime, aplinkosaugoje, išteklių įsigijime ir tausojime ar net naujų verslo modelių kūrime. Taip pabėgama nuo pagrindinių savo poveikių ir problemų įvardijimo.

Antra, socialinė atsakomybė nėra tik rinkodaros įrankis, padedantis „gerinti“ įmonės reputaciją ar didinti produktų paklausą. Tokia samprata socialinės atsakomybės esmę paverčia komercija. Vadinasi, socialinė atsakomybė įmonei rūpės tik tuomet, jei tai tiesiogiai ir teigiamai lems pardavimų rezultatus ar pelną. Tačiau, kaip rodo finansinių krizių patirtis, pelno vaikymasis bet kokiomis priemonėmis, visiškai neįvertinant veiklos poveikio ir pasekmių, negali vesti prie tvarios ir atsakomybe pagrįstos ekonomikos kūrimo.

Trečia, įmonių socialinė atsakomybė yra žymiai daugiau nei darbo vietų kūrimas, sąžiningas mokesčių mokėjimas ir įstatymų bei tarptautinių susitarimų laikymasis. Lietuvoje šie veiksmai dažnai pavadinami įmonių socialine atsakomybe. Tačiau jie yra minimali kiekvienos įmonės egzistavimo sąlyga. Nes nebūna tokių įmonių, kurių veiklai palaikyti nereikėtų darbuotojų. Tuo tarpu mokesčių mokėjimas ir įstatymų laikymasis yra ne įmonės socialinė atsakomybė, bet legalus pagrindas jos veiklai.

IDaugybė tarptautinių tyrimų parodė, kad nuosekliai įgyvendinamos ilgalaikės socialinės atsakomybės programos ne tik padeda kurti gerą įmonės reputaciją, pelnyti didesnį klientų ar vartotojų pasitikėjimą. Jos taip pat gali didinti įmonių finansinę grąžą, mažinti veiklos sąnaudas, padėti atsisakyti neefektyvių veiklų, tausoti išteklius, geriau valdyti rizikas, kontroliuoti pinigų srautus, užtikrinti didesnį procesų skaidrumą, didinti darbuotojų įsitraukimą bei kompetencijas ir t.t.

Tačiau socialinė atsakomybės nauda atsiskleidžia tik tuomet, kai ji integruojama į įmonės veiklos strategiją. Kaip yra pažymėjęs praėjusį lapkritį Lietuvą aplankęs Švedijos atsakingo verslo tinklo vadovas Ola Löhman, šiandien kiekviena įmonė turi išsiaiškinti, kas jai yra strategiškai svarbu, ar jos vykdomoje veikloje yra tam tikrų rizikų bei galimybių, kurios turėtų būti strategiškai valdomos. Investuoti į socialinę atsakomybę yra lygiai tiek pat priežasčių, kiek yra įmonių.

Tad norint paruošti veikiančią ir aiškiai su konkrečios įmonės veikla susietą socialinės atsakomybės programą, pirmiausia svarbu įvertinti veiklos daromą ekonominį, socialinį bei aplinkosauginį poveikį. Po to, atsižvelgiant į įmonės veikla suinteresuotų šalių lūkesčius, apsibrėžti šio poveikio valdymo politiką ir principus. Paskui integruoti juos į kasdienės veiklos praktiką ir procesus. Ir, galiausiai, imti stebėti išsikeltų tikslų įgyvendinimą, matuoti jų pasiekiamumą, aprašyti juos ataskaitose.

Pavyzdžiui, viena iš strategiškai svarbių poveikio sričių VVĮ gali įsivardinti veiklos skaidrumą. Tam, kad ši sritis būtų efektyviai valdoma, neužtenka vien tik skambių deklaracijų tinklalapiuose. Įmonės vadovybei naudinga ne tik patvirtinti nulinės tolerancijos korupcijai politiką, bet ir uždengti žalią šviesą antikorupcijos valdymo infrastruktūros kūrimui. Pavyzdžiui, korupcijos prevencijai užtikrinti gali būti sukurta speciali pasitikėjimo linija, kuria priimami, o vėliau tiriami anonimiški rinkos dalyvių ar pačių VVĮ darbuotojų pranešimai apie galimus korupcijos ar kitokius nesąžiningos veiklos atvejus. Tuo pačiu lygiagrečiai gali būti vykdomas ir pačios įmonės darbuotojų švietimas korupcijos prevencijos temomis. Tokiu būdu nuosekliai formuojamas į veiklos skaidrumą orientuotas darbuotojų mentalitetas.

Tokie žingsniai yra minimalus pagrindas kiekvienai įmonei judėti link didesnės brandos socialinės atsakomybės srityje. Tačiau pirmiems žingsniams būtina lyderystė – pokyčiai prasideda tik tada, kai vadovai pradeda galvoti, kokį poveikį jų įmonės veikla daro aplinkai ir visuomenei.

Lietuvos ir užsienio rinkose gausu pavyzdžių, kai santūrus ar net skeptiškas vadovų požiūris tampa kliūtimi socialinės atsakomybės iniciatyvų įgyvendinimui. Bet jei socialinė atsakomybė rūpi savininkams ir aukščiausio lygio vadovams, tikėtina, kad ja imsis domėtis ir įmonės darbuotojai. Vadinasi, ilgainiui socialinė atsakomybė taps įmonės veiklos pagrindu ir duos apčiuopiamos naudos.

Tokią naudą iš socialinės atsakomybės galėtų gauti ir Lietuvos VVĮ. Užimdamos reikšmingą dalį Lietuvos ekonomikoje, jos yra svarbios strateginiu bei socialiniu požiūriu. Skaičiuojama, kad VVĮ sukuria apie 3% šalies BVP, šiame sektoriuje įdarbinta apie 41.000 žmonių, o šių įmonių mokami dividendai gali nemenkai papildyti šalies biudžetą.

Todėl ir VVĮ akcininkams – Lietuvos piliečiams – yra aktualu, kad šios įmonės būtų skaidrios ir atsakingos. Tai sukurtų pagrindą efektyvesnei jų veiklai, o tuo pačiu – ir didesniam indėliui į Lietuvos gerovės kūrimą.

Komentaro autorius - „Lietuvos energijos“ komunikacijos projektų vadovas bei Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narys

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
J. Petrauskienė: dauguma mokytojų problemų nesusijusios su streiko reikalavimais

Dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo streikuojančias mokyklas penktadienį aplankiusi švietimo ir mokslo...

Vadyba
2018.11.16
Užmokesčio viešinimas organizacijoje: didesnė vadovo alga įkvepia, o kolegos – suerzina Premium 1

Pinigai yra delikati tema, ypač kai kalbame apie darbo užmokestį. Tyrimai rodo, kad algų viešinimas...

Vadyba
2018.11.16
Verslininkė pardavė kepyklą ir pasuko į kavinių verslą: pajuto antrą kvėpavimą Premium 2

„Jei užpernai nebūčiau nusprendusi uždaryti kepyklos, verslo tikriausiai nebeturėčiau. Nors ir koks sunkus...

Agroverslas
2018.11.16
Teisme – ginčas dėl 0,7 mln. Eur išmokų „Panevėžio kelių“ vadovams 5

Vieną didžiausių šalyje statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupių valdančios bendrovės „Panevėžio...

Statyba ir NT
2018.11.16
Gero darbuotojo prakeiksmas 9

Jaustis kompetentingu savo srityje ir dirbti darbą, kuris tau sekasi, turėtų būti daugelio mūsų siekis.

Vadyba
2018.11.16
Žvilgsnis į sidabrinę darbuotojų kartą, arba Bandymas paminti stereotipus Premium

Senstant visuomenei ir trūkstant darbo jėgos, verslai žvalgosi ir į vyresnius darbuotojus. Vis dėlto...

Rinkodara
2018.11.16
Etatinio mokytojų algų modelio pataisymai – per dvi savaites

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė per dvi savaites pateikti...

Vadyba
2018.11.15
D. Gudelis nebevadovaus Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubui 2

Verslininkas Darius Gudelis traukiasi iš Vilniaus krepšinio klubo „Rytas“ generalinio direktoriaus pareigų,...

Vadyba
2018.11.15
Ieško, kas vadovaus valstybės IT ištekliams 8

Ūkio ministerija paskelbė konkursą Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) direktoriaus pareigoms...

Vadyba
2018.11.15
Petras Masiulis: „4.0 revoliucija prasideda galvoje“ Rėmėjo turinys 5

Sėkmingiausios inovacijos ir unikaliausios technologijos iš pradžių atsiranda įmonės viduje, o ne atkeliauja...

Vadyba
2018.11.15
3 pagrindiniai profesionalų streso šaltiniai 7

Naujas tyrimas rodo, kad stresą jaučiančių kvalifikuotų specialistų daugėja, o pagrindinis nerimo šaltinis –...

Vadyba
2018.11.14
„Amazon“ nusprendė, kur statys naujas būstines 2

El. prekybos milžinė „Amazon“ po ilgo laukimo paskelbė, koks miestas laimėjo konkursą dėl bendrovės naujos...

Vadyba
2018.11.14
Prie streiko dėl etatinio pedagogų apmokėjimo jungiasi dar 10 mokyklų 4

Dar dešimt mokyklų trečiadienį prisijungs prie besitęsiančio pedagogų streiko dėl šiemet įvestos etatinio...

Vadyba
2018.11.14
Kaip gyvensime Lietuvoje 2019-aisiais? Rėmėjo turinys

Palyginti su pajamomis, šiandieniniai  Lietuvos įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai yra labai...

Vadyba
2018.11.14
Užmiesčio konferencijų centras klientus patraukia patogia vieta ir išskirtiniu maistu Rėmėjo turinys

Nors konferencijų ir verslo renginių erdvių nuomos paslaugų rinka Lietuvoje toli gražu nėra perpildyta,...

Vadyba
2018.11.14
J. Petrauskienė: mokytojai įtraukti į „netikrų žinių“ erdvę 2

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį pareiškė, kad šalies mokytojai yra įtraukti į...

Vadyba
2018.11.13
Metų finansų vadovė: dienos darbą tekdavo atlikti per valandą Premium 18

Apie pasikeitusį požiūrį į laiko sąvoką, greitai pateikiamas finansines ataskaitas ir tolesnius plėtros...

Vadyba
2018.11.13
„Verslo pilotai“: kaip atskleisti ateities vadovo potencialą 2

Prasidėjo „Verslo žinių“ organizuojama konferencija vidurinės grandies vadovams „Verslo pilotai“.  Čia savo...

Vadyba
2018.11.13
Verslo perdavimas: kelias – ilgas, bet rezultatas gali atnešti palengvėjimą ir sėkmę 1

Verslo perdavimo būdų yra tiek daug ir įvairių, kiek ir patys verslai yra skirtingi, o verslo perdavimo...

Vadyba
2018.11.13
Kaip taupyti, kad 40-ies galėtum išeiti į pensiją Premium 19

Jaunimo nebevilioja perspektyva geriausius gyvenimo metus skirti darbui, todėl jie stengiasi užsitikrinti...

Vadyba
2018.11.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau