Atsakingai valdomos valstybės įmonės – ko trūksta iki proveržio?

Publikuota: 2018-02-02
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
"Lietuvos energijos“ komunikacijos projektų vadovas

Neseniai Valdymo koordinavimo centro paskelbtame gerojo valdymo indekse pabrėžiama, kad valstybės valdomos įmonės (VVĮ) vis dar skiria labai mažai dėmesio socialinei atsakomybei (arba kitaip - darniam vystymuisi). Beveik pusės vertintų VVĮ socialinė atsakomybė buvo įvertinta žemiausiu balu.

Teigiama, kad jei VVĮ metinėse ataskaitose bent jau nurodytų savo vykdomas socialinės atsakomybės iniciatyvas, susijusias su aplinkosauga, darbuotojais, visuomene ar antikorupcija, tai būtų pirmas žingsnis siekiant didesnio Lietuvos VVĮ veiklos skaidrumo ir atsakomybės.

Tačiau ar to užtektų? Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, didesniam VVĮ veiklos efektyvumui valstybė skiria žymiai daugiau dėmesio. Atsakomybės ir skaidrumo sritis neturėtų tapti išimtimi.

Kas galėtų paskatinti Lietuvos VVĮ socialinės atsakomybės principus diegti savo veikloje? Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, kaip ir nemažoje dalyje kitų Rytų Europos šalių, pažanga atsakomybės srityse „buksuoja“ dėl klaidingų socialinės atsakomybės sampratų. Jomis dažnai dar vadovaujasi ne tik viešasis, bet ir privatus sektorius.

Dažniausiai socialinė atsakomybė yra tapatinama išimtinai su filantropija, parama NVO ar bendruomenėms arba dalyvavimu pavienėse aplinkos tvarkymo ir „gerumo“ akcijose. Taip, tai atsakomybės pradžia. Bet tokia samprata yra per siaura. Socialinę atsakomybę tapatinant tik su filantropine veikla ar savanoryste kyla rizika neskirti dėmesio socialinės atsakomybės principų diegimui kitose veiklos srityse: darbo aplinkos tobulinime, aplinkosaugoje, išteklių įsigijime ir tausojime ar net naujų verslo modelių kūrime. Taip pabėgama nuo pagrindinių savo poveikių ir problemų įvardijimo.

Antra, socialinė atsakomybė nėra tik rinkodaros įrankis, padedantis „gerinti“ įmonės reputaciją ar didinti produktų paklausą. Tokia samprata socialinės atsakomybės esmę paverčia komercija. Vadinasi, socialinė atsakomybė įmonei rūpės tik tuomet, jei tai tiesiogiai ir teigiamai lems pardavimų rezultatus ar pelną. Tačiau, kaip rodo finansinių krizių patirtis, pelno vaikymasis bet kokiomis priemonėmis, visiškai neįvertinant veiklos poveikio ir pasekmių, negali vesti prie tvarios ir atsakomybe pagrįstos ekonomikos kūrimo.

Trečia, įmonių socialinė atsakomybė yra žymiai daugiau nei darbo vietų kūrimas, sąžiningas mokesčių mokėjimas ir įstatymų bei tarptautinių susitarimų laikymasis. Lietuvoje šie veiksmai dažnai pavadinami įmonių socialine atsakomybe. Tačiau jie yra minimali kiekvienos įmonės egzistavimo sąlyga. Nes nebūna tokių įmonių, kurių veiklai palaikyti nereikėtų darbuotojų. Tuo tarpu mokesčių mokėjimas ir įstatymų laikymasis yra ne įmonės socialinė atsakomybė, bet legalus pagrindas jos veiklai.

IDaugybė tarptautinių tyrimų parodė, kad nuosekliai įgyvendinamos ilgalaikės socialinės atsakomybės programos ne tik padeda kurti gerą įmonės reputaciją, pelnyti didesnį klientų ar vartotojų pasitikėjimą. Jos taip pat gali didinti įmonių finansinę grąžą, mažinti veiklos sąnaudas, padėti atsisakyti neefektyvių veiklų, tausoti išteklius, geriau valdyti rizikas, kontroliuoti pinigų srautus, užtikrinti didesnį procesų skaidrumą, didinti darbuotojų įsitraukimą bei kompetencijas ir t.t.

Tačiau socialinė atsakomybės nauda atsiskleidžia tik tuomet, kai ji integruojama į įmonės veiklos strategiją. Kaip yra pažymėjęs praėjusį lapkritį Lietuvą aplankęs Švedijos atsakingo verslo tinklo vadovas Ola Löhman, šiandien kiekviena įmonė turi išsiaiškinti, kas jai yra strategiškai svarbu, ar jos vykdomoje veikloje yra tam tikrų rizikų bei galimybių, kurios turėtų būti strategiškai valdomos. Investuoti į socialinę atsakomybę yra lygiai tiek pat priežasčių, kiek yra įmonių.

Tad norint paruošti veikiančią ir aiškiai su konkrečios įmonės veikla susietą socialinės atsakomybės programą, pirmiausia svarbu įvertinti veiklos daromą ekonominį, socialinį bei aplinkosauginį poveikį. Po to, atsižvelgiant į įmonės veikla suinteresuotų šalių lūkesčius, apsibrėžti šio poveikio valdymo politiką ir principus. Paskui integruoti juos į kasdienės veiklos praktiką ir procesus. Ir, galiausiai, imti stebėti išsikeltų tikslų įgyvendinimą, matuoti jų pasiekiamumą, aprašyti juos ataskaitose.

Pavyzdžiui, viena iš strategiškai svarbių poveikio sričių VVĮ gali įsivardinti veiklos skaidrumą. Tam, kad ši sritis būtų efektyviai valdoma, neužtenka vien tik skambių deklaracijų tinklalapiuose. Įmonės vadovybei naudinga ne tik patvirtinti nulinės tolerancijos korupcijai politiką, bet ir uždengti žalią šviesą antikorupcijos valdymo infrastruktūros kūrimui. Pavyzdžiui, korupcijos prevencijai užtikrinti gali būti sukurta speciali pasitikėjimo linija, kuria priimami, o vėliau tiriami anonimiški rinkos dalyvių ar pačių VVĮ darbuotojų pranešimai apie galimus korupcijos ar kitokius nesąžiningos veiklos atvejus. Tuo pačiu lygiagrečiai gali būti vykdomas ir pačios įmonės darbuotojų švietimas korupcijos prevencijos temomis. Tokiu būdu nuosekliai formuojamas į veiklos skaidrumą orientuotas darbuotojų mentalitetas.

Tokie žingsniai yra minimalus pagrindas kiekvienai įmonei judėti link didesnės brandos socialinės atsakomybės srityje. Tačiau pirmiems žingsniams būtina lyderystė – pokyčiai prasideda tik tada, kai vadovai pradeda galvoti, kokį poveikį jų įmonės veikla daro aplinkai ir visuomenei.

Lietuvos ir užsienio rinkose gausu pavyzdžių, kai santūrus ar net skeptiškas vadovų požiūris tampa kliūtimi socialinės atsakomybės iniciatyvų įgyvendinimui. Bet jei socialinė atsakomybė rūpi savininkams ir aukščiausio lygio vadovams, tikėtina, kad ja imsis domėtis ir įmonės darbuotojai. Vadinasi, ilgainiui socialinė atsakomybė taps įmonės veiklos pagrindu ir duos apčiuopiamos naudos.

Tokią naudą iš socialinės atsakomybės galėtų gauti ir Lietuvos VVĮ. Užimdamos reikšmingą dalį Lietuvos ekonomikoje, jos yra svarbios strateginiu bei socialiniu požiūriu. Skaičiuojama, kad VVĮ sukuria apie 3% šalies BVP, šiame sektoriuje įdarbinta apie 41.000 žmonių, o šių įmonių mokami dividendai gali nemenkai papildyti šalies biudžetą.

Todėl ir VVĮ akcininkams – Lietuvos piliečiams – yra aktualu, kad šios įmonės būtų skaidrios ir atsakingos. Tai sukurtų pagrindą efektyvesnei jų veiklai, o tuo pačiu – ir didesniam indėliui į Lietuvos gerovės kūrimą.

Komentaro autorius - „Lietuvos energijos“ komunikacijos projektų vadovas bei Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narys

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
5 programėlės, padėsiančios efektyviau rengti susirinkimus

„Harvard Business Review“ duomenimis, vadovai 72% darbo laiko praleidžia įvairiuose susirinkimuose.

Vadyba
2019.02.19
10 nepopuliariausių priedų darbuotojams 12

Siekdamos kuo ilgiau pas save išlaikyti darbuotojus, bendrovės apipylė savo personalą įvairiomis papildomomis...

Vadyba
2019.02.18
Keičiasi „Audimo“ vadovė

AB „Audimas“ generalinės direktorės pareigas pradeda eiti Eglė Gruodienė. Ji vadovo pozicijoje keičia Rūtą...

Vadyba
2019.02.18
„Barclays“ pradeda daugiau nei 460 darbuotojų perkėlimą į „HCL Technologies“ 10

„Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) pradeda darbo vietų perkėlimą į „HCL Technologies“ (HCL).

Finansai
2019.02.18
Kokią naudą valdyba gali duoti vadovui, akcininkui ir įmonei Premium 1

Efektyviai veikianti valdyba gali būti vadovo sąjungininku ir pagalbininku, siekiant įmonės tikslų, o...

Vadyba
2019.02.18
LAT: savo noru pasitraukusiam vadovui priklauso mėnesio išmoka Premium

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, jei vadovas tam tikrais atvejais palieka įmonę savo noru,...

Finansai
2019.02.18
4 mąstymo klaidos, gadinančios darbuotojų atranką 2

Darbuotojų atranka – vienas svarbiausių šių dienų darbdavių galvos skausmų. Tačiau žmonių išankstiniai...

Vadyba
2019.02.16
Moksleivių bendrovės – verslą kuria jau nuo penktos klasės Verslo tribūna

Vasario 8 dieną parodų centre „Litexpo“ vykusioje parodoje „Studijos 2019“ apie 50 moksleivių bendrovių...

Vadyba
2019.02.15
„Mirusiojo kišenių kraustymas“: kaip „Foodout“ klientus pasidalino likę rinkos žaidėjai Premium 4

Kai iš augančios rinkos, kurią dalijasi 3 įmonės, viena pasitraukia, likusių vadovams belieka pasiraitoti...

Gazelė
2019.02.15
„Teslos“ darbuotojai labiausiai nerimauja dėl savo darbo vietų 4

Labiausiai netekti darbo baiminasi bendrovės „Tesla“ darbuotojai. Tokie rezultatai paaiškėjo, apklausus...

Vadyba
2019.02.15
Vadovavimo tendencijos: CEO galvos skausmų trejetukas Premium

„The Conference Board“ apklausė 800 JAV bendrovių vadovų ir aiškinosi, kokie svarbiausi uždaviniai iškelti jų...

Vadyba
2019.02.13
Švietimo ministras: nesame kokie nors beviltiški „lūzeriai“ Premium 14

Naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius nori keisti sistemą, pagal kurią skatinama...

Vadyba
2019.02.13
4 įspėjamieji darbo skelbimų ženklai 9

Ieškantieji naujos darbo pozicijos karštoje rinkoje gali pasiklysti tarp skelbimų gausos. Pelus nuo grūdų...

Vadyba
2019.02.12
Darbdaviai turėtų suklusti: darbuotoją galima atleisti ne už kiekvieną šiurkštų darbo pareigų pažeidimą Verslo tribūna 3

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, tačiau jo...

Vadyba
2019.02.11
Tapti vaiduokliais kandidatai išmoko iš darbdavių  Premium 13

Įkaitusioje darbo rinkoje dažnėja atvejų, kai dirbti priimti kandidatai dingsta apie tai nepranešę bendrovei.

Vadyba
2019.02.11
Prognozuoja naujo biurų ploto sprogimą Premium

Šiemet Vilniaus biurų rinka turėtų pasipildyti daugiau naujo ploto nei 2018 m. ir taip šių metų pabaigoje...

Statyba ir NT
2019.02.11
Kaip ugdyti motyvaciją ir pasiekti trokštamų tikslų Premium 7

Norint padidinti efektyvumą, tiesiog būtina turėti motyvuotą komandą. Atliktas tyrimas išskyrė vieną...

Vadyba
2019.02.10
Paskirti du nauji švietimo viceministrai 6

Penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pradeda dirbti du viceministrai: Valdemaras Razumas,...

Vadyba
2019.02.08
Pernai darbe žuvo vienu žmogumi mažiau

Pernai dėl nelaimingų atsitikimų darbe mirė 36 žmonės – vienu asmeniu mažiau nei 2017-aisiais.

Vadyba
2019.02.08
Nedarbo lygis pernai krito į 10 metų neregėtas žemumas 23

2018 m. nedarbo lygis sudarė 6,2% – paskutinį kartą žemesnis nedarbo rodiklis buvo užfiksuotas tik...

Vadyba
2019.02.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau