Lietuvoje liks ne 7, o 9 universitetai

Nors iš pradžių buvo planuota dalį Mykolo Romerio universitetą (MRU) prijungti prie Vilniaus universiteto (VU), dalį – prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), tačiau dabar nuspręsta jį sujungti su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU).

Nutarta 2019 metais įsteigti viešojo saugumo ir viešojo administravimo studijų VGTU padalinį. Taip pat numatoma MRU Viešojo saugumo fakultetą perkelti iš Kauno į Vilnių.

Pradiniame plane buvo numatyta turėti Kaune du universitetus – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) ir didelį Kauno universitetą, į kurį įeitų Kauno technologijos universitetas (KTU), VDU, Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), Lietuvos sporto universitetas (LSU), dalis MRU bei VU Kauno humanitarinis fakultetas.

Tačiau dabartiniame plane numatyta, kad Kaune liks trys universitetai. KTU numatyta tiesiog „stiprinti“. Tuo tarpu VDU savo iniciatyva jau susijungė su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU) bei ASU. Prie VDU taip pat numatyta prijungti VU Kauno humanitarinį fakultetą.

Jungtuvėms besipriešinantį Lietuvos sporto universitetą (LSU) Vyriausybė nutarė prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU). Sporto universiteto Taryba praėjusią savaitę nubalsavo nepritarti šiam pokyčiui.

Vietoj žadėtos Lietuvos menų akademijos Vyriausybė nutarė toliau atskirai plėtoti menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Vilniaus dailės akademiją.

Kaip ir planuota anksčiau, Šiaulių universitetas prisijungs prie Vilniaus universiteto. Taip pat siūloma, kad VU įsteigtų mokytojų rengimo padalinį, kuris užpildytų nišą, atsivėrusią po LEU išsikraustymo į Kauną.

Klaipėdos universitetas įpareigotas iki gruodžio 15 d. pateikti veiksmų planą, kuriame būtų numatyti Klaipėdos miesto savivaldybės, kitų regiono savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų finansiniai ir kiti įsipareigojimai.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="e0046766-49c6-4854-9ac1-6323907cd34d" prefix="h01" format="interactive" title="Universitetų pertvarkos evoliucija"]

Premjeras: taškas padėtas

„Vyriausybė pritarė planui, nors galutinius sprendimus dėl tinklo pertvarkos dar turės priimti Seimas, nes jis yra aukštųjų mokyklų steigėjas. O iš Vyriausybės pusės taškas jau padėtas šiuo klausimu, mes turime aiškumą, kaip, ką ir kada reikia daryti tiek pertvarkant aukštųjų mokyklų tinklą, tiek ir imantis kitų su aukštojo mokslo reforma susijusių sprendimų“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad Vyriausybės sprendimas yra svarbus žingsnis, įgyvendinant aukštojo mokslo reformą, kurios tikslas ir yra - sustiprinti aukštojo mokslo sistemą, užtikrinti, kad tinklas būtų efektyvus, nes tą ne kartą yra kartoję tarptautinių organizacijų ekspertai.

„Tikrai ilgai vyko diskusijos ir tarp aukštųjų mokyklų, ir esame gavę atsiliepimus iš jų dėl Vyriausybės teikiamo siūlymo. Tad yra žengtas svarbus žingsnis, stiprinant pačią sistemą“, – teigė p. Petrauskienė.

Ministrė patvirtino, kad Lietuvos sporto universiteto bendruomenė nepritarė išsakytam tinklo pasiūlymui.

„Manau, kad yra svarbu, kad sporto srities studijos, sporto mokslas būtų stiprinamas ir išsaugomas, tokią nuomonę yra išsakiusi ir Sveikatos apsaugos ministerija. Manau, kad reikalingas tolimesnis pokalbis. Bet kokiu atveju, įgyvendinant šį siūlymą aukštosios mokyklos turės parengti dokumentus, statutus, kuriuose turės būti matyti visi šie žingsniai“, – sakė ministrė.

„Verslo žinioms“ paklausus, kodėl atsisakyta jungti dvi Vilniuje esančias menų akademijas, p. Petrauskienė pateikė tokį atsakymą: „Toks siūlymas buvo svarstytas dar darbo grupėje. Bet šiai dienai LMTA, bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu, vykdys studijas Klaipėdoje. Taip tikrai yra stiprinamas menų rengimo ir mokslo potencialas Klaipėdoje. Todėl šiai dienai plane nebėra numatytas toks siūlymas.“

Pertvarkai reikalingus visus dokumentus, statutus planuojama parengti iki 2019 m. pabaigos ir tada Seimas turėtų priimti sprendimus. Pasak ministrės, aukštosios mokyklos turi skirtingus įdirbius, todėl visa tinklo reorganizacija nebus atlikta vienu sprendimu. Kiekvieną statutą Seimas priims atskiru sprendimu.

Nesijungiantiems – mažiau pinigų

Vyriausybė numatė priemones, kuriomis bus bandoma savotiškai bausti pertvarkos planui nepaklūstančius universitetus ir skatinti klusniuosius. Tiems universitetams, kurie vykdys pertvarkos planą, numatytos trys paskatos.

Visų pirma, jiems bus sutelktos ES fondų. Antra, vykdantiems valdžios planą bus paskirstytos visos 2018 m. Lietuvos biudžeto lėšos, skirtos tyrėjų ir dėstytojų darbo užmokesčiui didinti. Galiausiai, į juos bus investuojamas valstybės turtas.

Ne visos jungtuvės yra logiškos

VŽ šią savaitę rašė, kad kai kurie universitetų sujungimai kelia klausimų, ar tai padės išspręsti besidubliuojančių studijų programų skaičių bei sustiprinti šalies aukštąjį mokslą. Pavyzdžiui, svarstoma, kad ASU būtų logiškiau jungti su KTU, mat šios dvi įstaigos turi daugiau bendrų studijų krypčių.

Taip pat, nors Seimas numatė, kad Vilniuje turi būti vienas klasikinės aprėpties universitetas, VGTU sujungus su MRU, ekspertų vertinimu, sostinėje atsirastų antra klasikinė aukštoji mokykla.

VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas VŽ teigė, kad universitetas tikrai nesiekia būti klasikine mokykla ir siekia išlikti technologijos universitetu.