Aukštojo mokslo reforma: kaip ji prisidės prie mokslo ir verslo bendradarbiavimo?

Publikuota: 2017-12-05

Iki 2020 m. planuojant įgyvendinti aukštojo mokslo reformą stažuotėms ir moksliniams tyrimams bus tikslingai skiriama 100 mln. EUR suma, o inovacijos ir mokslo rezultatų taikymas leis verslininkams pasinaudoti mokslininkų išradimais ir juos kuo efektyviau pritaikyti praktikoje. Pasak specialistų, tai užtikrins glaudesnį mokslo ir verslo ryšį, kuris neš naudą abiem pusėms.

Aukštojo mokslo reformos pagrindinis tikslas – mokslo kokybės kėlimas. Tai planuojama daryti keičiant finansavimo ir kokybės užtikrinimo modelius, sutelkiant šiuo metu išskaidytus žmogiškuosius ir materialinius išteklius. Siekiama pertvarkyti mokslo ir studijų institucijų tinklą –tai sudarys sąlygas Lietuvoje turėti stiprias studijas ir mokslą, didinti jų tarptautiškumą, konkurencingumą, turėti mažiau, bet stiprių aukštųjų mokyklų.

Pasak Roberto Dargio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento, siūlomi pakeitimai iš esmės reiškia vieną dalyką – universitetai bus stipresni ir padidės jų konkurencingumas.

Mokslas – orientuotas spręsti problemas

„Universitetai neišgali skirti lėšų, kad būtų užtikrinta mokslo kokybė ir su tuos susiję būtini dalykai, – jos paprasčiausiai per mažos. Todėl turint ne daug smulkių universitetų, o kelis stiprius, bus lengviau į juos investuoti ir skatinti visokeriopą universitetų, o tuomet – ir pačių studentų bei mokslininkų, augimą“, – tvirtina p. Dargis.

nuotrauka::1 right

Pasak prof. Eugenijaus Butkaus, švietimo ir mokslo ministrės patarėjo, universitetai turėtų ne vien tik ruošti specialistus, bet didesnį dėmesį skirti moksliniams tyrimams, skatinti tai daryti savo studentus, ypač magistrantus ir doktorantus.

„Aukštasis mokslas Lietuvoje negali vadintis „universitetiniu“ jei mokslas nesiremia naujausiais tyrimais. Pati reforma turėtų paskatinti universitetus skirti tam didesnį dėmesį ir intensyviau vykdyti aukštos kokybės mokslinius tyrimus. Tai bus daroma skiriant didesnį finansavimą tiek patiems moksliniams tyrimams atlikti, tiek mokslininkų užmokesčiui“, – sako p. Butkus.

Jo teiginiai paremti Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtais aukštojo mokslo pertvarkos veiksniais ir principais. Finansinių galimybių užtikrinimas tarptautinio lygio kokybės mokslui, esminis finansavimo modelio keitimas (būtinas žinant, kad 2020 m. baigsis arba labai sumažės Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos) bei mokslinio potencialo ir mokslinių tyrimų lygio kėlimas užtikrinant, kad akademiniai ištekliai atitiktų tarptautinius standartus, numatyti kaip pagrindiniai reformos žingsniai.

Ragina finansuoti stipriausias mokslines grupes

Vis dėlto Vilniaus universiteto prof. Virginijus Šikšnys ragina neskubėti daryti išvadų, kol reforma dar nepradėta vykdyti.

„Nors viešojoje erdvėje galima išgirsti daugybę nuomonių apie būsimą švietimo reformą ir planuojamus pokyčius, kol kas tiesiai šviesiai sakyti, kas bus, sunku, – svarsto p. Šikšnys. – Tačiau sutinku, kad mokslo finansavimas yra labai menkas, jis netolygus, mokslininkai negali planuotis ateities darbų, tai itin sunkina jų darbo sąlygas. Finansavimą reikėtų reformuoti iš esmės.“

nuotrauka::2 left

Vilniaus universiteto profesoriaus manymu, pirmiausia reikėtų finansuoti stipriausias mokslines grupes ir tas mokslo šakas, kuriose yra regimas didžiausias proveržis. Tam reikia iš esmės perskirstyti finansavimo kryptis.

„Manau, kad pagrindinė problema yra ta, jog nėra tolygaus mokslinių tyrimų finansavimo. Šioje srityje tai būna pinigų, tai nebūna. Tą finansavimo nebuvimą mokslininkai vadina „badmečiu“, tuomet nevyksta jokie tiriamieji darbai, veikla turi būti stabdoma. Jeigu norime, kad darbas mokslo srityje virtų, finansavimas turi būti tolygus ir pastovus, be jokių pauzių ir „stop“ ženklų“, – mokslininkų pusės nuomonę dėsto p. Šikšnys.

Gerės tyrimų kokybė

Reforma pasitarnaus ne tik pačių aukštųjų mokyklų ir jų siūlomų studijų programų stiprėjimui. Kardinalūs finansavimo pokyčiai leis užtikrinti, kad moksliniai tyrimai tikrai atitiks kokybę ir domins šiuolaikinį verslą. Be to, bus siekiama užtikrinti, kad ne tik valstybė skirtų pinigų aukštosioms mokykloms, bet ir patys verslininkai prisidėtų finansais.

„Naujos finansavimo schemos, kurios dar rengiamos, sieks užtikrinti verslininkų bendradarbiavimą su universitetais, tiriamosiomis institucijomis ir pačiais mokslininkais per finansinę paramą. Iš tokios investicijos į mokslą verslas gautų tiesioginę grąžą pakankamai greitai. Tai skatintų ne tik universitetų, bet ir pačių įmonių konkurencingumą,“ – įsitikinęs p. Dargis.

Profesoriai p. Butkus ir p. Šikšnys taip pat tvirtina, kad reformuotas finansavimo mechanizmas teigiamai atsilieps tyrimų, ypač doktorantūros studijose, kokybei.

nuotrauka::3 left

„Dabartinis finansavimo modelis teigiamai mokslui neatsiliepia. Visi reformos pokyčiai pirmiausia turi būti orientuoti į universitetų stiprinimą, o jie stiprūs tik tada, kai yra stiprus mokslas. Pažiūrėkime į pirmaujančius pasaulio universitetus ir jų rezultatus: jų kokybė yra tiesiogiai proporcinga finansavimo dydžiui. To reikėtų siekti ir čia, Lietuvoje“, – teigia p. Šikšnys.

„Ši aukštojo mokslo reforma – ne vien universitetų sujungimas, – aiškina p. Butkus. – Labai svarbu užtikrinti mokslo veiklos kokybę pirmaujančiuose universitetuose. Žinoma, reikia ne tik tinkamai paskirstyti lėšas, bet ir skatinti magistrantūros bei doktorantūros studentus orientuotis į praktinį rezultatą. Tokią galimybę suteiks industrinė doktorantūra, kuri doktorantams leis nebūtinai publikuoti tik straipsnius, bet atlikti darbus aukštųjų technologijų įmonėse. Tai leistų įmonėms gauti rezultatą, kuris vėliau galės būti komercinamas.“

Mokslininkų ir verslininkų ryšys vis dar kuriamas

Stipresni universitetai turės didesnes galimybes bendradarbiauti su verslininkais. Kadangi Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra ganėtinai naujas dalykas, dar neturintis gilių šaknų, šiuo metu yra itin svarbu tas šaknis įleisti. Sovietmečiu moksliniai institutai, universitetai ir tiriamosios įstaigos gaudavo tiesioginius užsakymus iš valdžios, tuo metu įmonės ir pramonininkai dirbdavo pagal pateiktus planus. Todėl reikšmingi ir tvirti abipusiai ryšiai tarp verslo ir mokslo čia dar nėra užtikrintai susiklostę.

„Kaip tik dabar mes ir kuriame tuos ryšius, – sako LPK prezidentas. – Iki šiol pastangos nebuvo labai vaisingos dėl visos paletės priežasčių: trūksta kalbėjimosi vieniems su kitais, verslas nelabai žino, kas vyksta mokslo srityje, mokslas – ką daro verslas. Taip kaip verslininkai mažai dalyvauja tiriamuosiuose darbuose, taip mokslininkai – taikomuosiuose. Tam reikalingas mechanizmas, priverčiantis abi puses bendradarbiauti siekiant abipusės aktualios naudos.“

Anot LPK prezidento, aukštojo mokslo reforma iš esmės pasitarnaus mokslo ir verslo stiprinimui bei lems tvirtą mokslo ir verslo sąsają.

„Visi tiriamieji darbai turės žymiai didesnę apimtį universiteto biudžete, pajamos ir mokslo įsitraukimas tik didės, o iš to išloš ir verslas, ir visa valstybė“, – užtikrina p. Dargis.

nuotrauka::4 nocrop

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vyriausybė kviečiasi mokytojų profsąjungas 18

Vyriausybė pirmadienį rengia posėdį, kur svarstys biudžeto projektą ir su profsąjungomis aptars jų...

Vadyba
07:03
Kai atlyginimus kelti darosi sunku, darbuotojus vilioja kitaip: „Maximos“, H&M, „Lidl“ sprendimai Premium 4

Prekybos sektoriuje atlyginimai vieni mažesnių, todėl pritraukti ir išlaikyti darbuotojus nėra lengva.

J. Petrauskienės ir profsąjungų derybose – pertrauka 11

Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) ketvirtadienį baigėsi pirmasis derybų etapas tarp profesinių sąjungų...

Vadyba
2018.11.29
TOP20 didžiausių darbdavių algos: užmokestį kelia prekybos tinklai 9

Tarp didžiųjų darbdavių atlyginimus augina ne tik valstybinės įstaigos. Apie keliamas algas praneša ir...

Vadyba
2018.11.29
Jūrinės krovos įmonė į darbuotojų ateitį investuoja kaupdama INVL pensijų fonduose Rėmėjo turinys

Klaipėdoje įsikūrusi jūrinės krovos bendrovė „Malkų įlankos terminalas“, siekdama pasirūpinti savo darbuotojų...

Vadyba
2018.11.29
Kaip išvengti nesklandumų rengiant susitikimus organizacijoje Rėmėjo turinys

Kartu su naujų biurų bei verslo centrų bumu į Lietuvą ateina ir naujovė, smarkiai palengvinanti vidinį darbo...

Vadyba
2018.11.29
Nauji Konkurencijos tarybos įgaliojimai gali būti skausmingi įmonėms Rėmėjo turinys 9

Praėjusią savaitę Vyriausybė Seime užregistravo Konkurencijos įstatymo pataisas. Įstatymo pakeitimais...

Vadyba
2018.11.28
Futurologo receptas vadovams: kaip pasiruošti miglotai ateičiai Premium

Vadovai bandydami susigaudyti dabartiniuose pasaulio pokyčiuose patiria daug streso. Tačiau Alfas Rehnas,...

Vadyba
2018.11.28
Profsąjungos vadovas A. Navickas švietimo ministrę kaltina derybų imitavimu 6

Dėl etatinio darbo apmokėjimo modelio streikuojanti švietimo profsąjunga ministrę Jurgitą Petrauskienę...

Vadyba
2018.11.28
Galimybė „LinkedIn“: kalbėti ne darbdavio, o darbuotojų lūpomis Premium

„LinkedIn“ atsiranda daugiau galimybių dalytis naujienomis ir straipsniais, dalykiniais darbuotojų įrašais...

Rinkodara
2018.11.28
„Visma Group“ vadovas: darbuotojai į darbą ateina dėl 4 priežasčių Premium

Šiandienos vadovas turi sugebėti nuolat keistis, išmokti dirbti neapibrėžtumo sąlygomis, tačiau ir neprarasti...

Vadyba
2018.11.28
Startuolio „PulseTip“ apklausų sprendimas – tarp 40-ies geriausių pasaulyje Premium 1

Darbuotojų apklausų startuolis „PulseTip“, kuris šių metų konkurse „Naujasis knygnešys 2018“ iškovojo...

Technologijos
2018.11.27
A. Tapinas: „Laisvės piknikas turėjo nepasisekti“ Rėmėjo turinys 7

Tarp sėkmingų socialinių iniciatyvų ir lyderiaujančio verslo kartais yra daugiau bendro nei gali atrodyti.

Vadyba
2018.11.27
Kuo aukščiau karjeros laiptais kyla vadovas, tuo daugiau reikia finansinių žinių Rėmėjo turinys 1

„Kiekvienas vadovo priimamas sprendimas turi būti vienaip ar kitaip pagrįstas finansine informacija, o ne...

Vadyba
2018.11.26
Metinis algų augimas Lietuvoje – ir vėl dviženklis 20

Antrą ketvirtį iš eilės atlyginimų metinis augimas Lietuvoje išlieka dviženklis. Trečiąjį ketvirtį jis sudarė...

Vadyba
2018.11.26
Kartais premiją mokėti privalu, o kartais – ne

Premijos už atliktą darbą mokamos už praeityje pasiektus rezultatus, o skatinamosios premijos – už būsimus...

Finansai
2018.11.26
„INVL Technology“ įmonės Norvegijoje turės naują vadovą 2

Nuo kitų metų sausio „INVL Technology” kontroliuojamai Norvegijos bendrovei „Norway Registers Development AS“...

Vadyba
2018.11.26
Didžiausios algų medianos spalį: pirmoje vietoje – naujokas 20

Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokie atlyginimai spalio mėnesį vyravo tarp dosniausių Lietuvos...

Vadyba
2018.11.26
Properšos talentų žemėlapyje 2

Lietuva pasauliniame IMD talentų reitinge antrus metus iš eilės krinta žemyn – šiemet ji smuko trimis...

Vadyba
2018.11.26
CEO užsisiuva burnas: lyderio atvirumas gali sukelti krizę įmonėje 3

Nors šiandienos vadovai turi dirbti chaoso ir neapibrėžtumo sąlygomis, tačiau ryškėja tendencija, kad itin...

Vadyba
2018.11.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau