Atsakingai valdomos valstybės įmonės – ko trūksta iki proveržio?

Publikuota: 2018-02-02
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
"Lietuvos energijos“ komunikacijos projektų vadovas

Neseniai Valdymo koordinavimo centro paskelbtame gerojo valdymo indekse pabrėžiama, kad valstybės valdomos įmonės (VVĮ) vis dar skiria labai mažai dėmesio socialinei atsakomybei (arba kitaip - darniam vystymuisi). Beveik pusės vertintų VVĮ socialinė atsakomybė buvo įvertinta žemiausiu balu.

Teigiama, kad jei VVĮ metinėse ataskaitose bent jau nurodytų savo vykdomas socialinės atsakomybės iniciatyvas, susijusias su aplinkosauga, darbuotojais, visuomene ar antikorupcija, tai būtų pirmas žingsnis siekiant didesnio Lietuvos VVĮ veiklos skaidrumo ir atsakomybės.

Tačiau ar to užtektų? Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, didesniam VVĮ veiklos efektyvumui valstybė skiria žymiai daugiau dėmesio. Atsakomybės ir skaidrumo sritis neturėtų tapti išimtimi.

Kas galėtų paskatinti Lietuvos VVĮ socialinės atsakomybės principus diegti savo veikloje? Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, kaip ir nemažoje dalyje kitų Rytų Europos šalių, pažanga atsakomybės srityse „buksuoja“ dėl klaidingų socialinės atsakomybės sampratų. Jomis dažnai dar vadovaujasi ne tik viešasis, bet ir privatus sektorius.

Dažniausiai socialinė atsakomybė yra tapatinama išimtinai su filantropija, parama NVO ar bendruomenėms arba dalyvavimu pavienėse aplinkos tvarkymo ir „gerumo“ akcijose. Taip, tai atsakomybės pradžia. Bet tokia samprata yra per siaura. Socialinę atsakomybę tapatinant tik su filantropine veikla ar savanoryste kyla rizika neskirti dėmesio socialinės atsakomybės principų diegimui kitose veiklos srityse: darbo aplinkos tobulinime, aplinkosaugoje, išteklių įsigijime ir tausojime ar net naujų verslo modelių kūrime. Taip pabėgama nuo pagrindinių savo poveikių ir problemų įvardijimo.

Antra, socialinė atsakomybė nėra tik rinkodaros įrankis, padedantis „gerinti“ įmonės reputaciją ar didinti produktų paklausą. Tokia samprata socialinės atsakomybės esmę paverčia komercija. Vadinasi, socialinė atsakomybė įmonei rūpės tik tuomet, jei tai tiesiogiai ir teigiamai lems pardavimų rezultatus ar pelną. Tačiau, kaip rodo finansinių krizių patirtis, pelno vaikymasis bet kokiomis priemonėmis, visiškai neįvertinant veiklos poveikio ir pasekmių, negali vesti prie tvarios ir atsakomybe pagrįstos ekonomikos kūrimo.

Trečia, įmonių socialinė atsakomybė yra žymiai daugiau nei darbo vietų kūrimas, sąžiningas mokesčių mokėjimas ir įstatymų bei tarptautinių susitarimų laikymasis. Lietuvoje šie veiksmai dažnai pavadinami įmonių socialine atsakomybe. Tačiau jie yra minimali kiekvienos įmonės egzistavimo sąlyga. Nes nebūna tokių įmonių, kurių veiklai palaikyti nereikėtų darbuotojų. Tuo tarpu mokesčių mokėjimas ir įstatymų laikymasis yra ne įmonės socialinė atsakomybė, bet legalus pagrindas jos veiklai.

IDaugybė tarptautinių tyrimų parodė, kad nuosekliai įgyvendinamos ilgalaikės socialinės atsakomybės programos ne tik padeda kurti gerą įmonės reputaciją, pelnyti didesnį klientų ar vartotojų pasitikėjimą. Jos taip pat gali didinti įmonių finansinę grąžą, mažinti veiklos sąnaudas, padėti atsisakyti neefektyvių veiklų, tausoti išteklius, geriau valdyti rizikas, kontroliuoti pinigų srautus, užtikrinti didesnį procesų skaidrumą, didinti darbuotojų įsitraukimą bei kompetencijas ir t.t.

Tačiau socialinė atsakomybės nauda atsiskleidžia tik tuomet, kai ji integruojama į įmonės veiklos strategiją. Kaip yra pažymėjęs praėjusį lapkritį Lietuvą aplankęs Švedijos atsakingo verslo tinklo vadovas Ola Löhman, šiandien kiekviena įmonė turi išsiaiškinti, kas jai yra strategiškai svarbu, ar jos vykdomoje veikloje yra tam tikrų rizikų bei galimybių, kurios turėtų būti strategiškai valdomos. Investuoti į socialinę atsakomybę yra lygiai tiek pat priežasčių, kiek yra įmonių.

Tad norint paruošti veikiančią ir aiškiai su konkrečios įmonės veikla susietą socialinės atsakomybės programą, pirmiausia svarbu įvertinti veiklos daromą ekonominį, socialinį bei aplinkosauginį poveikį. Po to, atsižvelgiant į įmonės veikla suinteresuotų šalių lūkesčius, apsibrėžti šio poveikio valdymo politiką ir principus. Paskui integruoti juos į kasdienės veiklos praktiką ir procesus. Ir, galiausiai, imti stebėti išsikeltų tikslų įgyvendinimą, matuoti jų pasiekiamumą, aprašyti juos ataskaitose.

Pavyzdžiui, viena iš strategiškai svarbių poveikio sričių VVĮ gali įsivardinti veiklos skaidrumą. Tam, kad ši sritis būtų efektyviai valdoma, neužtenka vien tik skambių deklaracijų tinklalapiuose. Įmonės vadovybei naudinga ne tik patvirtinti nulinės tolerancijos korupcijai politiką, bet ir uždengti žalią šviesą antikorupcijos valdymo infrastruktūros kūrimui. Pavyzdžiui, korupcijos prevencijai užtikrinti gali būti sukurta speciali pasitikėjimo linija, kuria priimami, o vėliau tiriami anonimiški rinkos dalyvių ar pačių VVĮ darbuotojų pranešimai apie galimus korupcijos ar kitokius nesąžiningos veiklos atvejus. Tuo pačiu lygiagrečiai gali būti vykdomas ir pačios įmonės darbuotojų švietimas korupcijos prevencijos temomis. Tokiu būdu nuosekliai formuojamas į veiklos skaidrumą orientuotas darbuotojų mentalitetas.

Tokie žingsniai yra minimalus pagrindas kiekvienai įmonei judėti link didesnės brandos socialinės atsakomybės srityje. Tačiau pirmiems žingsniams būtina lyderystė – pokyčiai prasideda tik tada, kai vadovai pradeda galvoti, kokį poveikį jų įmonės veikla daro aplinkai ir visuomenei.

Lietuvos ir užsienio rinkose gausu pavyzdžių, kai santūrus ar net skeptiškas vadovų požiūris tampa kliūtimi socialinės atsakomybės iniciatyvų įgyvendinimui. Bet jei socialinė atsakomybė rūpi savininkams ir aukščiausio lygio vadovams, tikėtina, kad ja imsis domėtis ir įmonės darbuotojai. Vadinasi, ilgainiui socialinė atsakomybė taps įmonės veiklos pagrindu ir duos apčiuopiamos naudos.

Tokią naudą iš socialinės atsakomybės galėtų gauti ir Lietuvos VVĮ. Užimdamos reikšmingą dalį Lietuvos ekonomikoje, jos yra svarbios strateginiu bei socialiniu požiūriu. Skaičiuojama, kad VVĮ sukuria apie 3% šalies BVP, šiame sektoriuje įdarbinta apie 41.000 žmonių, o šių įmonių mokami dividendai gali nemenkai papildyti šalies biudžetą.

Todėl ir VVĮ akcininkams – Lietuvos piliečiams – yra aktualu, kad šios įmonės būtų skaidrios ir atsakingos. Tai sukurtų pagrindą efektyvesnei jų veiklai, o tuo pačiu – ir didesniam indėliui į Lietuvos gerovės kūrimą.

Komentaro autorius - „Lietuvos energijos“ komunikacijos projektų vadovas bei Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narys

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Alibaba“ įkūrėjas: aš nenoriu numirti biure 8

Jackas Ma, Kinijos elektroninės prekybos gigantės „Alibaba“ įkūrėjas, užtikrino, kad nebegrįš vadovauti...

Vadyba
2018.09.20
„Mars Lietuva“ patirtis: savanorystė padeda įtvirtinti puoselėjamas vertybes Premium

Skatindamos darbuotojų savanorystę įmonės ne tik įtvirtina puoselėjamas organizacijos vertybes, bet ir ugdo...

Vadyba
2018.09.20
Picerijų tinklas atlyginimus mokėjo per pensijų fondus 9

Lietuvos bendrovė, valdanti picerijų tinklą, į valstybės biudžetą turės sumokėti per 73.000 Eur mokesčių,...

Rinkos
2018.09.20
Rekordinis algų augimas Lietuvoje: kas po juo slypi Premium 9

Naujausiais duomenimis, Lietuvos metinis algų augimas perkopė 10% ir buvo sparčiausias nuo finansų krizės...

Vadyba
2018.09.19
„Jaguar“ gamyklos darbuotojai iki Kalėdų dirbs 3 dienas per savaitę 3

Britų automobilių gamintojas „Jaguar Land Rover“ (JLR) nusprendė patrumpinti gamyklos Birmingame darbo laiką.

Vadyba
2018.09.19
Quo vadis, telekomunikacijos? Rėmėjo turinys 1

Lūšių ežero viduryje iš medinės valties telefonu katalonas paauglys tiesiogiai siunčia vaizdo transliaciją...

Vadyba
2018.09.19
Baltijos Amerikos klinika turi naują vadovę 14

Nuo šios savaitės privačiai Baltijos Amerikos klinikai pradėjo vadovauti Vilma Bružienė, buvusi teisininkų...

Vadyba
2018.09.18
Vokietijoje dramatiškai trūksta meistrų 10

Didžiausiai ES ekonomikai gresia spausti stabdį. Vokietijoje auga statybos darbų apimtys, tačiau labai...

Vadyba
2018.09.18
Geriausi anglų kalbos kursai pradedantiesiems per vieną mėnesį Rėmėjo turinys

Dorota Dovda parašė knygas „Kova su Kalba “, „Mąstymo Metodika“ , „Mokymosi Strategijos“ Tai pirmos trys jos...

Vadyba
2018.09.18
Mokslininkai: robotai sukurs 133 mln. darbo vietų 1

Iki 2022 m. robotai sukurs 133 mln. darbo vietų, o panaikins – 75 mln. pozicijų, prognozuoja Pasaulio...

Vadyba
2018.09.17
Organizacijos keičiamos dėl 3 pagrindinių priežasčių Premium

Kokį atsakymą išgirstate pažįstamų klustelėję, kaip sekasi darbe? Aš pastaruoju metu sulaukiu kone to paties...

Verslo klasė
2018.09.16
Tyrimas: moterims, ieškant darbo, rekomendaciniai laiškai gali net pakenkti 3

Rekomendacinis laiškas tarsi turėtų padėti lengviau praverti naujos darbovietės duris. Tyrimai rodo, kad...

Vadyba
2018.09.15
Eurostatas: metinis darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje – vienas spartesnių ES 2

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2017 metais, buvo...

Vadyba
2018.09.14
Su „Luminor“ dirbs po skandalų pasitraukęs „Swedbank“ vadovas 7

Buvęs Švedijos banko „Swedbank“ vykdomasis direktorius Michaelas Wolfas, darbą Švedijos „Swedbanke“ palikęs...

Rinkos
2018.09.14
Šveicarijos kaimelio eksperimentas: gyventojams mokės po 2.200 Eur 2

Šveicarijos miestelio Rheinau gyventojai balsavimu nutarė, kad verta įsivesti mėnesinių bazinių pajamų...

Vadyba
2018.09.14
Mokykla be klasių ir vadovėlių ugdo pasaulio piliečius Rėmėjo turinys 7

Mokykla be klasių, be skambučio. Be vadovėlių. Tokia, kurios vaikai pasiilgsta jau vasaros viduryje. Skamba...

Vadyba
2018.09.14
Kaip „Žalgiris“ įveikė krizę ir toliau kuria krepšinio spektaklį Premium 7

Kai krepšinio komanda veikia kaip laikrodis ir skina pergales, susižavėjimo žvilgsniai kreipiami trenerio...

Vadyba
2018.09.13
Ką daryti, kai darbuotojui nesiseka Premium 3

Kai darbuotojas nepasiekia jam iškeltų tikslų, gali susidaryti užburtas ratas – praradus motyvaciją,...

Vadyba
2018.09.13
„Šviesos konversija“ darbuotojų pensijai kaupti pasirinko INVL fondus Rėmėjo turinys 3

Lazerius, jų sistemas, priedus bei optinius parametrinius stiprintuvus kurianti ir gaminanti...

Vadyba
2018.09.13
Bendradarbystės erdvės – ir darbui, ir naudingoms pažintims Rėmėjo turinys

Vis populiarėjančios bendradarbystės erdvės (angl. co-working spaces) ima keisti įprastus biurus ar darbą iš...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau