Aukštojo mokslo reforma: kaip ji prisidės prie mokslo ir verslo bendradarbiavimo?

Publikuota: 2017-12-05

Iki 2020 m. planuojant įgyvendinti aukštojo mokslo reformą stažuotėms ir moksliniams tyrimams bus tikslingai skiriama 100 mln. EUR suma, o inovacijos ir mokslo rezultatų taikymas leis verslininkams pasinaudoti mokslininkų išradimais ir juos kuo efektyviau pritaikyti praktikoje. Pasak specialistų, tai užtikrins glaudesnį mokslo ir verslo ryšį, kuris neš naudą abiem pusėms.

Aukštojo mokslo reformos pagrindinis tikslas – mokslo kokybės kėlimas. Tai planuojama daryti keičiant finansavimo ir kokybės užtikrinimo modelius, sutelkiant šiuo metu išskaidytus žmogiškuosius ir materialinius išteklius. Siekiama pertvarkyti mokslo ir studijų institucijų tinklą –tai sudarys sąlygas Lietuvoje turėti stiprias studijas ir mokslą, didinti jų tarptautiškumą, konkurencingumą, turėti mažiau, bet stiprių aukštųjų mokyklų.

Pasak Roberto Dargio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento, siūlomi pakeitimai iš esmės reiškia vieną dalyką – universitetai bus stipresni ir padidės jų konkurencingumas.

Mokslas – orientuotas spręsti problemas

„Universitetai neišgali skirti lėšų, kad būtų užtikrinta mokslo kokybė ir su tuos susiję būtini dalykai, – jos paprasčiausiai per mažos. Todėl turint ne daug smulkių universitetų, o kelis stiprius, bus lengviau į juos investuoti ir skatinti visokeriopą universitetų, o tuomet – ir pačių studentų bei mokslininkų, augimą“, – tvirtina p. Dargis.

nuotrauka::1 right

Pasak prof. Eugenijaus Butkaus, švietimo ir mokslo ministrės patarėjo, universitetai turėtų ne vien tik ruošti specialistus, bet didesnį dėmesį skirti moksliniams tyrimams, skatinti tai daryti savo studentus, ypač magistrantus ir doktorantus.

„Aukštasis mokslas Lietuvoje negali vadintis „universitetiniu“ jei mokslas nesiremia naujausiais tyrimais. Pati reforma turėtų paskatinti universitetus skirti tam didesnį dėmesį ir intensyviau vykdyti aukštos kokybės mokslinius tyrimus. Tai bus daroma skiriant didesnį finansavimą tiek patiems moksliniams tyrimams atlikti, tiek mokslininkų užmokesčiui“, – sako p. Butkus.

Jo teiginiai paremti Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtais aukštojo mokslo pertvarkos veiksniais ir principais. Finansinių galimybių užtikrinimas tarptautinio lygio kokybės mokslui, esminis finansavimo modelio keitimas (būtinas žinant, kad 2020 m. baigsis arba labai sumažės Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos) bei mokslinio potencialo ir mokslinių tyrimų lygio kėlimas užtikrinant, kad akademiniai ištekliai atitiktų tarptautinius standartus, numatyti kaip pagrindiniai reformos žingsniai.

Ragina finansuoti stipriausias mokslines grupes

Vis dėlto Vilniaus universiteto prof. Virginijus Šikšnys ragina neskubėti daryti išvadų, kol reforma dar nepradėta vykdyti.

„Nors viešojoje erdvėje galima išgirsti daugybę nuomonių apie būsimą švietimo reformą ir planuojamus pokyčius, kol kas tiesiai šviesiai sakyti, kas bus, sunku, – svarsto p. Šikšnys. – Tačiau sutinku, kad mokslo finansavimas yra labai menkas, jis netolygus, mokslininkai negali planuotis ateities darbų, tai itin sunkina jų darbo sąlygas. Finansavimą reikėtų reformuoti iš esmės.“

nuotrauka::2 left

Vilniaus universiteto profesoriaus manymu, pirmiausia reikėtų finansuoti stipriausias mokslines grupes ir tas mokslo šakas, kuriose yra regimas didžiausias proveržis. Tam reikia iš esmės perskirstyti finansavimo kryptis.

„Manau, kad pagrindinė problema yra ta, jog nėra tolygaus mokslinių tyrimų finansavimo. Šioje srityje tai būna pinigų, tai nebūna. Tą finansavimo nebuvimą mokslininkai vadina „badmečiu“, tuomet nevyksta jokie tiriamieji darbai, veikla turi būti stabdoma. Jeigu norime, kad darbas mokslo srityje virtų, finansavimas turi būti tolygus ir pastovus, be jokių pauzių ir „stop“ ženklų“, – mokslininkų pusės nuomonę dėsto p. Šikšnys.

Gerės tyrimų kokybė

Reforma pasitarnaus ne tik pačių aukštųjų mokyklų ir jų siūlomų studijų programų stiprėjimui. Kardinalūs finansavimo pokyčiai leis užtikrinti, kad moksliniai tyrimai tikrai atitiks kokybę ir domins šiuolaikinį verslą. Be to, bus siekiama užtikrinti, kad ne tik valstybė skirtų pinigų aukštosioms mokykloms, bet ir patys verslininkai prisidėtų finansais.

„Naujos finansavimo schemos, kurios dar rengiamos, sieks užtikrinti verslininkų bendradarbiavimą su universitetais, tiriamosiomis institucijomis ir pačiais mokslininkais per finansinę paramą. Iš tokios investicijos į mokslą verslas gautų tiesioginę grąžą pakankamai greitai. Tai skatintų ne tik universitetų, bet ir pačių įmonių konkurencingumą,“ – įsitikinęs p. Dargis.

Profesoriai p. Butkus ir p. Šikšnys taip pat tvirtina, kad reformuotas finansavimo mechanizmas teigiamai atsilieps tyrimų, ypač doktorantūros studijose, kokybei.

nuotrauka::3 left

„Dabartinis finansavimo modelis teigiamai mokslui neatsiliepia. Visi reformos pokyčiai pirmiausia turi būti orientuoti į universitetų stiprinimą, o jie stiprūs tik tada, kai yra stiprus mokslas. Pažiūrėkime į pirmaujančius pasaulio universitetus ir jų rezultatus: jų kokybė yra tiesiogiai proporcinga finansavimo dydžiui. To reikėtų siekti ir čia, Lietuvoje“, – teigia p. Šikšnys.

„Ši aukštojo mokslo reforma – ne vien universitetų sujungimas, – aiškina p. Butkus. – Labai svarbu užtikrinti mokslo veiklos kokybę pirmaujančiuose universitetuose. Žinoma, reikia ne tik tinkamai paskirstyti lėšas, bet ir skatinti magistrantūros bei doktorantūros studentus orientuotis į praktinį rezultatą. Tokią galimybę suteiks industrinė doktorantūra, kuri doktorantams leis nebūtinai publikuoti tik straipsnius, bet atlikti darbus aukštųjų technologijų įmonėse. Tai leistų įmonėms gauti rezultatą, kuris vėliau galės būti komercinamas.“

Mokslininkų ir verslininkų ryšys vis dar kuriamas

Stipresni universitetai turės didesnes galimybes bendradarbiauti su verslininkais. Kadangi Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra ganėtinai naujas dalykas, dar neturintis gilių šaknų, šiuo metu yra itin svarbu tas šaknis įleisti. Sovietmečiu moksliniai institutai, universitetai ir tiriamosios įstaigos gaudavo tiesioginius užsakymus iš valdžios, tuo metu įmonės ir pramonininkai dirbdavo pagal pateiktus planus. Todėl reikšmingi ir tvirti abipusiai ryšiai tarp verslo ir mokslo čia dar nėra užtikrintai susiklostę.

„Kaip tik dabar mes ir kuriame tuos ryšius, – sako LPK prezidentas. – Iki šiol pastangos nebuvo labai vaisingos dėl visos paletės priežasčių: trūksta kalbėjimosi vieniems su kitais, verslas nelabai žino, kas vyksta mokslo srityje, mokslas – ką daro verslas. Taip kaip verslininkai mažai dalyvauja tiriamuosiuose darbuose, taip mokslininkai – taikomuosiuose. Tam reikalingas mechanizmas, priverčiantis abi puses bendradarbiauti siekiant abipusės aktualios naudos.“

Anot LPK prezidento, aukštojo mokslo reforma iš esmės pasitarnaus mokslo ir verslo stiprinimui bei lems tvirtą mokslo ir verslo sąsają.

„Visi tiriamieji darbai turės žymiai didesnę apimtį universiteto biudžete, pajamos ir mokslo įsitraukimas tik didės, o iš to išloš ir verslas, ir visa valstybė“, – užtikrina p. Dargis.

nuotrauka::4 nocrop

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kokias algas lapkritį mokėjo geidžiamiausi darbdaviai 

Paskelbti nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie vidutiniai atlyginimai lapkričio mėn. vyravo...

Vadyba
2017.12.30
Konkuruoti su „Amazon“ – įmanoma 1

Norintys įsitvirtinti elektroninėje erdvėje pirmiausia turėtų pasižvalgyti po amazon.com, nes būtent čia...

Geriausi pardavėjai tie, kurie perka Premium

Verslo sėkmė iš dalies priklauso nuo gerų pardavėjų, tik jų rasti nėra paprasta. Smulkiųjų verslininkų...

Mano verslas
2017.12.29
Verslas visuomenei ar atvirkščiai: kaip atrasti lūkesčių balansą? 3

Kitais metais švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, o dar po kelerių metų pradėsime skaičiuoti...

Vadyba
2017.12.29
Kas mokėjo didžiausias algas lapkritį 4

Paskelbti duomenys su Lietuvos bendrovių vidutinėmis lapkričio mėn. algomis. Skelbiame didžiausius vidutinius...

Vadyba
2017.12.28
„Apple“ vadovo premija už 2017 m. išaugo 74% 1

Timas Cookas, JAV technologijų bendrovės „Apple“ vadovas, už praėjusius finansinius metus gavo 74% didesnę...

Vadyba
2017.12.28
Paprastas būdas pardavimams padvigubinti Premium

Neretai įmonės klientams, kurių nepažįsta, taiko išankstinį apmokėjimą. Nors taip ir galima apsidrausti nuo...

Rinkodara
2017.12.28
VDI įspėja: nelegalių darbuotojų iš užsienio daugės 2

Valstybinė dabo inspekcija (VDI) prognozuoja, kad nelegaliai dirbančių užsienio piliečių bei prekybos...

Vadyba
2017.12.28
Lietuvos MMA kitais metais ES šalių sąraše kris žemyn 26

Lietuvos minimali alga tiek eurais, tiek pagal perkamosios galios standartą velkasi ES uodegoje, o kitais...

Vadyba
2017.12.28
„McDonald‘s“ gręžiasi į veganus 1

Greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald‘s“ į valgiaraščius Suomijoje ir Švedijoje įtraukia veganiškus...

Vadyba
2017.12.28
Šachmatų čempionė nedalyvaus turnyre Saudo Arabijoje dėl pažeidinėjamų moterų teisių 1

Ukrainietė Ana Muzyčuk, dukart pasaulio greitųjų šachmatų čempionė, nusprendė nedalyvauti Saudo Arabijoje...

Vadyba
2017.12.27
2018 m. tendencijos: taikiklyje – mūšis dėl talentų Premium 2

Kova dėl darbuotojų bus dar aštresnė, o lyderiams teks ieškoti naujų veiksmingų ginklų, norint prisivilioti...

Verslo klasė
2017.12.27
TOP20: didžiausių darbdavių vidutinės algos lapkritį 3

„Sodra“ paskelbė lapkričio mėnesį Lietuvos bendrovių mokėtas vidutines algas. VŽ pateikia 20-ies didžiausių...

Vadyba
2017.12.27
Maži sprendimai, kurie padeda dirbti efektyviau

Dėmesys, darbo įprasminimas, mažiau taisyklių – tokie paprasti dalykai nedaug kainuoja ir padeda pakelti tiek...

Vadyba
2017.12.27
Vadovas turi išmokti galvoti kaip kiti Premium

Spalio „Verslo klasėje“ rašiau apie svarbiausią vadovų darbą – sprendimų priėmimą. O šį kartą pakalbėkime...

Verslo klasė
2017.12.26
Kuriuose miestuose renkasi gyventi turtingi žmonės 5

Itin turtingi žmonės noriai investuoja pinigus į nekilnojamąjį turtą. Išnagrinėjus duomenis, paaiškėjo, kad...

Vadyba
2017.12.26
Kokių specialistų ieško įmonės ir kokias klaidas daro kandidatai

Norint atsirinkti darbuotojus, sukuriančius daugiausia vertės, įmonėms reikia rasti būdą, kaip tinkamai...

Vadyba
2017.12.25
Tetampa NE naujuoju TAIP  Premium 1

Net jei visi keliai vestų į Romą, kai jūsų protas neapsisprendęs, nuolat besiblaškantis ir nesusikaupęs,...

Verslo klasė
2017.12.24
ES sezoniniai darbuotojai rečiau renkasi Jungtinę Karalystę

„Brexit“ kelia sunkumų Jungtinės Karalystės (JK) darbdaviams, nes į šalį vis mažiau nori atvykti ES...

Vadyba
2017.12.24
Geidžiamiausi JAV darbdaviai 2018 metais

Po ketverių metų pertraukos į geidžiamiausių darboviečių olimpą iškopė „Facebook“ bendrovė.

Vadyba
2017.12.24

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau