Šeimos verslas: kokie jo pranašumai

Verslo pradžia yra besotė investicijoms – pinigų tik duok, o grąžos tenka laukti ne vienerius metus. Tačiau net kai verslas pastatytas ant kojų, gali ateiti diena, kai, atrodo, patenki į akligatvį. Daugelis verslų tai patyrė ekonomikos nuosmukio metu. Verslininkai neslepia: jei ne artimųjų palaikymas, kažin ar verslą būtų pavykę išsaugoti.

Arūnas Pinkevičius, UAB „Itališka kava“, dirbančios su prekės ženklu „Lavazza“, direktorius, atvirai yra pasakojęs, kad jei ne žmona Gitana, su kuria dirba kartu, nežinia, ar įmonė gyvuotų iki šiol.

„Kaip dabar menu – ekonominės krizės laikais suskamba telefonas ir baisu jį pakelti. Nes žinome, kad dažnas skambutis reiškia mūsų paslaugų atsisakymą. Juk sunkmečiu pirmiausia buvo atsisakoma ne pirmo būtinumo produktų. Žinoma, galėtume iki nukritimo ginčytis, kad kokybiška kava yra būtinas atributas kiekvienai įmonei, bet kai skaičiuojamas kiekvienas centas... Ligi šiol menu, koks kalnas biure buvo aparatų, kurių mūsų klientai tuomet atsisakė“, – atvirai pasakoja p. Pinkevičius.

Būtent Pinkevičienė tuomet pasiūlė ne mažinti darbuotojų skaičių, bet, priešingai – sukūrė telerinkodaros skyrių: priėmė 4 darbuotojas, kurios aktyviai skambino įmonėms ir siūlė įsigyti kavos kapsulėmis. Ir ne tik šis sprendimas padėjo išgyventi sunkmetį – kai kuris sutuoktinis jau norėdavo nuleisti rankas, kitas morališkai palaikydavo, neleisdavo pasiduoti.

Palengvino sprendimą

Kad šeima yra stiprybė, teigia ir Lina Ivanauskienė, Alytaus IĮ „Pachira“ savininkė. Iš pradžių gėlių verslą ji pradėjo kartu su vyru augindama gėles sode. Vėliau auginimo atsisakė ir įkūrė saloną „Gėlių sala“, veikiantį jau du dešimtmečius. Dabar prie verslo prisidėjo ne tik sūnūs, bet ir marčios.

„Kai dirbi kartu su namiškiais, vienas kitą palaikai besąlygiškai. Pavyzdžiui, kai prasidėjo ekonominė krizė ir reikėjo mažinti darbuotojų skaičių, vienas sūnus savo noru išėjo dirbti kitur, taip išspręsdamas atleidimo problemą“, – pasakoja p. Ivanauskienė.

Ne vien tik darbas

Nors dirbti su artimaisiais nėra paprasta, nes ne visada pavyksta suvaldyti emocijas, tačiau pasitikėjimas ir palaikymas tokius verslus padaro tvaresnius.

Ir ne tik – tarp šeimos narių yra didesnis pasitikėjimas. Ypač tai pajaučia tos verslininkų šeimos, prie kurių įmonių prisijungia užaugę ir mokslus baigę vaikai.

Kauno UAB „Čegmira“, nuomojančioje autobusus, dirba Česlovas ir Loreta Ramanauskai – verslo įkūrėjai – ir jų vaikai. Dukra atsakinga už apskaitą, o sūnus – už techninę autobusų dalį.

„Kai vaikai pradėjo dirbti kartu, mums pasidarė kur kas lengviau. Dabar ramia galva galime išvažiuoti atostogauti, nes žinome, kad įmonę paliekame patikimose rankose“, – sako p. Ramanauskienė.

Kai vaikai pradėjo dirbti kartu, tapo paprasčiau atskirti verslą ir asmeninį gyvenimą.

„Anksčiau atrodydavo, kad kiekvienas užsakymas yra svarbus, o dabar laisvadieniais telefonu net neatsiliepiame – tam yra darbo dienos. Viso pasaulio pinigų juk neuždirbsi, o pusiausvyra tarp verslo ir laisvalaikio turi būti“, – nurodo „Čegmiros“ bendraturtė.