Aukštojo mokslo reforma: kaip ji prisidės prie mokslo ir verslo bendradarbiavimo?

Publikuota: 2017-12-05

Iki 2020 m. planuojant įgyvendinti aukštojo mokslo reformą stažuotėms ir moksliniams tyrimams bus tikslingai skiriama 100 mln. EUR suma, o inovacijos ir mokslo rezultatų taikymas leis verslininkams pasinaudoti mokslininkų išradimais ir juos kuo efektyviau pritaikyti praktikoje. Pasak specialistų, tai užtikrins glaudesnį mokslo ir verslo ryšį, kuris neš naudą abiem pusėms.

Aukštojo mokslo reformos pagrindinis tikslas – mokslo kokybės kėlimas. Tai planuojama daryti keičiant finansavimo ir kokybės užtikrinimo modelius, sutelkiant šiuo metu išskaidytus žmogiškuosius ir materialinius išteklius. Siekiama pertvarkyti mokslo ir studijų institucijų tinklą –tai sudarys sąlygas Lietuvoje turėti stiprias studijas ir mokslą, didinti jų tarptautiškumą, konkurencingumą, turėti mažiau, bet stiprių aukštųjų mokyklų.

Pasak Roberto Dargio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento, siūlomi pakeitimai iš esmės reiškia vieną dalyką – universitetai bus stipresni ir padidės jų konkurencingumas.

Mokslas – orientuotas spręsti problemas

„Universitetai neišgali skirti lėšų, kad būtų užtikrinta mokslo kokybė ir su tuos susiję būtini dalykai, – jos paprasčiausiai per mažos. Todėl turint ne daug smulkių universitetų, o kelis stiprius, bus lengviau į juos investuoti ir skatinti visokeriopą universitetų, o tuomet – ir pačių studentų bei mokslininkų, augimą“, – tvirtina p. Dargis.

nuotrauka::1 right

Pasak prof. Eugenijaus Butkaus, švietimo ir mokslo ministrės patarėjo, universitetai turėtų ne vien tik ruošti specialistus, bet didesnį dėmesį skirti moksliniams tyrimams, skatinti tai daryti savo studentus, ypač magistrantus ir doktorantus.

„Aukštasis mokslas Lietuvoje negali vadintis „universitetiniu“ jei mokslas nesiremia naujausiais tyrimais. Pati reforma turėtų paskatinti universitetus skirti tam didesnį dėmesį ir intensyviau vykdyti aukštos kokybės mokslinius tyrimus. Tai bus daroma skiriant didesnį finansavimą tiek patiems moksliniams tyrimams atlikti, tiek mokslininkų užmokesčiui“, – sako p. Butkus.

Jo teiginiai paremti Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtais aukštojo mokslo pertvarkos veiksniais ir principais. Finansinių galimybių užtikrinimas tarptautinio lygio kokybės mokslui, esminis finansavimo modelio keitimas (būtinas žinant, kad 2020 m. baigsis arba labai sumažės Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos) bei mokslinio potencialo ir mokslinių tyrimų lygio kėlimas užtikrinant, kad akademiniai ištekliai atitiktų tarptautinius standartus, numatyti kaip pagrindiniai reformos žingsniai.

Ragina finansuoti stipriausias mokslines grupes

Vis dėlto Vilniaus universiteto prof. Virginijus Šikšnys ragina neskubėti daryti išvadų, kol reforma dar nepradėta vykdyti.

„Nors viešojoje erdvėje galima išgirsti daugybę nuomonių apie būsimą švietimo reformą ir planuojamus pokyčius, kol kas tiesiai šviesiai sakyti, kas bus, sunku, – svarsto p. Šikšnys. – Tačiau sutinku, kad mokslo finansavimas yra labai menkas, jis netolygus, mokslininkai negali planuotis ateities darbų, tai itin sunkina jų darbo sąlygas. Finansavimą reikėtų reformuoti iš esmės.“

nuotrauka::2 left

Vilniaus universiteto profesoriaus manymu, pirmiausia reikėtų finansuoti stipriausias mokslines grupes ir tas mokslo šakas, kuriose yra regimas didžiausias proveržis. Tam reikia iš esmės perskirstyti finansavimo kryptis.

„Manau, kad pagrindinė problema yra ta, jog nėra tolygaus mokslinių tyrimų finansavimo. Šioje srityje tai būna pinigų, tai nebūna. Tą finansavimo nebuvimą mokslininkai vadina „badmečiu“, tuomet nevyksta jokie tiriamieji darbai, veikla turi būti stabdoma. Jeigu norime, kad darbas mokslo srityje virtų, finansavimas turi būti tolygus ir pastovus, be jokių pauzių ir „stop“ ženklų“, – mokslininkų pusės nuomonę dėsto p. Šikšnys.

Gerės tyrimų kokybė

Reforma pasitarnaus ne tik pačių aukštųjų mokyklų ir jų siūlomų studijų programų stiprėjimui. Kardinalūs finansavimo pokyčiai leis užtikrinti, kad moksliniai tyrimai tikrai atitiks kokybę ir domins šiuolaikinį verslą. Be to, bus siekiama užtikrinti, kad ne tik valstybė skirtų pinigų aukštosioms mokykloms, bet ir patys verslininkai prisidėtų finansais.

„Naujos finansavimo schemos, kurios dar rengiamos, sieks užtikrinti verslininkų bendradarbiavimą su universitetais, tiriamosiomis institucijomis ir pačiais mokslininkais per finansinę paramą. Iš tokios investicijos į mokslą verslas gautų tiesioginę grąžą pakankamai greitai. Tai skatintų ne tik universitetų, bet ir pačių įmonių konkurencingumą,“ – įsitikinęs p. Dargis.

Profesoriai p. Butkus ir p. Šikšnys taip pat tvirtina, kad reformuotas finansavimo mechanizmas teigiamai atsilieps tyrimų, ypač doktorantūros studijose, kokybei.

nuotrauka::3 left

„Dabartinis finansavimo modelis teigiamai mokslui neatsiliepia. Visi reformos pokyčiai pirmiausia turi būti orientuoti į universitetų stiprinimą, o jie stiprūs tik tada, kai yra stiprus mokslas. Pažiūrėkime į pirmaujančius pasaulio universitetus ir jų rezultatus: jų kokybė yra tiesiogiai proporcinga finansavimo dydžiui. To reikėtų siekti ir čia, Lietuvoje“, – teigia p. Šikšnys.

„Ši aukštojo mokslo reforma – ne vien universitetų sujungimas, – aiškina p. Butkus. – Labai svarbu užtikrinti mokslo veiklos kokybę pirmaujančiuose universitetuose. Žinoma, reikia ne tik tinkamai paskirstyti lėšas, bet ir skatinti magistrantūros bei doktorantūros studentus orientuotis į praktinį rezultatą. Tokią galimybę suteiks industrinė doktorantūra, kuri doktorantams leis nebūtinai publikuoti tik straipsnius, bet atlikti darbus aukštųjų technologijų įmonėse. Tai leistų įmonėms gauti rezultatą, kuris vėliau galės būti komercinamas.“

Mokslininkų ir verslininkų ryšys vis dar kuriamas

Stipresni universitetai turės didesnes galimybes bendradarbiauti su verslininkais. Kadangi Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra ganėtinai naujas dalykas, dar neturintis gilių šaknų, šiuo metu yra itin svarbu tas šaknis įleisti. Sovietmečiu moksliniai institutai, universitetai ir tiriamosios įstaigos gaudavo tiesioginius užsakymus iš valdžios, tuo metu įmonės ir pramonininkai dirbdavo pagal pateiktus planus. Todėl reikšmingi ir tvirti abipusiai ryšiai tarp verslo ir mokslo čia dar nėra užtikrintai susiklostę.

„Kaip tik dabar mes ir kuriame tuos ryšius, – sako LPK prezidentas. – Iki šiol pastangos nebuvo labai vaisingos dėl visos paletės priežasčių: trūksta kalbėjimosi vieniems su kitais, verslas nelabai žino, kas vyksta mokslo srityje, mokslas – ką daro verslas. Taip kaip verslininkai mažai dalyvauja tiriamuosiuose darbuose, taip mokslininkai – taikomuosiuose. Tam reikalingas mechanizmas, priverčiantis abi puses bendradarbiauti siekiant abipusės aktualios naudos.“

Anot LPK prezidento, aukštojo mokslo reforma iš esmės pasitarnaus mokslo ir verslo stiprinimui bei lems tvirtą mokslo ir verslo sąsają.

„Visi tiriamieji darbai turės žymiai didesnę apimtį universiteto biudžete, pajamos ir mokslo įsitraukimas tik didės, o iš to išloš ir verslas, ir visa valstybė“, – užtikrina p. Dargis.

nuotrauka::4 nocrop

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vaikėjanti visuomenė: nykštys pražudys vadovus Premium

Jeigu kyla klausimas, kaip Y karta drįsta keisti darbus kas keturis–šešis mėnesius, pagalvokite, kaip...

Buvę darbuotojai ir pikti klientai – didžiausias rizikos šaltinis

Gegužę įsigalios naujasis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Nors verslai tam įnirtingai rengiasi,...

Rinkodara
17:45
Augo nekvalifikuotų darbuotojų ir reklamos specialistų pajamos 3

Pernai labiausiai augo nekvalifikuotų darbuotojų, rinkodaros specialistų, mėsininkų ir dailidžių pajamos.

Finansai
11:59
Pas partnerius į Vilnių iš Kauno keliavo per Graikiją

Kuo naujesnė idėja, tuo sunkiau gali rasti būdų jai įgyvendinti, taip pat – atrasti ir tinkamų partnerių. Vis...

Pramonė
08:55
Vaikėjanti visuomenė: nesuaugusiųjų kaprizai 1

Didžiųjų valstybių prezidentai pastaraisiais metais stebina samurajiškais sprendimais. Vis dėlto politiniai...

Verslo klasė
2018.03.31
Už agresyvų bendravimą atleistas padavėjas: aš ne grubus, aš prancūzas

Padavėjas iš Kanados buvo atleistas iš darbo, nes su kolegomis elgėsi agresyviai ir nepagarbiai. Vyriškis su...

Vadyba
2018.03.31
Geidžiamiausių darbdavių algos: bankų proveržis 7

Paskelbti nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie vidutiniai atlyginimai sausio mėn. vyravo įmonėse,...

Vadyba
2018.03.31
Į miškus taikosi nomenklatūra: į aukštus postus pretenduoja buvę urėdai Premium 1

Tarp pretendentų vadovauti VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioniniams padaliniams yra ir buvusių...

Agroverslas
2018.03.30
IRT specialistų algos Lietuvoje: kas ir kur uždirba daugiausiai 8

Naujas rinkos tyrimas rodo, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų vidutinės algos...

Vadyba
2018.03.30
BDAR: kaip ruošiasi mobiliųjų programėlių valdytojai  Premium

Įmonės, prekėms ar paslaugoms parduoti naudojančios mobiliąsias programėles, sako, kad prisitaikyti prie...

Perskaičiavo: iki 2020 m. Lietuvoje reikės 13.300 IRT specialistų 13

Per ateinančius 3 metus įmonėms papildomai reikės apie 13.300 įvairių informacinių ir ryšių technologijų...

Vadyba
2018.03.29
Jekaterina Rojaka palieka „Luminor“ banką 16

Ekonomistė Jekaterina Rojaka paskelbė po 15 metų darbo paliekanti „Luminor“ banką (anksčiau „DnB Nord“).

Vadyba
2018.03.29
Vadovai bus baudžiami, jei darbuotojams Niujorke po darbo valandų siųs el. laiškus 6

Niujorkas (JAV) gali tapti dar vienu miestu, kuriame darbuotojams pasibaigus darbo dienai nebebus galima...

Vadyba
2018.03.28
Pasikeitė „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo vadovas 4

Nuo trečiadienio draudimo paslaugas teikiančio „Ergo Insurance SE” Lietuvos filialo generalinio direktoriaus...

Vadyba
2018.03.28
„Kitron“ augina ir „Boxer“: pernai apyvarta kilo beveik 30% Premium 1

Sparčiai augantis elektronikos poreikis norvegiško kapitalo elektronikos gamybos paslaugų UAB „Kitron“...

Pramonė
2018.03.28
Po akcijų sandorio atsistatydina du „Linas Agro Group“ valdybos nariai

Iš AB „Linas Agro Group“ valdybos traukiasi du nariai. Vienas jų atsistatydina dėl parduotų akcijų, kitas dėl...

Vadyba
2018.03.28
Dėl buvusių urėdų postų varžosi po keturis kandidatus

Į VĮ Valstybinės miškų urėdijos (VMU) 26 regioninių padalinių vadovų postus pretenduoja 106...

Agroverslas
2018.03.28
BDAR: kaip legaliai vykdyti darbuotojų atranką   Premium

Milžiniškomis baudomis grasinantis naujasis ES bendrasis asmens duomenų reglamentas (BDAR, angl. GDPR) palies...

Vadyba
2018.03.28
Jei darbuotojui nepatinka biuras – atsisakoma ir darbo pasiūlymo 8

Jei „tūkstantmečio“ kartos atstovui nepatinka biuras, jis gali atsisakyti darbo pasiūlymo.

Vadyba
2018.03.27
Didžiausių Lietuvos darbdavių algos vasarį 2

„Sodros“ pateikti duomenys leidžia pažiūrėti, kiek vidutiniškai mokėjo didžiausi Lietuvos darbdaviai šių metų...

Vadyba
2018.03.27

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau