Kas slypi po skaidrumo baime

Didėjantį stambių įmonių skaidrumą užfiksavo „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Jis šiemet įvertino 49 stambiausių Lieutvos įmonių, kurios pagal 2016 m. pardavimo pajamas pateko į „Verslo žinių“ sudarytą didžiausių bendrovių sąrašą, interneto svetainėse pateikiamą informaciją. Kiekviena jų buvo įvertina pagal tris parametrus - kiek dėmesio įmonė skiria kovai su korupcija ir viešai įsipareigoja jos netoleruoti; ar išsamiai atskleidžia informaciją apie savo organizacinę struktūrą (akcininkus, antrines įmones ir kt.,); ar viešai skelbia savo finansinius rezultatus (investicijas, pelno prieš apmokestinimą dydį, Lietuvoje realiai sumokėtą pelno mokestį). Maksimalus įvertinimas galėjo siekti100 balų, o 0 surinktų balų reiškia, kad įmonė apie save jokios informacijos nėra pateikusi.

Rezultatai nuteikia gana optimistiškai: palyginti su analogišku 2014 m. tyrimu, įmonių skaidrumo lygis išaugo. Prieš 3 m. nė viena bendrovė nesurinko maksimumo – 100 balų, tuomet lyderiavęs „Swedbank“ pelnė 91 balą. Naujausiame tyrime jau yra absoliuti pirmūnė – „Tele2“, surinkusi visus 100 balų, nedaug atsiliko ir kita telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ (98). Tačiau, ko gero, didžiausią analitikų nuostabą sukėlė mažmeninės prekybos UAB „Maxima LT“, užėmusi trečią vietą ir sukaupusi 96 balus. „Mano nuomone, tai, kad ir lietuviški kapitalistai pradeda galvoti apie savo įvaizdį ir apie skaidrumą, yra labai gera tendencija“, - šiandien VŽ puslapiuose teigia Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors forum“ vykdomoji direktorė, skaidrią verslo praktiką skatinančios iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė. Apie lietuviškus kapitalistus ji prabilo neatsitiktinai: mat, visos tyrimo lyderės priklauso užsienio įmonėms, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, tad viešumas ir skaidrumas joms yra tiesiog privalomas. O štai „Maxima LT“, užėmusi pirmą vietą tarp lietuviško kapitalo bendrovių, skaidrumo ir atvirumo siekė „savo noru“. Užtat kitų mažmeninės prekybos tinklų rodikliai itin kuklūs - vos po kelis balus. O ties „Baltic Petroleum“, „BOEN Lietuva“, „Mineraliniai vandenys“, „Girteka Logistics“ pavadinimais „puikuojasi“ tik nuliai...

Ar įmonės yra linkusios viešinti svarbią informaciją, nemažai priklauso nuo jų vadovų požiūrio į skaidrumą. Verslo skaidrėjimas pagreitį vis dar įgauna sunkiai – dalis TILS vertinime įmonių nenori atskleisti, kokie juridiniai asmenys valdo jų akcijas, beveik pusė vertintų įmonių neskelbia informacijos apie savo antikorupcinę politiką. Nerimą turėtų kelti toks rodiklis: tik penktadalis didžiųjų bendrovių viešai nurodo, kad apie korupciją paskelbusiems darbuotojams negresia jokios neigiamos pasekmės.

Registro centro atstovai gali paliudyti: kasmet nemenka dalis įmonių vengia prievolės pateikti finansines ataskaitas. Pvz., pernai prieblandoje liko 82.000 įmonių. Nuo tokio slapukavimo ir skaidrumo vengimo jų neatbaido nei baudos (juolab kad jos yra ne tik gana simbolinės, bet ir beveik netaikomos), nei galimybė prarasti gerus kredito reitingus. Ir tai ne visada slepia paprasčiausią apsileidimą ar abejingumą – neretai po nenoru būti viešumoje slepiasi nesąžiningi verslininkai, abejotina veikla. Jei įmonė baidosi skaidrumo, tai - signalas potencialiems partneriams, kad galimos problemos dėl atsiskaitymų ir pan.

VŽ mano, kad jei įmonės vengia viešumo ir skaidrumo, slepia naudos gavėjus – tikruosius savininkus, – problema itin rimta: plaunami pinigai, slepiami mokesčiai. Vadinasi, sąžiningai dirbantys verslininkai atsiduria nevienodų taisyklių zonoje, o valdžia, nesurenkanti mokesčių, juos dar padidina ir užkrauna ant pečių tai skaidriajai verslo daliai…