Aukštojo mokslo reforma: kaip ji prisidės prie mokslo ir verslo bendradarbiavimo?

Publikuota: 2017-12-05

Iki 2020 m. planuojant įgyvendinti aukštojo mokslo reformą stažuotėms ir moksliniams tyrimams bus tikslingai skiriama 100 mln. EUR suma, o inovacijos ir mokslo rezultatų taikymas leis verslininkams pasinaudoti mokslininkų išradimais ir juos kuo efektyviau pritaikyti praktikoje. Pasak specialistų, tai užtikrins glaudesnį mokslo ir verslo ryšį, kuris neš naudą abiem pusėms.

Aukštojo mokslo reformos pagrindinis tikslas – mokslo kokybės kėlimas. Tai planuojama daryti keičiant finansavimo ir kokybės užtikrinimo modelius, sutelkiant šiuo metu išskaidytus žmogiškuosius ir materialinius išteklius. Siekiama pertvarkyti mokslo ir studijų institucijų tinklą –tai sudarys sąlygas Lietuvoje turėti stiprias studijas ir mokslą, didinti jų tarptautiškumą, konkurencingumą, turėti mažiau, bet stiprių aukštųjų mokyklų.

Pasak Roberto Dargio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento, siūlomi pakeitimai iš esmės reiškia vieną dalyką – universitetai bus stipresni ir padidės jų konkurencingumas.

Mokslas – orientuotas spręsti problemas

„Universitetai neišgali skirti lėšų, kad būtų užtikrinta mokslo kokybė ir su tuos susiję būtini dalykai, – jos paprasčiausiai per mažos. Todėl turint ne daug smulkių universitetų, o kelis stiprius, bus lengviau į juos investuoti ir skatinti visokeriopą universitetų, o tuomet – ir pačių studentų bei mokslininkų, augimą“, – tvirtina p. Dargis.

nuotrauka::1 right

Pasak prof. Eugenijaus Butkaus, švietimo ir mokslo ministrės patarėjo, universitetai turėtų ne vien tik ruošti specialistus, bet didesnį dėmesį skirti moksliniams tyrimams, skatinti tai daryti savo studentus, ypač magistrantus ir doktorantus.

„Aukštasis mokslas Lietuvoje negali vadintis „universitetiniu“ jei mokslas nesiremia naujausiais tyrimais. Pati reforma turėtų paskatinti universitetus skirti tam didesnį dėmesį ir intensyviau vykdyti aukštos kokybės mokslinius tyrimus. Tai bus daroma skiriant didesnį finansavimą tiek patiems moksliniams tyrimams atlikti, tiek mokslininkų užmokesčiui“, – sako p. Butkus.

Jo teiginiai paremti Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtais aukštojo mokslo pertvarkos veiksniais ir principais. Finansinių galimybių užtikrinimas tarptautinio lygio kokybės mokslui, esminis finansavimo modelio keitimas (būtinas žinant, kad 2020 m. baigsis arba labai sumažės Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos) bei mokslinio potencialo ir mokslinių tyrimų lygio kėlimas užtikrinant, kad akademiniai ištekliai atitiktų tarptautinius standartus, numatyti kaip pagrindiniai reformos žingsniai.

Ragina finansuoti stipriausias mokslines grupes

Vis dėlto Vilniaus universiteto prof. Virginijus Šikšnys ragina neskubėti daryti išvadų, kol reforma dar nepradėta vykdyti.

„Nors viešojoje erdvėje galima išgirsti daugybę nuomonių apie būsimą švietimo reformą ir planuojamus pokyčius, kol kas tiesiai šviesiai sakyti, kas bus, sunku, – svarsto p. Šikšnys. – Tačiau sutinku, kad mokslo finansavimas yra labai menkas, jis netolygus, mokslininkai negali planuotis ateities darbų, tai itin sunkina jų darbo sąlygas. Finansavimą reikėtų reformuoti iš esmės.“

nuotrauka::2 left

Vilniaus universiteto profesoriaus manymu, pirmiausia reikėtų finansuoti stipriausias mokslines grupes ir tas mokslo šakas, kuriose yra regimas didžiausias proveržis. Tam reikia iš esmės perskirstyti finansavimo kryptis.

„Manau, kad pagrindinė problema yra ta, jog nėra tolygaus mokslinių tyrimų finansavimo. Šioje srityje tai būna pinigų, tai nebūna. Tą finansavimo nebuvimą mokslininkai vadina „badmečiu“, tuomet nevyksta jokie tiriamieji darbai, veikla turi būti stabdoma. Jeigu norime, kad darbas mokslo srityje virtų, finansavimas turi būti tolygus ir pastovus, be jokių pauzių ir „stop“ ženklų“, – mokslininkų pusės nuomonę dėsto p. Šikšnys.

Gerės tyrimų kokybė

Reforma pasitarnaus ne tik pačių aukštųjų mokyklų ir jų siūlomų studijų programų stiprėjimui. Kardinalūs finansavimo pokyčiai leis užtikrinti, kad moksliniai tyrimai tikrai atitiks kokybę ir domins šiuolaikinį verslą. Be to, bus siekiama užtikrinti, kad ne tik valstybė skirtų pinigų aukštosioms mokykloms, bet ir patys verslininkai prisidėtų finansais.

„Naujos finansavimo schemos, kurios dar rengiamos, sieks užtikrinti verslininkų bendradarbiavimą su universitetais, tiriamosiomis institucijomis ir pačiais mokslininkais per finansinę paramą. Iš tokios investicijos į mokslą verslas gautų tiesioginę grąžą pakankamai greitai. Tai skatintų ne tik universitetų, bet ir pačių įmonių konkurencingumą,“ – įsitikinęs p. Dargis.

Profesoriai p. Butkus ir p. Šikšnys taip pat tvirtina, kad reformuotas finansavimo mechanizmas teigiamai atsilieps tyrimų, ypač doktorantūros studijose, kokybei.

nuotrauka::3 left

„Dabartinis finansavimo modelis teigiamai mokslui neatsiliepia. Visi reformos pokyčiai pirmiausia turi būti orientuoti į universitetų stiprinimą, o jie stiprūs tik tada, kai yra stiprus mokslas. Pažiūrėkime į pirmaujančius pasaulio universitetus ir jų rezultatus: jų kokybė yra tiesiogiai proporcinga finansavimo dydžiui. To reikėtų siekti ir čia, Lietuvoje“, – teigia p. Šikšnys.

„Ši aukštojo mokslo reforma – ne vien universitetų sujungimas, – aiškina p. Butkus. – Labai svarbu užtikrinti mokslo veiklos kokybę pirmaujančiuose universitetuose. Žinoma, reikia ne tik tinkamai paskirstyti lėšas, bet ir skatinti magistrantūros bei doktorantūros studentus orientuotis į praktinį rezultatą. Tokią galimybę suteiks industrinė doktorantūra, kuri doktorantams leis nebūtinai publikuoti tik straipsnius, bet atlikti darbus aukštųjų technologijų įmonėse. Tai leistų įmonėms gauti rezultatą, kuris vėliau galės būti komercinamas.“

Mokslininkų ir verslininkų ryšys vis dar kuriamas

Stipresni universitetai turės didesnes galimybes bendradarbiauti su verslininkais. Kadangi Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra ganėtinai naujas dalykas, dar neturintis gilių šaknų, šiuo metu yra itin svarbu tas šaknis įleisti. Sovietmečiu moksliniai institutai, universitetai ir tiriamosios įstaigos gaudavo tiesioginius užsakymus iš valdžios, tuo metu įmonės ir pramonininkai dirbdavo pagal pateiktus planus. Todėl reikšmingi ir tvirti abipusiai ryšiai tarp verslo ir mokslo čia dar nėra užtikrintai susiklostę.

„Kaip tik dabar mes ir kuriame tuos ryšius, – sako LPK prezidentas. – Iki šiol pastangos nebuvo labai vaisingos dėl visos paletės priežasčių: trūksta kalbėjimosi vieniems su kitais, verslas nelabai žino, kas vyksta mokslo srityje, mokslas – ką daro verslas. Taip kaip verslininkai mažai dalyvauja tiriamuosiuose darbuose, taip mokslininkai – taikomuosiuose. Tam reikalingas mechanizmas, priverčiantis abi puses bendradarbiauti siekiant abipusės aktualios naudos.“

Anot LPK prezidento, aukštojo mokslo reforma iš esmės pasitarnaus mokslo ir verslo stiprinimui bei lems tvirtą mokslo ir verslo sąsają.

„Visi tiriamieji darbai turės žymiai didesnę apimtį universiteto biudžete, pajamos ir mokslo įsitraukimas tik didės, o iš to išloš ir verslas, ir visa valstybė“, – užtikrina p. Dargis.

nuotrauka::4 nocrop

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimo dovana valdininkams 4

Seimo priimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas gerokai nutolo nuo pradinio jo sumanytojų varianto –...

Vadyba
06:40
Akcijos darbuotojams: motyvacija ar auksiniai antrankiai Premium

Lietuvoje pamažu populiarėja JAV paplitęs darbuotojų motyvavimo būdas – suteikti jiems akcijų arba galimybių...

Vadyba
06:00
Vyriausybė žada neleisti Darbo kodekso fragmentuotų plėšymų Premium

Prieš metus įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas (DK) prisidėjo ne tik prie lankstesnių, bet ir...

Kaip pozityvus šūkis padėjo įsukti milijoninį marškinėlių verslą

Kai amerikiečiai broliai Bertas ir Johnas Jacobsai sugalvojo meninius gebėjimus pritaikyti versle, tikrai...

Vadyba
2018.07.01
Patvirtinti BDAR reikalavimus įdiegiantys Lietuvos įstatymai

Nors jau prieš daugiau kaip mėnesį visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo naujus reikalavimus duomenų apsaugos...

Verslo aplinka
2018.06.30
Geidžiamiausi darbdaviai: kurių algų medianos didžiausios 1

„Sodros“ skelbiami vieši algų duomenys leidžia pasidairyti po geidžiamiausių šių metų darbdavių mokamą darbo...

Vadyba
2018.06.30
Moterys prie vairo – galimybė kelti ekonomiką 2

Saudo Arabijoje šią savaitę buvo panaikintas paskutinis pasaulyje galiojęs draudimas vairuoti moterims. Taip...

Verslo aplinka
2018.06.30
Verslininkės – tarp 100 Lietuvos moterų, kuriomis didžiuojasi viso pasaulio lietuviai 8

Atskleistas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga sudarytas šimtukas – jame verslo lyderės Lietuvoje,...

Vadyba
2018.06.29
Seimo sprendimas prijungti Sporto universitetą prie LSMU prieštarauja Konstitucijai 4

Seimo sprendimas prijungti Lietuvos sporto universitetą (LSU) prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto...

Vadyba
2018.06.29
Lietuviai kurs prototipą, leisiantį stresą valdyti virtualioje realybėje 1

UAB „Žmogaus studijų centras“ kurs prototipą, leisiantį stresą valdyti virtualioje realybėje.

Vadyba
2018.06.28
Kaip įmonėje išlaikyti aukščiausio lygio vadovą Premium 1

Rasti kompetentingą vadovą ypač mažose rinkose – sudėtinga, todėl įmonėms apsimoka pačioms investuoti į...

Vadyba
2018.06.28
Kokios valstybės labiausiai traukia talentus 2

Dar niekada taip darbuotojų iš užsienio nemasino Vokietija, o Didžioji Britanija praranda savo anksčiau...

Vadyba
2018.06.27
Sudarytas pasaulio turistų sąrašas, lietuviai – prie labiausiai nepatekintų 1

Rusai yra laimingiausi turistai pasaulyje, o ispanai – pikčiausi. Į sudarytą turistų reitingą pateko ir...

Vadyba
2018.06.27
Užsieniečiai po studijų Lietuvoje galės likti metams 1

Seimas vienbalsiai nubalsavo už tai, kad Lietuvoje studijuojantys ar mokslinius tyrimus atliekantys trečiųjų...

Vadyba
2018.06.27
Lemiamas futbolo mūšis su Pietų Korėja Vokietijai kainuos šimtus milijonų 5

Trečiadienį Vokietijos rinktinė susikaus su Pietų Korėja svarbiame mūšyje, kurio kaina – ne tik bilietas į...

Vadyba
2018.06.27
Verslo pradžia: kada pirkti veikiančią įmonę naudingiau nei kurti patiems Premium

Tie, kurie įsigyja dirbančią įmonę, išvengia verslo kūrimo klaidų ir gali pradėti dirbti iš karto. Vis dėlto...

Vadyba
2018.06.26
Ligoninė apsisprendė: gydytojų algas kelia iki 3.000 Eur, slaugytojoms mokės 1.000 23

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė praneša kelianti algas. Pasak ligoninės vadovo, gydytojo...

Didžiausių Lietuvos darbdavių algų medianos gegužę 5

Papildomai viešinami „Sodros“ duomenys leidžia atidžiau pažiūrėti, kokios algos vyrauja 20-yje didžiausių...

Vadyba
2018.06.26
TOP 20 įmonių didžiausi atlyginimai gegužę: vidurkiai ir medianos 12

Jau antrą mėnesį „Sodra“ viešina daugiau duomenų apie Lietuvos įmonių mokamus atlyginimus. Šie duomenys...

Vadyba
2018.06.25
„Tiffany & Co.“ rado būdų, kaip priversti Y kartą pamėgti prabangą ir deimantus Premium 1

Prabangių juvelyrinių dirbinių JAV mažmenininkė „Tiffany & Co.“ suprato, kad senoji prekių ženklo legenda,...

Vadyba
2018.06.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau